Suomija5
5 (100%) 1 vote

Suomija5

SUOMIJA

Sostinė Helsinkis

Santvarka Respublika

Gyventojų sk. 5,1 mln.

Plotas 337 000 km2

Valstybinė kalba Suomių ir švedų

ES narė nuo 1995m.

Lietuvos ryšiai su Suomija

Suomija buvo 6-oji pasaulio valstybė,atkūrusi diplomatinius santykius su Lietuva. 1991 m. rugpjūčio 28 d.

Lietuvos interesus Suomijoje atstovauja LR ambasada Helsinkyje, kuriai nuo 2002m. vasario 28 d. vadovauja LR Nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius p. Audrius Brūzga. Suomijoje taip pat veikia 3 konsulatai- Helsinkyje, Seinajoki , Tamperėje-vadovaujami LR Garbės konsulų. Lietuvoje Suomiją atstovauja ambasada, vadovaujama ambasadorės Taina Sinikka Kiekko (nuo 2001 m. spalio 17 d.)

2001 m. liepos mėn. akredituotas Suomijos gynybos atašė Lietuvai plk.ltn.Juhani Marko EKSTRÖM, reziduojantis Taline. 2001 m. rugpjūčio mėn. akredituotas naujasis Lietuvos gynybos atašė Suomijai plk.ltn.Darius BARANAUSKAS, reziduojantis Taline.

Lietuva ir Suomija yra pasirašiusios visas pagrindines dvišalio bendradarbiavimo sutartis.

Lietuvos ir Suomijos prekyba (2002 m. I pusm):

Eksportas – 93.36 mln. Lt (27 mln. EUR) arba 1 proc. nuo viso eksporto.

Importas – 321.51 mln. Lt (93.1 mln. EUR) arba 2.4 proc. nuo viso importo.

2002 m. balandžio mėn. 01 d., Suomijos investicijos sudarė 657.77 mln. Lt (190.5 mln. EUR), t.y. 6.04 % nuo visų užsienio investicijų Lietuvoje, o pagal investuoto kapitalo apimtis Lietuvoje Suomija užėmė 6 vietą. Įmonių rejestre iki 2002 05 01 buvo įregistruota 257

Suomija tvirtai remia ES plėtrą: suomių požiūriu, šis procesas sustiprins stabilumą visoje Europoje ir padidins bendradarbiavimo galimybes Baltijos jūros regione.

Suomijos politika NATO atžvilgiu išlieka nepakitus – esamomis aplinkybėmis Suomija laikosi neprisijungimo prie karinių blokų nuostatos, tačiau remia Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių norą tapti NATO narėmis..

Lietuvos ir Suomijos bendradarbiavimas dvišaliame ir daugiašaliame formatuose.

Suomija yra penkta šalis-donorė pagal suteiktos pagalbos Lietuvai apimtis:1991-2001m. m. Suomija skyrė Lietuvai 89 mln. FIM (apie 15 mln. JAV dolerių), o 2002m. 1,5 mln. EUR dvišaliams projektams įgyvendinti. Šiuo metu įgyvendinama daugiau nei 90 projektų, finansuojamų Suomijos Vyriausybės. Didžioji paramos dalis skiriama aplinkosaugos projektams Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose bei Lietuvos pasiruošimui ES narystei. Pasiruošimui narystei ES rėmuose Suomijos Vyriausybė finansavo valstybės tarnautojų apmokymo strategijos parengimą ir toliau remia jos įgyvendinimą. Suomija įnešė savo dalį į EBRD Branduolinės saugos sąskaitą Ignalinos AE saugumui didinti.

Intensyvus LR Vidaus reikalų sistemos padalinių bendradarbiavimas su atitinkamomis Suomijos struktūromis. Reikšmingas trijų Baltijos valstybių ir Suomijos bendradarbiavimas karinėje bei informacinių technologijų,srityje. Vyksta aktyvūs kultūriniai mainai, kurie plėtojami ir privačių iniciatyvų pagrindu. Šiame kontekste paminėtinas Lietuvos-Suomijos draugijos (Lietuva) bei jos partnerės Suomijoje – Donelaičio draugijos narių indėlis.

Lietuva ir Suomija aktyviai bendradarbiauja ir regioniniuose daugiašaliuose formatuose: Baltijos jūros valstybių taryboje (BJVT), kuriai nuo 2002m. II pusmečio BJVT pirmininkauja Suomija, ES Šiaurinės Dimensijos iniciatyvoje, Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimas-Nordic-Baltic-8, NB-8).

Aukščiausių pareigūnų vizitai (2002-2003m. m.)

• 2002 m. kovo 6-7 d.- Suomijos prezidentės oficialus vizitas į Lietuvą.

• 2002 m. gegužės 13-14 d. – Lietuvos Ministro Pirmininko A. Brazausko vizitas į Suomiją.

• 2002 m. rugsėjo mėn. – Suomijos kariuomenės vado vizitas Lietuvoje.

§ 2003m. gegužės 21d.- LR Prezidento R. Pakso darbo vizitas į Suomiją

2003 liepa

Europos šalių departamentas

Archeologiniai radiniai rodo dar geležies amžiuje buvusius Suomijos gyventojų ryšius su kitais Baltijos kraštais, ypač su Estija. Daug kas sieja Lietuvos ir Suomijos istoriją: Suomija praeityje ne kartą buvo užkariauta švedų; po Rusijos- Švedijos karo 1809 m. ji buvo prijungta prie Rusijos. Suomiai kovojo su carizmu dėl savo kalbos pripažinimo, ir 1863 m. pasiekė pergalę. 1917 m. gruodžio 6 d. Suomija paskelbė nepriklausomybę ir 1918 m. pabaigoje vokiečių kariuomenė paliko šalį; 1920 m. Suomija pasirašė taikos sutartį su Sovietų Rusija, o 1939-1940 m. tarp jos ir SSRS kilo karinis konfliktas.

Tik 1955 m. Suomija tapo Šiaurės Tarybos ir Jungtinių Tautų nare, o’l 975 m. ji buvo Europos saugumo ir bendradarbiavimo akto pasitarimo Helsinkyje iniciatorė.

Kas Suomiją išskiria iš kitų ES šalių?

>> didžiausias pramonės indėlis į BVP (37%)

>> didžiausias dirbančių moterų procentas (48% visos darbo jėgos)

>> didžiausias procentas miškų užimamos teritorijos tiek ES, tiek pasaulyje (69%)

>> daugiausia salų tiek ES, tiek pasaulyje – apie 188 tūkst

>> žemiausiais korupcijos lygis tiek ES, tiek pasaulyje

>> mažiausias gyventojų tankumas (15,2 žmogaus kvadratiniame kilometre)

>> mažiausias kūdikių mirtingumas 1000 gyventojų tiek ES, tiek pasaulyje

>> didžiausias skyrybų procentas (kartu su Švedija) – apie 50%

>> daugiausiai išgeriama kavos tiek ES, tiek pasaulyje (vidutiniškai 4-5 puodukai per dieną vienam žmogui)

>> didžiausias telekomunikacijos
produktų eksportas

>> didžiausias mobiliųjų telefonų naudotojų procentas 100 gyventojų (66,8%, 1999)

>> didžiausias apsilankymų internete skaičius vienam gyventojui

>> vienas iš didžiausių bibliotekų lankomumo procentų (19,7 knygos vienam asmeniui per metus)

>> 10% šalies teritorijos užima ežerai, Suomija dažnai vadinama ‘tūkstančių ežerų kraštu’

>> Helsinkis ir Islandijos sostinė Reikjavikas – toliausiai j šiaurę nutolusios pasaulio sostinės

>> daugiau kaip ketvirtis Suomijos teritorijos yra už poliarinio rato

>> Suomija yra pirmoji šalis pasaulyje, kurioje moterys gavo vienodas teises su vyrais balsuoti ir dalyvauti rinkimuose; 1907 m. pirmosios moterys tapo Suomijos parlamento narėmis

Iš geografinio Europos pakraščio į politinį jos branduolį – taip galima apibūdinti Suomijos siekius Europos Sąjungoje, kurie jau nemaža dalimi įgyvendinti.

Iki narystės Sąjungoje Suomija, nors ir viena iš labiausiai išsivysčiusių žemyno šalių, buvo Europos pakraščio valstybė. Jos manevro laisvę ribojo ir Tarybų Sąjungos kaimynystė. Suomija dalyvavo Europos laisvosios prekybos asociacijos veikloje, perėmė didžiąją dalį Europos Sąjungos bendrosios rinkos taisyklių, bet negalėdavo jų kaip nors paveikti, nes nebuvo Europos Sąjungos narė. Tačiau suirus Tarybų Sąjungai Suomija ėmė gyviau dalyvauti Europos vienijimesi. ‘Suomiai yra Europos ultrapragmatikai’, – suomių elgseną aiškina vienas buvęs Suomijos nuolatinės atstovybės prie Europos Sąjungos diplomatas. Būtent iš pragmatiškumo suomiai buvo radę jiems ekonomiškai naudingą sugyvenimo su Tarybų Sąjunga būdą. Pragmatiškumas padėjo suomiams įžvelgti narystės Europos Sąjungoje pliusus, ir suomiai netruko imtis veiksmų. Greitai – per metus ir keturis mėnesius – suomiai baigė derybas dėl narystės ir 1995 metais įstojo į Europos Sąjungą. Be gero pasiruošimo, kita tokios spartos priežastimi laikytinas suomių įprotis kelti kuo mažiau problemų ir derėtis tik dėl esminių dalykų.

Nesipriešindama esminiams Europos Sąjungos įstatymams ir taisyklėms Suomija vis dėlto išsiderėjo keletą jai svarbiausių sąlygų. Specialiai Suomijai ir Švedijai buvo įkurtas Sąjungos paramos fondas žemdirbiams, gyvenantiems atšiauriuose regionuose. Europos Sąjunga taip pat neprieštaravo, kad išliktų privilegijuotos žemdirbystės ir šiaurės elnių veisimo sąlygos Suomijoje gyvenančiai samių tautinei mažumai. Suomijos Alando salų autonominis regionas taip pat išlaikė teisę riboti nekilnojamojo turto prekybą ir įsikūrimo teisę. Suomijos reputacija Briuselyje dar labiau pakilo, kai ji sėkmingai pirmininkavo Sąjungai 1999 metų antrąjį pusmetį. Lietuvai šis pirmininkavimas įsiminė todėl, kad jo pabaigoje mūsų šalis buvo pakviesta derėtis dėl narystės. Savo euroentuziazmu suomiai nustebino net Europos Sąjungos senbuvius. Anot vieno Suomijos pareigūno, Suomijai artima Beniliukso šalių laikysena Europos Sąjungoje (o juk Beniliuksas yra vienijimosi avangarde).

Suomijai įstojus į Europos Sąjungą, ilga Suomijos siena su Rusija tapo jau ir Europos Sąjungos siena. Ir nors Suomija dar laikosi neutraliteto, ji nebėra vieniša. Geras Briuselio ir Maskvos santykių klimatas pirmiausia palankiai atsilieps pačiai Suomijai. Todėl suomiai pasiūlė pagyvinti Europos Sąjungos ryšius su Rusija Baltijos jūros regione. Briuselyje ši iniciatyva buvo palaiminta, ir ji tapo oficialia Europos Sąjungos politika (žinoma kaip ‘Šiaurės dimensija’). Tai pavyzdys, kaip suomiai panaudojo narystę Sąjungoje savo, Europos Sąjungos, Baltijos jūros šalių ir Rusijos labui.

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 1288 žodžiai iš 4013 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.