SUOMIJA
Plotas: 338 130 kv. km
Valdymas: Daugiapartinė respublika.
Nepriklausomybe: 1917 m. – nuo Rusijos
Valdos: Alandų salos
Piniginis vienetas: markė
Gyventojų skaičius: 5 100 000
Gyventojų tankumas: 17 žm./kv. km
Valstybinės kalbos: suomių, švedų
Pagrindinės religijos: liuteronų 89%, suomi7 stačiatikių 1%, kitų 10%
Kalba: Tradicinis pasisveikinimas suomiškai – hyvää päivää
Žemės rūšys: miškai užima 80% Suomijos.
• Suomių moterys pirmos Europoje gavo rinkimų teise – 1906 metais
• Kovo mėnesį vyksta ilgiausio slidžių kroso varžybos: iš Kusamo prie Rusijos sienos per Lapiją iki Tornijo Švedijos pasienyje.
• Dižiausias kultūrinis Supmijos įvykis – Savonlinos operos festivalis. 1912 jį pradėjo operos dainininkas Aino Ackte; jis vyksta viduramžių Olavilinos pilies kieme.
Suomijos medienos eksportas (1997)
Europa
78%
Azija
10%
Šiaurės Amerika
5%
Afrika
3%
Pietų Amerika
2%
Okeanija
2%
Suomija – mūsų šiaurės kaimynė prie Baltijos. Jos pietinius krantus skalauja Suomijos, ovakarinius – Botnijos įlankos vandenys. Plotu Suomija didesnė už Italiją ar Didžiąją Britaniją ir maždaug 5 kartus – už Lietuvą; o 1/4 jos ploto yra už Šiaurės poliaračio.Suomija – miškų ir ežerų, baltųjų naktų (vasarą) bei šiaurės pašvaisčių (žiemą) kraštas.
ISTORINĖ PRAEITIS
Archeologiniai radiniai rodo dar geležies amžiuje buvusius Suomijos gyventojų rysius su kitais Baltijos kraštais, ypač su Estija. Daug kas sieja Lietuvos ir Suomijos istoriją: Suomija praeityje ne kartą buvo užkariauta švedų; po Rusijos – Švedijos karo 1809 m. ji buvo prijungta prie Rusijos. Suomiai kovojo su carizmu dėl savo kalbos pripažinimo, ir 1863 m. pasiekė pergalę. 1917 m. gruodžio 6 d. Suomija paskelbė nepriklausomybę ir 1918 m. pabaigoje vokiečių kariuomenė paliko šalį; 1920 m. Suomija pasirašė taikos sutartį su Sovietų Rusija, o 1939-1940 m. tarpjos ir SSRS kilo karinis konfliktas.Tik 1955 m. Suomija tapo Šiaurės Tarybos ir Jungtiniu Tautu nare, o 1975 m. ji buvo Europos saugumo ir bendradarbiavimo akto pasitarimo Helsinkyje iniciatorė.
GAMTA
Nuo uolėtų ir akmeningų aukštumėlių, apaugusių pušynais, atsiveria grandinės vingiuotų ežerų, jungiamų protakų irupių. Fiziniame žemėlapyje matyti, kad paviršius žemėja į pietus. Suomijoje vyrauja lyguma: 1/3 krašto plyti mažesniame nei 100 m aukštyje ir tik 1/10 ploto – aukščiau kaip 300 m. Tarp iškiliųjų paviršiaus formų vyrauja ledynų tirpsmo vandenų supiltos kalvos, vadinamos ozais, ir uolėti volai, iškylantys keliasdešimt metrų virš aplinkos. Daug kur siauromis ozų juostomis, tarp ežerų, nutiesti keliai ir geležinkeliai.Suomijos gamtai nemažą įtaką daro jūra. Mat krašte nėra vietos, daugiau nei 300 km nutolusios nuo jūros. Kranto linija labai vingiuota dėl daugybės įlankėlių; pakrantėje daug mažų uolėtų salų – šcherų.Krašto paviršiaus pamatą sudaro Baltijos skydas, kurį daug kartu ardė eroziniai reiškiniai. Maždaug prieš 3 mlrd. metų susiformavusį jo pamatą udaro daugiausia granitai ir gneisai. Jie daug kur iškyla į paviršių. Ledynai tų uolienų atplaišų atnešė ir į Lietuvą, paliko Baltijos aukštumose. Dabartinį Suomijos kraštovaizdį suformavo apledėjimas. Krašto pietuose ledynai ėmė tirpti prieš 11000, o visai ištirpo prieš 8 000 metų. Suomijos paviršius, kadaise prislėgtas ledynų, dabar kyla (30-90 cm per 100 metų).Kraštas turtingas iškasamų žemės turtų. Yra geležies rūdos, vario, nikelio, titano, volframo, urano, alavo, cinko, aukso ir sidabro. Daug asbesto, grafito ir talko.Suomijos pietryčiuose, netoli Baltijos jūros, yra nuostabi vieta – Suomijos ežerynas. ‘li‘ečdalyje paviršiaus ploto ten tyvuliuoja ežerai, nors yra vietų, kur vandens daugiau neisausumos. Tokio ežeringo kraštovaizdžio, kaip šis, matyt, nėra visoje planetoje. Plačius ežerus keičia siauri, dažnas daugiau nei 100 km il-gio, sujungti gausiomis protakomis. Dauguma jų vakaruose ištįsę iš šiaurės į pietus, o rytuose – iš šiaurės vakarų į pietryčius ir rodo paskutinio apledėjimo ledynų slinkimo kryptį. Tuo jie panašūs į Lietuvos ežerus. Šio ežeringojo krašto pietinėje dalyje yra didžiausias Suomijos ežeras Saima (1460 km2). 0 iš viso Suomijoje apie 75 000 ežerų, dauguma jų negilūs – 5-20 m. Ežerai užima apie 8% viso krašto ploto.Didžiuma Suomijos UPIŲ teka į Botnijos įlanką. Jos labai vingiuotos, kai kur siauros. Daugelis jų tinka hidroelektrinėms statyti. Upiu vingiuotumas trukdo plukdyti mišką, todėl vandens lygiui pakelti įrengta daug užtvankų su pralaidomis. Tarp kalvų yra daug uždurpėjusių įdubų. Pelkės užima beveik 1/3 Suomijos ploto.