Supančios aplinkos įtaka nelaimingų
5 (100%) 1 vote

Supančios aplinkos įtaka nelaimingų

112131

BENDRAVIMAS-VERTYBĖ

Vertybe, vadiname tai, kas žmogaus manymu jo gyvenime yra svarbu jei mes ką nors labai vertiname, ar tai žmonės, daiktai, veikla, idėjos, tuomet manome, kad verta šito siekti, tai daryti ar turėti.Žmonės yra įvairūs, nepanašūs vienas į kitą, todėl nieko nuostabaus, jog jie gali būti orentuoti į nevienodas vertybes.Vieno asmens vertybė gali labai skirtis nuo kito asmens vertybių.Antra vertus egzistuoja ir universalios vertybės. Viena iš universalių vertybių, laikytinas bendravimas.Amerikiečių psichologas A.Maslou, sukūrė teoriją, pagal kurią visi žmogaus poreikiai yra išsidėstę tam tikra tvarka, sudaro savitą piramidę.Nepatenkinus žemesnių poreikių, sunku siekti auštesnių.



Pirmiausia žmogus stengiasi patenkinti savo fiziologinius poreikius: miego, kvėpavimo, maitinimosi ir kt.Tik tuomet, kai šie poreikiai bus patenkinti, jis pradės siekti kitos pakopos-saugumo poreikių tenkinimo.Kai esame patenkinę savo saugumo poreikius, yra meilės ir priklausomybės poreikiai.Anot amerikiečių psichologo ir filosofo E.Fromo teigimu, be meilės žmonija negalėtų išgyventi nei dienos. Tik tada, kai patenkinami meilės ir priklausomybės poreikiai, įmanoma siekti aukščiausiųjų-savęs vertinimo ir saviraiškos poreikių. Jeigu žmogui nesiseka bendrauti, jeigu jam sunku patenkinti priklausymo grupei ar grupėms poreikį, mylėti ar būti mylimam, jam vargu ar pavyks gerai save vertinti, jis negalės atskleisti visų savo talentų ar sugebėjimų. A.Maslou poreikių

5

teorija akivaizdžiai parodo kokią svarbią vietą mūsų vertybių sistemoje užima bendravimas . Tai sunkiai įgijama ir labiau branginama vertybė . Harmoningi tarpusavio santykiai pasirodo beesą svarbesni už finansinę gerovę , brangių daiktų turėjimą , aukštas pareigas ar garsų vardą . Turėtume saugoti ir puoselėti tokią žmogaus vertybė , kaip bendravimas .

BENDRAVIMO BŪDAI

Bendravimo būdų yra daug ir įvairių . Visų pirma bendravimas mums siejasi su bendravimu žodžiais . Tačiau normalaus pokalbio tarp dviejų žmonių metu tik apie trečdalį informacijos perduodame ir priimame žodžiais , o maždaug du trečdalius informacijos , kitais būdais . Iš jų svarbiausi yra :

1. Asmeninės erdvės valdymas ;

2. Akių kontaktas ;

3. Veido išraiška ;

4. Gestai ;

5. Kūno kalba ;

6. Apranga bei išvaizda ;

7. Mūsų turimi daiktai ;

8. Prisilietimai ;

9. Garsiniai būdai ;

10. Žodinio bendravimo būdai .

1. A s m e n i n ė e r d v ė – tai tikra nematoma siena aplink mus , kurią nuolatos sąmoningai stengiamės išlaikyti . Ši erdvė padidėja ar sumažėja priklausomai nuo to , kur ir su kuo mes esame . Amerikiečių antropologas E.T.Holas nustatė , jog žmonės bendraudami naudoja keturias pagrindines erdvės zonas :

· I n t y m i z o n a ( nuo 15 iki 46 cm. ) . Ši zona skirta labai artimam bendravimui , susijusiam su meile , globa , apsauga , nuraminimui ir pan. Esant tokiam atstumui , mus veikia daugybė digiklių: kvėpavimo , kūno šilumos , kvapų ir kt. Todėl bendravimas pasidaro labai intensyvus .

· A s m e n i n ė z o n a ( nuo 46 cm. iki 1,2 m. ) . Tai patogiausias atstumas pokalbiui .

6

· S o c i a l i n ė z o n a ( nuo 1,2 m. iki 3,6 m. ) . Tokia zona dažniausiai susidaro tarp žmonių , kurie kartu dirba , sprendžia bendras problemas ir t.t.

· V i s u o m e n i n ė z o n a ( toliau nei 3,6 m. ) . Toks atstumas leidžia nekreipti dėmesio į asmenis , kurie mums nepatinka arba , kurių norėtume išvengti . Kontaktai tarp žmonių šiuo atveju labai formalūs beasmeniniai. Taigi , erdvė , kuri susidaro tarp mūsų ir kitų žmonių yra išorinė mūsų vidinių jausmų išraiška . Ji daug ką pasako apie tai, ką jaučiame kitų žmonių atžvilgiu ir ką savo ruožtu , jie jaučia mums . Mes sąmoningai stengiamės stovėti arčiau tų žmonių , kuriuos mėgstame , palyginus su tais , kurių nemėgstame . Įtakos atstumui turi ne tik simpatijos ar autoriteto laipsnis , bet ir tai , kiek mums žmogus pažįstamas .

2. A k i ų k o n t a k t a s – beveik kiekvienoje bendravimo situacijoje tenka susidurti su vadinamuoju moraliu žvilgsnio laiku . Tai laiko tarpas per kurį mes galime žvelgti žmogui į akis , nepasirodydami nemandagiais , agresyviais ar familiariais.Pastebėta,jog su mums patinkančiu žmogumi esame linkę palaikyti ilgesnį akių kontaktą , su nepatinkančiu – trumpesnį . Akių kontaktu parodomas ketinimas užmegsti bendravimo ryšį , tačiau mes nežinome ką jis reiškia . Mes
nežinome ar žiūrintysis vertina mus palankiai ar ne . Psichologas D.E.Hamačekas siūlo keletą patarimų , kaip naudoti akių kontaktą , sėkmingesniam kontaktui įtvirtinti :

· norint užmegsti geresnius santykius su žmogumi , reikia stengtis ilgiau išlaikyti žvilgsnį su juo susitikus ;

· žiūrėti į žmogų kuriam ką nors sakome ar kurio klausomės , tačiau nepernelyg atkakliai,tiesiog parodyti jam, kad jo klausomės ;

· kai tenka ką nors kritikuoti , akių kontaktas turi būti trumpesnis ( trumpesnis akių kontaktas suteikia daugiau saugumo ir kartu leidžia geriau įsiklausyti į tai ką sakome ) ;

palaikydami akių kontaktą , turime daugiau galimybių įrodyti, jog sakome teisybę .

Jeigu santykiai daugiau dalykinio o ne asmeninio pobūdžio , akių kontakto laikas taip pat turėtų būti trumpesnis . Akių žvilgsniu reguliuojama ir pati pokalbio eiga .

3. V e i d o i š r a i š k a. Kiekvienas veidas mums neišvengiamai ką nors sako.Vieni veidai gali būti mažiau išraiškingi , kiti – labiau . Mokėjimas “skaityti” aplinkinių veidus leidžia geriau suprasti ar nuspėti kokie jausmai juos tuo metu valdo. Tai mums padeda orentuotis ko reikia vengti,kam padėti,su kuo užmegsti pokalbį.Žmogaus veido išraiška atspindi emocines būsenas.Yra panašių

išraiškų nusakančių žmogaus emocijas : pyktį, liūdesį, džiaugsmą, baimę, nuostabą. Nereikia pamiršti jog veidas nevisada rodo tai, ką žmogus iš tiesų jaučia.7

Tam gali būti keletas priežasčių :

· žmogus gali būti išmokęs rodyti ne tas emocijas kurias išgyvena ;

· žmogus gali būti suinteresuotas nerodyti savo jausmų ;

· galime neteisingai suprasti vieną ar kitą žmogaus veido išraišką, pvz.: jei žmogus susimąstęs mums gali atrodyti , jog jis liūdnas ar piktas .

Bendraujant su aplinkiniais , ypač, su mažiau pažįstamais žmonėmis paprastai stengiamės išlaikyti neutralią veido išraišką . Bendravimui reikalingus signalus mums siunčia ne tik veido išraiška , bet ir galvos judesiai : linkčiojimas , kraipymas , purtymas

4. G e s t a i . Dažnai gestai palydi mūsų šnekamąją kalbą . Gestais ją papildome ir paįvairiname . Yra žmonių , kuriems gestai ir šnekamoji kalba tiesiog neatsiejami . Gestų kalba ypač svarbi kurtiems žmonėms . Mūsų naudojami gestai ne tik paįvairina pokalbį , bet ir nurodo jo kryptį ,bei tempą . Gestų prasmė dažnai priklauso nuo konkrečios situacijos , bei kultūros kurioje bendraujama . Yra gestų kuriuos vartojame nevalingai ir kurie nėra skirti žodžiams pakeisti . Kaip tik šie gestai laikomi tikraisiais signalais pasakančiais ką žmogus galvoja .

5. K ū n o k a l b a . Amerikiečių psichologas V.Džeimsas pagrindines kūno padėtimi reiškiamas tendencijas apibūdino taip :

· artėjimas – dėmesinga poza pasireiškianti kūno palinkimu į priekį ;

· pasitraukimas – negatyvi poza pasireiškianti pasitraukimu atgal arba nusisukimu ;

· išsiplėtimas – išdidi arogantiška poza pasireiškianti išpūsta krūtine , stačia laikysena , aukštai pakeltais pečiais bei galva ;

· susitraukimas – depresiška , prislėgta poza pasireiškianti į priekį pasvirusiu liemeniu , nuleistais pečiais ir galva , bei įdubusia krūtine .

Kūno kalba dažnai būna nepavaldi sąmoningai mūsų proto kontrolei , todėl daugelis mūsų intuityviai jaučiame , jog būtent kūno padėtis gali mums atskleisti gilesnius žmogaus jausmus . Kūno ženklai gali mums ir padėti ir trukdyti . Padeda tuomet , kai pabrėžia ir sustiprina tai , ką norime perduoti žodžiais . Trukdo , kai nesiderina arba netiesiogiai prieštarauja tam , ką sakome . Moterims kūno kalba yra artimesnė negu vyrams . Kūno kalboje galima įžvelgti ir gana ryškius kultūrinius skirtumus .

6. A p r a n g a b e i i š v a i z d a . Žmogaus aprangos skirtumai priklauso tiek nuo kutūros, tiek nuo laikmečio kuriame gyvename. Drabužiai skirti ne šilumai palaikyti, kūnui apsaugoti ar slėpti. Šią informaciją mums suteikia drabužių spalva, sukirpimas, nešiojimo stilius, jų buvimas ar nebuvimas . Drabužiai nusako žmogaus socialinę padėtį, grupinę priklausomybę,agresyvumo laipsnį,lytinę orentaciją ir kt. Daug informacijos mums suteikia uniforma, grožio atributai , kurie derinami prie aprangos , jie yra saviti informacijos šaltiniai .

7. M ū s ų t u r i m i d a i k t a i . Su savimi nešiojami , laikomi ( turimi ) daiktai turi svarbią informacinę reikšmę . Jie gali atstoti simbolius . Daiktai gali

Saugos darbe politika

1. 1. Saugių darbo sąlygų užtikrinimas

darbo vietose

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str .numato jog, “ žmogus … turi teisę turėti tinkamas , saugos ir sveikatos darbo sąlygas …” .Darbo aplinka ir darbo vietos turi atitikti įstatymo ir kitų saugos darbe norminių aktų reikalavimus . Be to , darbdaviai privalo taip organizuoti darbus ir
tokias sąlygas , kurios skatintų darbuotojus laikytis saugos darbe reikalavimų . Todėl darbdaviai pagal saugaus darbo organizavimo ir vykdymo teisės aktus bei darbo priemonių techninius dokumentus turi parengti darbuotojams saugaus darbo instrukcijas , su kuriomis darbuotojai būtų supažindinami pasirašant .Darbuotojų profesijoms , kurioms nerengiamos saugaus darbo instrukcijos sąrašą sudaro darbdavys , suderinęs su Valstybine darbo inspekcija . Darbdaviai privalo užtikrinti darbo sąlygų įvertinimą darbo vietose . Kiekvienai darbo vietai turi būti papildomas darbo sąlygų būklės pasas , pagal kurį numatomos priemonės darbo sąlygoms gerinti . Be to , už darbą kenksmingomis darbo sąlygomis apmokama Darbo apmokėjimo įstatymo numatyta tvarka , o už pavojingas sąlygas – pagal žmonių saugos darbe įstatymą . Kai kuriems darbuotojams , dirbantiems kenksmingomis darbo sąlygomis , numatomas sutrumpintas darbo laikas .

Šiuo metu Jūs matote 52% šio straipsnio.
Matomi 1626 žodžiai iš 3105 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.