Supergreitųjų geležinkelių transporto plėtra pasaulyje ir jos perspektyvos Lietuvoje
5 (100%) 1 vote

Supergreitųjų geležinkelių transporto plėtra pasaulyje ir jos perspektyvos Lietuvoje

Turinys

Įvadas 3

Supergreitųjų geležinkelių linijų plėtros pasaulyje analizė 3

Perspektyvinio bendro Europos supergreitųjų geležinkelių tinklo analizė 5

Supergreitųjų geležinkelių paslaugų dalies keleivių vežimuose nustatymas 5

Kelevių vežimų supergreitaisiais geležinkeliais rinkos dalis, palyginti su oro transportu 6

Supergreitųjų geležinkelių transporto ryšio su kitomis transporto rūšimis nustatymas 6

Supergreitųjų geležinkleių linijų tiesimo Europoje išlaidos 7

Supergreitųjų geležinkelių transporto perspektyvos Lietuvoje 7

Literatūra 9

Įvadas

Geležinkelių transportas, konkuruodamas vežimų rinkoje su kelių bei oro transportu, sparčiai tobulėjo – didėjo važiavimo greitis, komfortiškumas, saugumas. Taip atsirado nauja geležinkelių rūšis – supergreitieji geležinkeliai, skirti keleiviams vežti. Iš pradžių traukiniai važiuodavo iki 160 km/h greičiu, tačiau tokie greičiai buvo permaži konkurencinėje kovoje su kitomis transporto rūšimis, ypač su oro transportu. Tad teko greičius didinti ir šiuo metu supergreitųjų linijų traukiniai važiuoja 260 km/h ir didesniu greičiu.

Didžiausias greitis supergreitųjų traukinių linijoje pasiektas 1990 m. Gegužės 18 d. Prancūzijoje – 515,3 km/h.

Iš viso pasaulyje yra daugiau kaip 5 tūkst. naujų supergreitųjų geležinkelių linijų ir daugiau kaip 11 tūkst. km rekonstruotų į supergreituosius geležinkelius. Nuo 1964 m. iki 2001 m. jais pervežta daugiau kaip 6 mlrd. keleivių. Kiekvieną parą pasaulyje kursuoja daugiau kaip 1,2 tūkst. supergreitųjų traukinių.

Supergreitųjų geležinkelių linijų plėtros pasaulyje analizė

Japonija. Dvi pirmosios supergreitųjų geležinkelių linijos pasaulyje atsirado Japonijoje – pirmoji linija tarp Tokijo ir Osakos atidaryta net prieš 42 metus, 1964 m. Supergreitieji geležinkeliai Japonijoje pavadinti šinkansen, vystėsi taip sparčiai, kad greitai tapo trečiuoju Tekančios saulės šalies simoboliu.

1998 m. gale Japonijoje supergreitųjų geležinkelių bendras ilgis buvo net 1982,5 km – t.y. beveik tiep pat, kiek sudaro visų Lietuvos geležinkelių ilgis. Japonijoje yra net 7 didelės supergreitųjų geležinkelių linijos.

Pradžioje supergreitųjų traukinių greitis buvo 210 km/h. Įdiegus naujus traukinių standartus greitis padidėjo iki 300 km/h. Vien tik Tokaido šinkansen linija jau važiavo daugiau nei 3,3 bilijono keleivių. Kitomis linijomis dar važiavo 5,6 bilijono keleivių. Vien tik Tokaido linija per per parą pravažiuoja net 285 traukiniai. Iš tokijo dienos metu išvykta iki 12 traukinių (mažiausias intervalas tarp išvykimų 3,5 min). Tad šinkansen supergreitieji geležinkeliai tapo pagrindinėmis Japonijos transporto arterijomis ir davė postumį supergreitųjų geležinkelių plėtotei pasaulyje.

Reikia paminėti dar vieną svarbią šių geležinkelių savybę – kelionų saugumą – per 42 eksploatacijos metus nebuvo nė vienos didesnės šių traukinių avarijos, nei vienas keleivis nežuvo.

Šinkansen geležinkeliai garsėja ir punktualumu, pavyzdžiui, Tokaido linijoje 1998 m. vidutinis vieno traukinio nukrypimas nuo tvarkaraščio buvo tik 18s (ir tai įskaičius vėlavimus dėl tokių stichinių nelaimių, kaip žemės drebėjimai ar taifūnai).

Tobulinant supergreituosius geelžinkelius, 1990 m. parengtas „300X šinkansen“ plėtros projektas. Dididant greičiu kartu rūpinamasi ir traukinių patvarumu, važiavimo komfortiškumu, harmoningos geležinkelių aplinkos užtikrinimu. Šio traukinio talpa 1323 keleiviai ir bandymo metu pasiekė net 443 km/h.

Vokietija. 1991 m. Vokietijoje buvo atidarytos pirmosios supergreitųjų traukinių linijos Hanoveris – Viucburgas (327 km) ir Manheimas – Štutgartas (99 km), nuo to laiko ši transporto rūšis tobulėja itin sparčiai.

Vokietijoje supergreitieji traukiniai vadina ICE (InterCity Express – tarptautiniai ekspresai), bendras supergreitųjų geležinkelių ilgis yra net apie 2200 km (greitis daugelyje linijų – 250 km/h).

1988 m. bandymų metu ICE traukinys pirmasis pasaulyje viršijo 400 km/h ribą – pasiekė 406,9 km/h. ICE traukiniai netik išvysto didelį greitį – kelionė jais saugi ir komfortiška.

1997 m. ICE traukiniais Vokietijoje važiavo net 28,3 mln. keleivių, keleivių apyvarta sudarė 9,3 bilijona, 1998 m. vežimai ICE traukinais davė 1,7 bilijona DEM pajamų.

Prancūzija, Belgija ir Olandija. Pagal 1985 m. Prancūzijojs, Belgijos, Olandijos ir Vokietijos transporto ministrų pasirašytą susitarimą tiesiama supergreitųjų geležinkelių linija tarp Paryžiaus, Briuselio, Kelno ir Amsterdamo.

Prancūzija jau turi 1496 km ilgio supergreitųjų geležinkelių tinklą, jame kursuoja modernų TGV traukiniai.

1976 m. buvo parengtas pirmosios Prancūzijoje linijos Pietūs – Rytai tarp Paryžiaus ir Liono (410 km) projektas. Ši linija įrengta 1981 m. – tai kartu ir pirmoji supergreitųjų geležinkelių linija Europoje. Ja kursuoja ir Eurostar traukiniai. 1989 m. atidaryta antroji 280 km ilgio supergreitųjų geležinkelių linija Atlantique iš Paryžiaus į Atlanto pakrantę. Traukiniu greitis joje siekia net iki 350 km/h. Trečioji linija eina Šiaurė – Belgijos kryptimi, tunelio po Lamanšu link (332 km). Ketvirtoji linija – apvažiavimas apie Paryžių (102 km) sujungė į vieną tinklą Prancūzijos ir kitų šalių supergreitąsias
geležinkelių linijas.

2001 m. baigtas 1-asis Viduržemio jūros linijos (250 km) nuo Valanso (piečiau Liono) iki Marselio statybos etapas. Taip bus sukurtas supergreitųjų geležinkelių koridorius nuo tunelio po Lamanšu iki Marselio. rengiamasi statyti šios linijos atšaką (45 km) iki Monpelje. Taip pat planuojama statyti pietinę supergreitųjų geležinkelių liniją iki sienos su Ispanija, sujungiant ją su statoma Madrido – Barselonos linija.

Olandijoje, kaip ir kitose išsivysčiusiose Europas šalyse, taip pat eksploatuojami patobulinti įprastiniai geležinkeliai, bei supergreitųjų geležinkelių tinklai. Pagal 1996 m. pabaigoje tarp Olandijos ir belgijos pasirašytą susitarimą tiesiama supergreitųjų geležinkelių linija tarp Roterdamo ir Antverpeno (maksimalus greitis iki 300 km/h). Į šią liniją įeina didžiausias Olandijos oro uostas Šipholis, esantis šalia sostinės Amsterdamo.

Pagal bendrą keturių šalių projektą Paryžiaus – Briuselio – Kelno – Amsterdamo linijoje nuo 1996 m. birželio 2 d. kursuoja „Thalys“ sistemos traukiniai. „Thalys“ sąstatas yra 200 m ilgio ir turi 377 vietas, iš kurių 120 – pirmosios ir 257 – antrosios ložės. Tačiau terminas „klasė“ šiuo atveju nėra labai tikslus, nes komforto skirtumai tarp klasių minimalūs, paliekamas tik pagrindinis – t.y. skirtumas tarp aptarnavimo lygio kelionės metu.

Italija. Italijoje pagrindinė geležinkelių (vadinamųjų pendolino) linija yra Roma – Florencija (236 km, atidaryta 1996 m., greitis 250 km/h). Tiesiant šią liniją, tose vietose, kur ji kerta geležinkelių linijas, buvo įrengtos estakados. Šio tipo geležinkelių mazgai Europoje buvo naujiena. Vėliau tokio tipo mazgus buvo pradėta įrenginėti visose supergreitųjų geležinkelių linijose.

Šiuo metu Jūs matote 34% šio straipsnio.
Matomi 1000 žodžiai iš 2968 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.