Susanne Stein
“KAI SUDŪŽTA MEILĖ”
Knygos analize
Palikti partnerį – tam reikia drąsos
Kol daugelis pasiryžta išsiskirti, praeina ne vieneri metai. Diena
naktį jų neapleidžia mintis, kad gyvenimas su partneriu nebeturi prasmės.
Tačiau jie šimtus kartų svarsto kiekvieną argumentą, delsia apsispręsti ir
vis greičiau sukasi neigiamų pojučių sūkuryje. Kiti, priešingai, nuosekliai
įgyvendina savo sprendimą. Baigia iškart, kai tik supranta, kad jų
santykiai nebeturi perspektyvos. Niekas nebegali jų perkalbėti. Kai kurie
su tuo pačiu partneriu skiriasi 5, 10, 20 kartų, tačiau niekaip negali jo
palikti. Dėl įvairiausių priežasčių jie kiekvieną kartą tikisi naujos
pradžios ir kiekvieną kartą patiria žlugimą. Tačiau jiems trūksta drąsos
išsiskirti galutinai. O tos drąsos pagaliau vis tiek prireiks. Palikti
partnerį nereiškia bailiai pabėgti, net jeigu paliktajam kartais taip
atrodo.
Dažniausios išsiskyrimo priežastys:
▪ Žaidime dalyvauja trečias asmuo
Arba tas, kuris išeina, įsimylėjo, arba kitas jį apgaudinėja. Abu
variantai – dažna dingstis skyryboms. Jei dauguma ir toleruoja
atsitiktinį meilės ryšį, tai nuolatinę meilės trikampio istoriją
pakenčia tik iki tam tikros ribos.▪ Sutuoktiniai per daug nutolo vienas nuo kito
Standartinė ilgalaikių santuokų patirtis. Gyvenimo keliai eina ne
lygiagrečiai, o tolsta vienas nuo kito. Arba vienas aplenkia kita, o
atsilikęs nebespėja. Rezultatas: nebelieka bendrų interesų, namuose
vyrauja slogi tyla.▪ Partneris muša
Tai – priežastis, kuri skatina kaip galima greičiau padaryti išvadas.
Niekas neturi teisės mušti kito žmogaus, nebent gindamasis. Neįmanoma
gyventi kartu su smurtingu partneriu. Tokioje situacijoje belieka tik
greitai užbaigti partnerystę, galbūt pasikvietus į pagalba trečią
asmenį.▪ Vienas naudojasi visomis laisvėmis, kitas – jokiomis
Vienas – nuolat išvykęs, pramogauja, susitinka su draugais, mėgaujasi
savo hobiu, kitas – sėdi namie su vaikais. Arba vienas mano turįs
teisę flirtuoti su kuo pasitaiko, kitas kelia pavydo scenas,
partneriui vos tik nusišypsojus. Ar tai gali tęstis? Ilgainiui –
tikrai ne.▪ Partneris – nesąžiningas
Meilė reiškia pasitikejimą. Jeigu jo nėra, tai ilgainiui nebetenka
prasmės ir partnerystė.Savaime suprantama, jog yra ir daugiau kitų priežasčių išsiskirti, kurios
lygiai taip pat atrodo svarbios ir esminės: psichoteroras, smurtas vaikų
atžvilgiu, nuobodulys, nuolatiniai kivirčai, pavydas, tuštuma, apmirę
jausmai. Partnerystė kokia nuobodi ar skurdi ji bebūtu, suteikia ir tam
tikro komforto. Vakarų nereikia praleisti sėdint vienam ant sofos, galimas
nekomplikuotas seksas, mažesnės pragyvenimo išlaidos, vaikams suteikiama
darnios šeimos iliuzija, nusistovi draugų ratas, t. y., priprantama vienam
prie kito; santykiai turi tam tikrų privalumų, kurie nusveria trūkumus.
Tariant ciniškai – žmonės tuoj pat skirtųsi, jei gyvenimas dėl to
taptų toks nepatogus. Arba jei pro šalį praeitų kitas pasakų princas, kuris
garantuotų šiuos patogumus ir laiminga partnerystę. Tai būtu beveik taip
pat puiku, kaip ir laimingas loterijos numeris.
Tačiau galutinai praėjo laikai, kai norai pildydavosi kaip pasakose.
Nepasirodo joks pasakų princas, o jei ir pasirodo, tai po kurio laiko
paaiškės, kad jis – tik bjauri varlė. Todėl devizas tik vienas: pamirškite
pasakų princą ir pasirūpinkite savo ateitimi.
Kiekvienas išsiskiriantis asmuo
turėtų laikytis tam tikrų principų:▪ Dorumo su partneriu tol, kol jis žaidžia atviromis kortomis;
▪ Garbingumo, kai bandote pagrįsti savo sprendimą;
▪ Savigarbos, kurios neturėtumėte prarasti ir karštų ginčų metu;
▪ Partnerio sielvarto supratimo;
▪ Kiek įmanoma greičiau siekti erdvinės distancijos;
▪ Atlaidumo savo jausmams ir baimei.
Frontai aiškūs; būtinas nuoseklumas
Dabar prasideda sunkiausias išsiskyrimo laikotarpis. Paliktasis
partneris dar kovoja su jausmų šoku ir nenori patikėti, kad meilė
baigėsi. Jis prašo leisti jam pasikalbėti, yra priblokštas, daug verkia,
jį ištinka nekontroliuojami įsiučio priepuoliai; norėdamas išgelbėti
judviejų santykius, siūlo derybas. Tačiau nesupranta, kad tas, kuris nori