Susivienijimo bažnyčia – sun myung moon
5 (100%) 1 vote

Susivienijimo bažnyčia – sun myung moon

112131415161718191

“Susivienijimo Bažnyčia” – Sun Myung Moon

“Susivienijimo Bažnyčios” įkūrėjas.

Sun Myung Moon gimė 1920, vasario 25 dieną, Šiaurės Korėjoje, Pyungan Buk-Do provincijoje. “Naujasis Mesijas” buvo penktasis vaikas, tuo metu dar tradicinę Korėjos religiją išpažįstančioje šeimoje. Tėvai jam davė Young Myoung Moon (“Švytintis Drakonas”) vardą, kurį tik vėliau pats Susivienijimo įkūrėjas pasikeitė į Sun Myung Moon (“Saulės ir Mėnulio švytėjimas”). “Drakono” vardas šioje tradicijoje turėjo globoti vaiką nuo blogų dvasių įtakos. Moon’o šeimos gimtosiose vietose buvo apsčiai krikščionių – misionierių, o ir gyventojų jau per 40% buvo priėmusių krikščionių tikėjimą. Moon’o tėvai pasikrikštijo gan vėlai, tik 1930 metais, tačiau ir priėmus krikščionių tikėjimą jie neatsisakė tradicinio šamanizmo, o pats Sun Myung Moon iki 1934 metų lankė tradicinę Konfucijaus mokyklą. Taigi, Moon’o pasaulėžiūra buvo formuojama ne tik giliai įsišaknijusio šamanizmo, bet ir Konfucijaus ideologijos, ir visa tai galiausiai susiliejo su krikščionybe. Jis, kaip ir visa šeima, nebuvo uolus neofitas, o tai rodo, kad savo “drakonišką” vardą “Young” pasikeitė tik 1946 metais.

Daugelis Moon’o gyvenimo istoriją apipina įvairiausiomis legendomis. Dauguma jų apibūdina šį žmogų intensyviai ieškojusį tikėjimo, nors dažnai jaučiama ir šamanizmui būdingų bruožų: stiprūs religiniai-emociniai sukrėtimai, su piktųjų dvasių pasauliu kovojančios maldos, apsipylimai ašaromis, ilgas ir vienišas klajojimas kalnuose…Moon’o naujojoje religijoje tai glaudžiai supinama su krikščioniška – bibline tradicija. Jis pats pripažįsta – “nuo vaikystės aš buvau aiškiaregis. Galėjau žmones kiaurai permatyti; matyti jų dvasias.”

Velykinis regėjimas. Viena iš populiariausių legendų apie Moon’o asmenį, tai jo Velykinis regėjimas. Būdamas 17 metų, aukštai ant kalno, Moon’as esą patyrė regėjimą, kurio metu jis susitiko su Jėzumi. Tuomet Jėzus jam pavedė užbaigti Savo misiją. Velykos, krikšto metas, tad gali būti, kad šis regėjimas yra susijęs su Sun Myung Moon’o krikštu, nors iki šiol nei vienas šaltinis neliudija Moon’o krikšto datos nei vietos. Kai kur paminima, kad tuo metu Moon’ui nurodymus davė ne tik Jėzus, bet ir Buda, Konfucijus bei LaoTze. Tad neaišku, ar šio žmogaus pašaukimas galėjo būti apskritai krikščioniškas. Po šio tariamo pašaukimo, Moon’as ir toliau mokėsi Konfucijaus mokykloje. Kiek vėliau, II Pasaulinio Karo metu Japonijoje, būsimasis Susivienijimo įkūrėjas įstojo į Universitetą Vasedos mieste. Tačiau ir čia liudijimai išsiskiria. Kai kur užsimenama apie jo veiklą anti-japoniškame judėjime, be to, yra žinių, kad Moon’as išduodavo šio judėjimo narius.

1945 metais Sun Myung Moon’as grįžo į savo gimtąjį rajoną. Praėjus metams po Korėjos išlaisvinimo, jis pradėjo skelbti savo ideologiją Šiaurės Korėjos sostinėje, tuo metu užimtos Sovietų armijos. Vedė moterį Sou Gil Cho, su kuria po 6 mėnesių išsiskyrė. Dirbo mediumu- vietos žvejams pranašaudavo žuvingas vietas. Po trumpo darbo mediumu, Moon’as pusmečiui išvyksta į taip vadinamą “Izraelio vienuolyną”, vadovaujamą Kim Bek Moon. Tame vienuolyne buvo laukiama Mesijo ir pasaulio išgelbėtojo pasirodymo, kuris turėjo įvykti Korėjoje. Galiausiai Moon’as pasiskelbia save Mesiju ir pasikeičia savo vardą “Young” į “Sun”. Vienuolyno tuometinis vadovas Kim Bek Moon 1958 metais išleidžia knygą “Esminiai krikščionybės principai”. Kaip pastebi Susivienijimo Bažnyčios kritikai, ši knyga turi labai daug panašumų su Sun Myung Moon išleistu “Dieviškuoju Principu”. Po trumpos narystės šiame vienuolyne, Moon’as suburia savo pasekėjų grupę. Grįžta vėl į savo gimtąsias vietas. Grįžęs, 1948 metais nuteisiamas 100 dienų kalėjimo už “seksualinius nukrypimus”, kaip “viešosios tvarkos pažeidėjas” Tais pačiais metais jis viešai išeina iš presbiterionų bažnyčios, o tai vienintelis liudijimas apie jo priklausymą kokiai nors krikščionių bendruomenei.

Po kelių metų Moon’as vėl apkaltinamas dvipatyste ir baudžiamas 5 metams kalėjimo. Dėl staiga kilusio pilietinio karo, paleistas iš kalėjimo ankščiau laiko, Moon’as 1950 su politiniais bėgliais papuola į Pietų Korėją. Šiandien Moon’o judėjimo nariai tiki, kad Korėjos karas ir įvyko su tikslu išlaisvinti Moon’ą, “Naujosios žmonijos Mesiją”.

Bažnyčios paplitimas

Pirmieji mokiniai. Pietų Korėjoje, tarp bėglių kareivių, Moon’as randa pirmuosius mokinius. Pirmais metais jis dirbo uoste darbininku, o tuo pačiu ir mediumu. Pas jį buvo galima nusipirkti patarimų iš dvasių pasaulio. Pačioje pradžioje Moon’as buvo Tėvo mediumu, tai reiškė, kad per jį kalba pats Dievas Tėvas. Galiausiai tampa pats “Naujojo Apreiškimo Viešpačiu”. Nuo 1953 metų rugsėjo, “Susivienijimo” centru tampa Seulas, kur gruodžio 24 dieną prie dar nedidelės grupės prisijungia ir Oi Yo Wou – žmogus, kilęs iš krikščioniškos šeimos, vėliau tapęs pirmuoju Moon’o judėjimo prezidentu. Atsisakęs toliau studijuoti mediciną, jis parašo pirmąją “Dieviškojo principo” versiją pagal Moon’o pažiūras. Buvęs praktikuojančiu krikščionimi, jis lengvai
įtalpino Moon’o mokymą į Biblijos rėmus. “Dieviškasis Principas” galutinai išleistas 1957 metais,- tai “Susivienijimo Bažnyčios” mokymo biblinė interpretacija.

1954 metais branduolį sudarė maža 5 žmonių grupė, ir pasivadino save “Šventosios Dvasios Asociacija Pasaulio Krikščionybei Suvienyti”. Iš pat pradžių grupė išsilaikė pardavinėdama spalvotus atvirukus. Neilgai trukus, po metų, Moon’as vėl buvo teisiamas dėl karinės prievolės vengimo ir už lytinį palaidumą. Walter Martin, kultų žinovas mano, kad ankstyvoji Moon’o bažnyčios praktika galėjo reikalauti, kad įstojusios į ją moteriškos lyties atstovės “apsivalytų” per lytinius santykius su Moon’u.

O James Bjornstad, percituodamas Moon’o sekėjo žodžius, sako, kad yra visiškai galima, jog tos lytinės apeigos buvo ankstyvosios bažnyčios Korėjoje dalis. Nuo tada, kai pirmoji nuodėmė atėjo per moters lytinį santykį su Liuciferiu, per kurį ji gavo blogų ypatybių, lytiniai santykiai su tobulu vyru turi pašalinti gimtąją nuodėmę. O Adomas iš Ievos per lytinius santykius gavo šėtono blogų ypatybių, tad ir vyras priima tobulas ypatybes per santykius su jau “apvalyta” moterimi.

Po šio teismo, kad išvengti skandalo ir bausmės, Moon’as trečią kartą vedė vieną iš orgijų metu nukentėjusių merginų. Tačiau vedybinis gyvenimas ir vėl truko nepilnai metus. Po trejų skyrybų, jau turėdamas 3 vaikus, 1960 metais Seule, Moon’as veda savo 4-ąją ir paskutinę žmoną, 17 metų Hak Ja Han. Bažnyčios nariai šias vedybas įvardija kaip “Avinėlio vestuvės”(Apr 19,7). Moon’o žodžiais, tai “ideali santuoka”, numatyta dėl kūrinijos išgelbėjimo. Jos dėka prasidėjo “Naujasis Amžius”. Šioje santuokoje ideali pora tapo “Substancialiu Dievu”. Moon’as sako, kad ši santuoka savo reikšme atitinka Kristaus nukryžiavimą, ir jis tuo laimėjo savo pergalę, įvykdė Dievo pavestą planą. “Dangaus Sūnus” atėjo į žemę ir priėmė savo dangiškąją nuotaką.

Antikomunistinė judėjimo kryptis. 1960 metais Moon’as pradeda domėtis verslu su tikslu pralobti ir taip padėti plėstis Bažnyčiai. Rezultatai pranoko lūkesčius, ir Bažnyčia sparčiai plėtėsi. Tų pačių metų pradžioje Moon’o judėjimas įgijo antikomunistinio judėjimo pobūdį. Prieštaraudamas ir įžeidinėdamas viešais pasisakymais komunistinę valdžią, jis siekė įgyti Pietų Korėjos lyderio Park Chung Hee simpatijas bei globą. Moon’as mato pasaulį išskirtą į dvi stovyklas, o demokratinė tvarka galioja ten, kur priimamas “Principas”. Šiai stovyklai priešpastatomas komunistinis blokas.

Tai šėtono ginklas, kuris turi būti nugalėtas, nes komunizmas Šiaurės Korėjoje ir kitur trukdo įkurti Dievo karalystę. Taip Moon’o judėjimas įgijo ir politinio pobūdžio.

Misijos užsienyje. Iš pat pradžių Susivienijimo misijos vyko JAV ir Japonijoje. Pirmasis misionierius Į Japoniją išvyko jau 1958 metais. Šiuo metu Moon’o susivienijimo smogiamoji jėga ir yra Japonijoje. 1972 metais Moon’as paskelbė, kad sausio 1 dieną vėl jam apsireiškė Dievas ir liepė vykti į Ameriką. Iš Japonijos į JAV išsiųsta ir jaunų munistų su studentų vizomis. Šiomis dienomis manoma, kad Japonijoje yra per 50 000 Moon’o pasekėjų. 1985metų birželio 22 d., Japonų katalikų vyskupai, remdamiesi katalikų Bažnyčios mokslu, paskelbė Moon’o judėjimo veiklą įvertinantį pareiškimą, kuriame pateikiama išvada, jog Susivienijimo Bažnyčios doktrina prieštarauja Katalikų Bažnyčios mokslui.

JAV misijų vadovė, Kim You On 1961 metais išvertusi į anglų kalbą “Dieviškąjį Principą”. Jos dėka dauguma Moon’o kalbų išverčiama į daugelį pasaulio kalbų. Be to, Kim tikslas įterpti kiek galima daugiau Moon’o mokymo į krikščioniškąją kultūrą, Dievo Žodį.

JAV Moon’as naudojosi ta pačia patirtimi, kurią įgijo Korėjoje, ir iš karto įsijungė į politiką. Vis didėjančio populiarumo siekė palaikydamas dar tuometinį kandidatą į prezidentus Niksoną. Niksonui atsistatydinus gan greitai rado draugystę ir su Dž. Bušu. Daugelis turbūt manė, kad ši bažnyčia neužsibus JAV, tačiau ji subujojo ne tik kaip religinė bendruomenė, bet kaip ir politinis – tarptautinis judėjimas, ypač nukreiptas prieš komunizmą. Įkurta net “Pergalės prieš komunizmą organizacija”, vėliau tapusi CAUSA. Ilgainiui prisikūrė daugybė organizacijų bei fondų.

1970 metų pabaigoje vien JAV minima 10 000 Moon’o pasekėjų. Pasak pačio Moon’o, 1980 Judėjimo gretose buvo 40 000 JAV piliečių bei 3 000 000 kitose šalyse visame pasaulyje. Realiai šie skaičiai turėtų būti mažesni. Kai kurie šaltiniai mini, kad JAV yra nedaugiau kaip 30000 pasekėjų. Kitose šalyse “Susivienijimo Judėjimas” pradėjo plisti apie 1960 – 1970 metus.

Vakarų Vokietijoje “Susivienijimas” įsišaknija 1960 metų pradžioje. Tuometinis jos vadovas Peter Koch įstojo į Moon’o judėjimą JAV, o 1963 metais išvyko į Vokietiją kaip misionierius. Jis išvertė “Dieviškąjį Principą” į Vokiečių kalbą. 1964 metais Moon’o Susivienijimas užregistruotas Frankfurte prie Maino. Netoli miesto Moon’as įsigijo seną malūną, kurį pavertė mokymo centru. Nuo 1992 metų vokiečių munistams vadovauja 40-metis daktaras Dieter Smidt, buvęs CAUSA ir CARP
strijoje Susivienijimo judėjimas egzistuoja nuo 1964 metų, “Pasaulio Krikščionybės Susivienijimo Bendruomenės” vardu. 1974 metais šios bendruomenės veikla buvo uždrausta dėl dviejų priežasčių:

1. Dėl draudžiamos religinės praktikos Austrijoje;

2. Dėl klaidinančio pavadinimo, kuris neatspindi jų realios veiklos.

Tačiau po uždraudimo bendruomenė ir toliau egzistavo pavadinimais: “Naujasis centras”, “Tarptautinė federacija pergalei prieš komunizmą”.

Rusijoje Moon’o judėjimas prasidėjo per pačią politinę sumaištį, 1988 – 1989 metais, kai komunizmas stovėjo ant bedugnės ribos. Moon’as kaip visada žinojo kokiu politiniu momentu geriausiai įsikišti. Nuo 1990 Rusijoje prasideda įvairūs seminarai, konferencijos. Šie seminarai ir konferencijos skyrėsi nuo kitų, buvusių JAV tuo, kad norinčių dalyvauti buvo daugiau nei įmanoma sutalpinti. 1992 metų birželį visi Maskvos mokytojai gavo pakvietimus į Susivienijimo seminarus, o tų pačių metų rugpjūtį susirinkimuose Kryme 300 studentų veikė kaip oficialūs nariai. Rusijos švietimo ministerija palaikė šiuos renginius. Tokie seminarai, prisidengiantys aukštų idealų siekiais bei modernizacija, patraukė to meto mokslo, naujovių bei vakarų kultūros ištroškusius rusų moksleivius, studentus ir mokytojus. 1992 metų gale Rusijoje priskaičiuojama virš 5 000 oficialių narių. Moon’as nepamiršo ir politikų. Gruodžio 14 dieną visi Rusijos dūmos nariai buvo pakviesti į JAV politikų kongresą.

1996 metais Rusijoje užregistruota 12 “Susivienijimo Bažnyčios” bendruomenių. Visose ex-sovietinėse šalyse yra 55 Susivienijimo bendruomenės. Pagal pačius munistus, jie turi savo narių 50-čia miestų vien tik Rusijoje.

Lietuvoje Moon’o sekta įsikūrė 1992 metais. Pirmasis prezidentas, prancūzas misionierius Y. Champollion atvyko į Vilnių 1991 metais ir metus laiko bandė pritraukti naujai sektai pasekėjų. Padėjusi pirmus pagrindus sekta nesnaudė. Tuoj pat buvo įkurta Studentų Sąjunga Dieviškojo Principo studijavimui. Organizuojamos prabangios stovyklos mokiniams ir mokytojams vasarą Sočyje bei Kryme. 1993 metais Sankt Peterburge išleistas vadovėlis Mano Pasaulis ir aš, kuris buvo pristatytas kaip etikos mokymo priemonė. Iš tiesų, vadovėlis persmelktas sektos doktrina. Keista, tačiau parašyti įvadą šiam vadovėliui sektos vadovybė priprašė VU profesorių Bronių Bitiną. Šis vadovėlis buvo platinamas ne tik Rusijoje, bet ir kitose buvusiose Sovietinio bloko šalyse. Ne išimtis ir Lietuva, tačiau Švietimo Ministerija nesutiko išduoti leidimo šio vadovėlio naudojimui mokyklose. Tačiau manoma, kad šis vadovėlis iki šiol naudojamas kai kuriose mokyklose etikos pamokoms.

Y. Champollion pasakojo, kad Lietuvoje veikia ir keletas nereliginių Moon’o organizacijų. Viena jų – “Pasaulio profesorių taikos akademija”. Jai vadovauja Antanas Buračas. Šio metu taip pat yra ir “Moterų federacija už taiką pasaulyje”, į kurią buvo siunčiamos moterys misionierės iš Japonijos. Beje, kaip ir visame pasaulyje, Lietuvoje munistai visomis įmanomomis priemonėmis bandė ir bando pritraukti pasekėjų. Vilniaus gatvėse dažnai galima pamatyti ne tik lietuvių, maloniai kalbinančių žmones, bet taip pat ir rytiečių iš Japonijos, Korėjos, kurie laikydami rankose popierėlį bando laužyta lietuvių kalba ištarti malonų pakvietimą užeiti kartu į centrą ir pabendrauti prie kavos puodelio. 1992 metais atvykęs Susivienijimo misionierius Ch. Le Basas, išsinuomavo butą Pilies gatvėje, kur rengdavo seminarus. Manoma, kad ir ligi šiolei tame bute renkasi misionieriai, mokyklinio amžiaus jaunimas, kur meldžiamasi, giedamos giesmės. Taip pat žinoma, kad ši sekta 1993 metais su mokytojų ir tėvų palaiminimu į Simferopolį į stovyklą išvežė daug Vilniaus 32 – osios vidurinės mokyklos mokinių. Švietimo ministerija buvo perspėta, kad ši sekta yra pavojinga, tačiau tėvai nepaisė perspėjimų, susigundė nemokama stovykla vaikams, kuri buvo gan prabangi. Nemaža dalis mokinių po stovyklos pradėjo pastoviai lankyti “Susivienijimo Judėjimo” paskaitas bei pamaldas. Kaip bebūtų, ši sekta Lietuvoje sėjusi sėklą jau beveik dešimtį metų, dideliu narių skaičiumi nepasižymi. Manoma, kad 1994 metais būta tik 20 pasekėjų. 1995 metais studentų skaičius išaugo iki 40. Daugiausiai nariais tapo Vilniaus studentai iš VU, Vilniaus pedagoginio Universiteto, bei Vilniaus Dailės Akademijos. 1995 metais net 15 narių buvo išsiųsti nemokamom studijom į Bridžporto Universitetą JAV, Konektikuto valstijoje. Šį Universitetą jau senokai finansuoja pats Moon’as.

Narių verbavimas.

Susivienijimo Bažnyčioje egzistuoja idealiai išdirbta sistema, kaip verbuoti pasekėjus. Dažniausiai patys verbuotojai – jauni 20 –35 metų jaunuoliai. Jie retai pasirenka maištingai atrodančiuosius, tačiau kalbina kuklius, padorius asmenis. Įtraukimo vadovėlis sako: “Mes privalome sudaryti įspūdį žmonėms savo ramumu, pasitikėjimu ir koncentracija. Reik būti psichologu ir mokėti sakityti asmenis.”

Verbavimas vyksta universitetų kiemeliuose, prekybos centruose, ar tiesiog gatvėje. Jokiu būdu neužsimenama, kad kalbama apie religinio pobūdžio bendruomenę, tiesiog siūlomas kitoks gyvenimo būdas, naujos perspektyvos jaunimui, kelionės į užsienį, ir tiesiog naujų
nuostabių draugų būrys. Moon’o asmenybė taip pat neminima. Dažniausiai susidomėjusįjį pakviečia kavos puodeliui ar net pietų. Naujokų laukdavo seminarai: 7, 21, 40, 120 dienų. “Vaikų” nei minutei nepalikdavo vienų. Seni nariai verčiami daug dirbti, giedoti himnus, klausytis paskaitų, nuolat melstis – 14 –16 valandų per parą. Grupėse veikia griežta dienotvarkė. Jos išskirstomos į dar smulkesnes grupeles, kurioms vadovauja specialiai paruošti lyderiai. Nuo pat pradžių šis lyderis vadovauja tarsi vaikų darželiui: nurodo ką, kur ir kada daryti. Jaunuoliams uždraudžiama kontaktuoti su išoriniu pasauliu, draugais, o ypač su tėvais, kurie, pasak Moon’o yra Šėtono sūnūs.

Pačią pirmą dieną, ir kitas dienas, jei dar naujokas nėra tvirtai apsisprendęs, jis nuolat “bombarduojamas meile”,- tai vienas iš svarbiausių “Susivienijimo” metodų verbavimo mene. Visuomet kas nors veikiama, stengiamasi garantuoti pilną užimtumą, dėl to naujokų pasipriešinimams laiko nėra, o jei retkarčiais ir iškyla priešiškumas, ši nuotaika greitai nuslopinama pakeičiant temą, ar kitokiu būdu, pavyzdžiui, pakviečiant viską aptarti vakare, prie laužo, valgant keptas bulves, ar surengiama šiaip kokia nors vakaronė. Visa tai daroma net dėl vieno potencialaus nario. Jei paprašoma vienatvės apmastymams, jie pasako, kad tai vienatvės ir baimės, nepasitikėjimo savimi simptomas. O jei ir toliau naujokas jaučiasi netvirtas, galiausiai sako norįs išeiti, nariai moka maldauti su ašaromis bei pažadais pasilikti, bent keletui dienų.

Po įsijungimo, duodama keletas savaičių pripratimui. Vieną kartą leidžiama grįžti namo pas tėvus ir artimuosius, tačiau tik su kito munisto palyda. Vėliau leidžiama su šeima tik susirašinėti, išimtinais atvejais ir aplankyti. Galiausiai įtikinama, kad kiekvienas, esantis ne “Susivienijime”, yra kontroliuojami Šėtono, ir privaloma jais nepasitikėti. Šėtonas esą veikiąs per artimiausius žmones, dėl to kontaktas su fiziniai tėvais veda į pagundą sugrįžti pas Šėtoną. Kalbama taip tol, kol naujokas pajunta baimę grįžti į pasaulį, kuriame gyveno iki tolei. Po paruošiamojo laikotarpio, dienotvarkė ir reikalavimai tampa dar griežtesni. Miegama 5 –6 valandas per parą, maistas formuojamas, kad būtų krakmolingas ir mažai proteinų. Dažnai badaujama keletas dienų iš eilės. Grupė privalo taupyti savo sąskaita, kad būti vaišingiems su kitais naujokais. Alkoholis, rūkalai, ir net vaistai yra draudžiami. Jei narys suserga, sakoma, kad kūnas reaguoja į Šėtono pastangas jį užvaldyti. Liga yra Šėtono užvaldymo simptomas. Jei stinga jėgų ilgam ir vargingam darbui, sakoma, kad nariai yra savanaudiški, ir nesiartina prie Dievo. Jei pasipriešinama taisyklėms, narys išvadinamas bedieviu, o Šėtonas jau užvaldė jo kūną. Skiriamos net didžiulės bausmės, “apsivalymo nuo Šėtono dienos”. Narių verbavimas yra reikalingas gauti pirmąjį Moon’o palaiminimą. Detaliau tai nagrinėsiu ketvirtajame skyriuje.

Struktūra.

“Susivienijimo Judėjimas” – tai daugelis religinių, viešų politinių ir kultūrinių organizacijų bei sąjungų. Jos įkurtos Sun Myung Moon’o ir skirtos platinti jo idėjas. Šio judėjimo branduoliu yra “Šventosios Dvasios Asociacija pasaulio krikščionybei suvienyti”. Tačiau populiariai žinoma ir “Susivienijimo Bažnyčios” vardu. Įvairūs Moon’o įkurti judėjimai egzistuoja tik dėka “Susivienijimo Bažnyčios”, jų projektai finansuojami, organizuojami ir dažnai vykdomi jos narių. Iš svarbesnių susivienijimų bei asociacijų būtų galima paminėti šias:

• CARP – Universitetinė asociacija Principo studijoms;

• Tarptautinis išsilavinimo fondas – “Mano pasaulis ir aš”;

• Tarptautinis religinis fondas;

• Profesorių asociacija už taiką pasaulyje;

• Tarptautinė moterų asociacija;

• Tarptautinis kultūros fondas;

• Pasaulinė spaudos darbuotojų asociacija;

• Tarptautinė mokslų susivienijimo konferencija.

Čia tik mažoji dalis viso to, ką įkūrė Moonas, po įmantriais pavadinimais paslėpdamas “Susivienijimo Bažnyčios” ideologiją. Egzistuoja dar dešimtys dukterinių fondų, asociacijų, federacijų. Jų tarpe ir speciali sportinė organizacija (vonchva-do – munistų karate rūšis). Be to, Moon’ui priklauso staklių gamybos, laivų statybos, žuvų perdirbimo verslai, karinės technikos pramonė, du universitetai, meno mokykla “Mažieji Angelai”, keletas masinės informacijos priemonių įstaigų, tarp kurių: “Washington Times”, “New York comunications”, “New York City Tribune”, “Insite”, “Middle East Time”, kasmėnesinis žurnalas “Pasaulis ir Aš”, o taip pat “Free press international” ir televizijos studija “Washington television center”. Pats Sun Myung Moon turi absoliutų autoritetą kaip religinis vadas, “mokytojas” ar “tėvas”. Savo prerogatyva jis paskirsto ir kitus vadovaujančius asmenis, kurie dažniausiai yra korėjietiškos kilmės ir yra vadinamai “centrinėmis figūromis”. Kartu su Moon’u lyderio pozicijas užima ir jo žmona Hak Ja Han. Ji yra “Moterų federacijos už taiką pasaulyje” prezidentė. Sun Myung Moon’o sūnūs – antrosios kartos munistų vadovai, tačiau kiek žinoma, jie ne ypač susidomėję tėvo religija ir nežinia kas bus lyderis po
mirties. Tuo labiau kad vyriausias sūnus ypač susidomėjęs ginklais ir ne kartą yra pagautas narkotikų versle.Visam munistų pasauliui vadovauja 36 poros, vadinamos “savųjų klubu”. Tai pirmosios kartos munistai, pirmieji gavę visus palaiminimus. Viena išimtis – CARP organizacija, kuriai vadovauja Moon’o sūnus.

Atskiros grupės taip pat yra struktūruotos. Kiekviena šeima priklauso tam tikrai vietinei organizacijai, o ta vietinė organizacija išskirstoma į mažesnes bendruomenes. Kiekviena organizacija turi vadovą, kuris yra atsakingas už mažesnių bendruomenių vadovų paskyrimą. Tad kiekviena šeima turi vadovą. Naujokai turi vieną “dvasinį tėvą” ir “dvasinę motiną”. Sektoje dirbama jos labui: pardavinėjami atvirukai, gėlės gatvėse, einama į namus. Kiti įdarbinami Moon’o įkurtose organizacijose už labai menką atlygį, be jokių socialinių garantijų į ateitį. Treti išsiunčiami į misijas užsienin, ir net susituokę visuomet būna atskirai nuo šeimų.

Sektos tikėjimo šaltiniai

Didžioji Sun Myung Moon’o darbų dalis neišversta iš korėjiečių kalbos į europietiškas kalbas, o tai labai apsunkina jo pasaulėžiūros sistemos suvokimą ir nagrinėjimą. Pagrindinis Moon’o mokymas yra išdėstytas knygoje “Dieviškasis Principas”. Prie “Susivienijimo Bažnyčios” mokymo prisideda ir daugybė Moon’o kalbų bei pranašysčių. Be to, daugelis Moon’o pasekėjų yra išleidę specialias knygas, kurios yra patvirtintos pačio Bažnyčios autoriteto ir naudojamos kaip tikėjimo vadovėliai.

“Dieviškasis Principas” ir Biblijos vaidmuo

“Susivienijimo Bažnyčios” nariams “Dieviškasis Principas” yra vienintelis autoritetingas veikalas, viršesnis net už Bibliją. Moon’as mano, kad Biblija netinka šiam laikotarpiui, esą negalima išaiškinti tos pačios tiesos, kuri buvo parašyta žmonėms prieš 20 amžių, šio meto tikintiesiems. Dabar tiesa nors ir ta pati, tačiau turi būti įvilkta į naują rūbą, o šiai tiesai paskelbti esą pats Dievas pasirinko Moon’ą. Tai skelbia ir “Dieviškojo Principo” įžanginė dalis: “Ši tiesa turi ateiti kaip pačio Dievo apsireiškimas. Naujoji Tiesa jau yra…! Dievas atsiuntė savo skelbėją… Jo vardas yra Sun Myung Moon!” Galiausiai Moon’o tikslas yra atsiriboti nuo Biblijos visiškai. Savo mokinius jis mokė: “iki tol, kol mūsų misija su krikščionių bažnyčia bus užbaigta, mes turime remtis Biblija ir naudoti ją tam, kad paaiškinti ‘Dieviškąjį Principą’. Kai mes paveldėsime visą Krikščionių Bažnyčią, galėsime mokyti ir be Biblijos.” Tačiau ir naudodamas Bibliją savo tikslams, Moon’as pasisavina Biblines sąvokas- nuodėmė, išgelbėjimas, antrasis atėjimas,- tačiau keičia jų reikšmę ir prideda savo aiškinimus.

Moon’as moko, kad yra trys testamentai: “Senasis Testamentas”, “Naujasis Testamentas” ir “Užbaigtas Testamentas”. Pastarasis įvardijamas kaip “Dieviškasis Principas”.

“Dieviškasis Principas” yra “išbaigtas įstatymas”, nes ten esanti visa tiesa, kuri nebuvo atskleista Biblijoje. Šiai tiesai pasirodžius “senosios tiesos” nustos galiojusios. “Jėzaus ir Šv. Dvasios Naujojo Testamento žodžiai praras savo šviesą… ‘prarasti savo šviesą’ reiškia, kad atėjus naujam amžiui jų misijos epocha pasibaigė”,-taip aiškina ‘Naujojo amžiaus’ mesijas Moon’as. Tačiau Šventas Raštas mums kalba kitaip: “Dangus ir žemė praeis, o mano žodžiai nepraeis.” (Mt 24,35)

“Principo” autorius. Munistai tiki, kad “Dieviškojo Principo” autorius yra Dievas. Pačioje knygos nėra randama autoriaus įvardijimo, tačiau tikima, kad “Principo” pradininku yra pirmasis Susivienijimo Bažnyčios prezidentas Oi Yo Wou. Tai jis pirmasis išdėstė visus pripažįstamus principus popieriuje, o vėliau tai tapo “Dieviškuoju Principu”. Skelbiama, kad jis rašė susistemindamas Sun Myung Moon’o kalbas, pasisakymus ir svarbiausiai – apreiškimus. Oi Yo Wou pats rašo, kad tai Dievo įkvėptos mintys, o Moon’as, būdamas “Antruoju Mesiju” pats įdėmiai stebėjo ir taisė jo darbus. Knyga datuojama 1951 –1952 metais. Angliškai ji išleista 1956 rugsėjo 25 dieną. Korėjietiška versija išleista 1957 rugpjūčio 15 dieną.

Dieviško Principo biblinė analizė. “Principas” (taip sutrumpintai vadina savo šventąją knygą munistai) yra nauja biblinė interpretacija besiremianti ritine filosofija –taoizmu. Pagal šią teoriją, visi pradai savo būtyje turi “in” ir “jan”- teigiamą ir neigiamą, moterišką bei vyrišką pradus. Visatos dualizmas nuo Dievo persismelkia į kūriniją. Šis santykis tarp Dievo ir Kūrinijos turi būti santykyje “duoti-imti”. “Dieviškasis Principas” šio santykio nebuvimą vadina šių dienų problema.

Didžiausia šios sistemos problema yra ta, kad tokia Dievo koncepcija prileidžia Jo netobulumą. “Principas” atskleidžia, kad Dievui reikalinga tobula žmonija, kad Jis pats būtų tobulas. Biblija mums parodo, kad Moon’as savo pasekėjus veda klaidingu keliu. (Įst 13,2-4) raginama neklausyti netikrų panašų, raginančių garbinti kitą Dievą. Be to, paneigiant Moon’o dualizmą, reiktų pasakyti, kad Izraelio Dievas yra amžinas ir nepakeičiamas. (Įst 33,27; Ps 89,3; Mal 3,6). Mūsų Biblija kalba apie tobulą, nekintantį Dievą, kurio
nėra būtina kūrinija. O Moon’o Dievui reik žmogaus, kad pats (Dievas) galėtų egzistuoti. Moon’o mokymas visai priešingas Biblijai, kur kalbama, kad Dievo žodis niekada nedings, o liks amžinai (Iz 40,8). Tai prieštarauja Moon’ui, kuris tvirtina, kad Jėzaus žodžiai jau išsisėmė. Šventas Raštas aiškiai sako, kad tikėjimas yra duotas vienas ir visiems laikams šventiesiems (Jud 3) ir smerkiama, jei kas yra pridėta prie Šventojo Rašto (Pat 30,6). Visi šie Moon’o bandymai prisidėti prie Šventojo Rašto yra neteisingi, net nepagrįsti, nes Šventasis raštas moko visai priešingai.

Sun Myung Moon’o leidiniai

“Dieviškasis Principas” yra išbaigta knyga, tačiau “tiesa” dar neišsakyta ir jame. Pasak Moon’o, tiesa bus išbaigta tik tada, kai visa žmonija supras jo teisumą ir atsivers į “tikrąjį” tikėjimą. Tačiau Moon’o apreiškimai tęsiasi, ir juos užrašo artimi Moon’ui žmonės į atskiras knygas. Bene pagrindinis apreiškimų šaltinis yra knyga “Mokytojas kalba” (“Master Speaks”). Ši knyga, išleista daugelyje tomų, yra pagrindinis praktinis vadovėlis. Taisykles esą Moon’as gauna tiesiogiai iš Dievo, ir jos turi būti įgyvendinamos visų Susivienijimo Bažnyčios narių. Tačiau apreiškimus gauna ir užrašo ne tik pats Susivienijimo įkūrėjas. Narių tarpe yra daug mediumų, kurie kontaktuoja su dvasių pasauliu ir gauna daug praktinių patarimų, kaip įgyvendinti Dievo karalystę žemėje. Bene svarbiausias dvasinis vadovas esantis dvasių aukščiausiame lygmenyje yra pačio Sun Myung Moon’o sūnus, Heung Jin Nim . Aštuntam dešimtmetį jis žuvo autokatastrofoje. Moon’o šeima paskelbė, kad tai buvusi auka už žmoniją, ir ši auka dar kilnesnė nei Kristaus auka. Dabar daugelis mediumų susisiekdami su žuvusiojo dvasia, perduoda jo žodžius šiam pasauliui. Yra išleista net speciali knyga “Meilės pergalė” (“The victory of Love”), kurioje surašyti visi žuvusiojo mokymai ir patarimai. Šioje knygoje pats Moon’o sūnus skelbiasi esąs aukščiau už Kristų, nes Kristus Dvasių pasaulyje jam lenkiasi kaip Mesijo sūnui.

Kiti Sun Myung Moon’o mokymo šaltiniai yra kalbos, pasisakymai, traktatai vadovaujančių asmenų, pasakojančių apie savo gyvenimą su “Tėvu”. Tai – “Vidinio mokymo vadovėlis”, “120 dienų pratimų vadovėlis”, “Pirmoji Tradicijos knyga”, “Tikroji meilė”…

Sun Myung Moon doktrina ir jos vertinimas katalikų požiūriu

Dievo samprata

Susivienijimo Bažnyčios teologijoje egzistuoja vieno Dievo samprata. Savo tikėjimui Dievu paremti jie naudoja kosmologinius, teleologinius, antropologinius, moralinius ir ontologinius argumentus. Moon’as sako, kad Senojo Testamento amžiuje Dievas apsireiškė per Mozę, Naujojo Testamento – per Jėzų, o dabar, “užbaigtojo testamento” amžiuje – per Sun Myung Moon’ą.

Moon’as akivaizdžiai nesutinka su bibline Trejybės doktrina. Pasak Moon’o, egzistuoja keletas trejybių, o Tėvo, Sūnaus ir Šv. Dvasios Trejybė atsirado tik po Kristaus nukryžiavimo. Susivienijimo Teologijoje pirminė Trejybė esanti Adomas, Ieva ir Dievas. Po nuopuolio ši Trejybė pakito, o Dievo vietą šalia Adomo ir Ievos užėmė Šėtonas. Pas Moon’ą yra dar viena Trejybė. Tai Trečiasis Adomas, Trečioji Ieva ir Dievas. (“Susivienijimo Bažnyčios” nariai visi iki vieno jais pripažįsta Moon’ą ir jo žmoną). Ši Trejybė bus vienintelė tobula, ji bus fizinė ir dvasinė, kai tuo tarpu Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios Trejybė tėra dvasinė.

Katalikų tikėjimas mus moko ką kitą. “Yra tik vienas Dievas – visagalis Tėvas, Jo Vienatinis Sūnus ir Šventoji Dvasia: Švenčiausioji Trejybė.” Šv. Grigalius Nazianzietis savo Trinitarinio tikėjimo santraukoje sako: “Duodu tau šį išpažinimą kaip viso gyvenimo palydovą ir globėją; tai viena vienintelė Dievybė ir galybė, kuri suvienyta Trijuose, o Trys išlieka skirtingi…”

“Dieviškasis Principas” tvirtina, kad Dievas yra amžina, save gimdanti Energija, Pirma Priežastis ir Pirminis visa ko šaltinis. Dievas sukūrė įvairių tipų formas, o Jo energija tose formose mums leidžia jas suvokti kaip daiktus, liesti, matyti, pažinti. Iš žmogaus ir daiktų formų poliškumo, mes galime suvokti, kad ir pats Dievas egzistuoja tame poliškume. Ši teologija yra labai gimininga Taoizmui.

Dievas Kūrinijoje. Moon’as aiškina, kad Dievas yra viskas ir visame kame. Be to, jis teigia, kad Kūrinija yra niekas kita, kaip tik Kūrėjas – Dievas pateikiantis save medžiaginėje formoje. Dievas atidavė save Kūrinijai. Pagal tokį požiūri išeitų, kad Dievas yra ne kas kita, o pati gamta. Pats Moon’as patvirtina tokią panteistinę savo pasaulėžiūros sampratą sakydamas, kad gamta yra visa ko mokytoja. Be to, Dievas būdamas kūrinijoje privalo turėti negatyvų ir pozityvų (Sung Sang ir Hyung Sang) elementus, taip pat vyrišką ir moterišką prigimtį. “Kad Dievas egzistuotų, Jis privalo turėti šiuos du elementus.” Čia Moon’as paneigia Dievo visagalybę. Tada kyla klausimas, kam yra reikalingas silpnas Dievas, Dievas, kuris negali egzistuoti be kūrinijos. Čia ir vėl išeiname iš krikščioniško supratimo ribų.

Dievas Žmoguje. Šis Taoistinis ar New Age žmogaus ir Dievo pozicijų numenkinimas natūraliai įsilieja ir į Moon’o mokymą apie žmogų, iškeliant žmogiškumą į
Dievo vietą. Moon’as sako, kad jei yra Dievas, jam būtinai reikia žmogaus, ir Jis padarytų bet ką, kad nenutrauktų, bet vystytų tuos ryšius. Netgi visagalis Dievas negali išreikšti meilės vertės, gyvenimo ir savo idealo, jei Jis vienišas. Tam Dievas ir sukūrė savo atvaizdą: vyrą ir moterį. Tad vyras ir moteris yra regima Dievo forma, o Dieve yra neregima šių dviejų individų forma. Žmogus įkūnijo Dievą, tad vyras ir moteris yra tokie pat svarbūs savo verte, kaip kad pats Dievas. Šioje teologijoje apie Adomo ir Ievos sukūrimą randame dar aiškesnį klaidingo Moon’o supratimo apie žmogų paveikslą. Jis tęsia: “Dievas yra Ievos ir Adomo tėvas, ir iš prigimties Jis turi pranašumą prieš juos. Iki nuopuolio Adomas ir Ieva buvo vaikščiojantis, fizinis Dievas čia, ant žemės. Kadangi jie yra regima Dievo forma, tai jie turėjo perimti fizinio pasaulio valdžią į savo rankas, kai tuo tarpu Dievas išliko nematomo – dvasinio pasaulio Viešpačiu. Kodėl Dievas sukūrė žmones? Dievas norėjo įgyti matomą išraišką, ir diena, kai gimė Adomas ir Ieva, tarsi tapati pačiai Dievo gimimo dienai. Tad Dievas ir Jo vaikai yra vienas ir tas pats asmuo.” Jau vien Dievo sutapatinimas su kūriniais prieštarauja krikščioniškojo Dievo supratimui. KBK 300 sako: “Dievas yra neapsakomai didesnis už visus kūrinius…” Čia remiamasi Šventuoju Raštu: Ps 8,2; 145,3. Mūsų tikėjimas pripažįsta, kad Dievas savo planų įgyvendinimui pasitelkia kūrinius, tačiau Jis yra savo planų Šeimininkas, ir tai nėra Jo silpnumo požymis, o Didybės ir Gerumo ženklas. Be to, pats Šv. Raštas daugelyje vietų duoda mums suprasti, kad Dievas nepriklauso nuo žmonių: “Iš tikrųjų Dievas yra didis, pranoksta mūsų žinojimą” (Job 36,26); “Nes aš esu Dievas, o ne žmogus,- šventasis tarp jūsų…” (Oz 11,9) ir t.t.

Šiuo metu Jūs matote 52% šio straipsnio.
Matomi 5224 žodžiai iš 9982 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.