Sutrikusio intelekto jaunuolių profesinio lavinimosi motyvacija
5 (100%) 1 vote

Sutrikusio intelekto jaunuolių profesinio lavinimosi motyvacija

SUTRIKUSIO INTELEKTO JAUNUOLIŲ PROFESINIO LAVINIMOSI MOTYVACIJA

Magistro baigiamasis darbas

Mokslinis vadovas

prof. habil. dr. B. Bitinas

Vilnius, 2001

Turinys

ĮVADAS………………………………………………………………………..…. 3

I. Profesinio lavinimosi motyvacija……………………………………………..…… 5

1.1 Profesijos rinkimasis ir jo veiksniai………………………………………………. 5

1.1.1 Pašaukimas – lemiamas profesijos pasirinkimo motyvas.…………….……….. 5

1.1.2 Socialiniai-ekonominiai ir ugdymo veiksniai…………………………………. 6

1.1.3 Psichologiniai veiksniai….…………………………………………….………. 6

1.2 Profesijos rinkimosi motyvacija…………………………………………….…….. 10

1.2.1 Motyvų klasifikacija….………………………………………………….…….. 10

1.2.2 Kognityvinė profesijos rinkimosi ir veiklos motyvacija.……………………… 11

1.2.3 Emocinė motyvacija.…………………………………………………….…….. 12

1.3 Sutrikęs intelektas ir asmenybė…………..……………………………………… 12

1.3.1 Sutrikusio intelekto asmenų charakterio savybės……………………….…….. 13

1.3.2 Sutrikusio intelekto jaunuolių profesinės integracijos problema………………. 14

II. Sutrikusio intelekto jaunuolių profesinio lavinimosi motyvacijos ypatumai ……. 16

2.1 Jaunuolių veikla prieš ateinant į Mokymo centrą “Mes esame”….……………… 16

2.2 Jaunuolių požiūris į specialybes ir lavinimąsi Mokymo centre “Mes esame”…… 17

2.3 Jaunuolių požiūris į ateitį………………………………………………………… 25

IŠVADOS………………………………………………………………..………… 28

REKOMENDACIJOS……………………………………………………………. 30

Literatūra………………………………………………………………….………. 32

ĮVADAS

Darbo aktualumas

Šiandienos Lietuvos politikai ir visuomenė vis geriau supranta žmonių su negale profesinės reabilitacijos būtinumą kaip vieną iš integracijos į visuomenę veiksnių.

Integracijos principo taikymas sudaro prielaidas realizuoti tokias sutrikusio vystymosi ar dėl kitų priežasčių neįgalių žmonių teises kaip:

– teisė būti ugdomiems;

– teisė turėti vienodas galimybes;

– teisė dalyvauti visuomenės gyvenime.

Sutrikusio intelekto jaunuolių ugdymas nesibaigia mokyklos baigimu. Labai svarbu organizuoti jo galimybes atitinkantį profesinį rengimą. Antra vertus, labai svarbu yra tai, kaip patys jaunuoliai suvokia profesinio lavinimosi būtinybę ir reikšmę jų gyvenime; kokia yra šių jaunuolių profesinio lavinimosi motyvacija. Užimtumo ir darbo centrų auklėtinių profesinio lavinimosi motyvacijos ypatumų, šių asmenų socialinių poreikių išmanymas turi padėti organizuoti sutrikusio intelekto jaunuolių ugdymą ir jų parengimą gyvenimui.

Motyvacija, kurios esmė yra veržlumas ir kryptingumas, yra jausmų ir elgesio žadinimas bei skatinimas, vykstantis žmogaus psichikoje. Profesinė motyvacija atspindi žmogaus santykio su profesija tendencijas ir jų ypatybes.

Tyrimo objektas – sutrikusio intelekto jaunuolių profesinis lavinimas.

Problema – Mokymo centre “Mes esame” besimokančių sutrikusio intelekto jaunuolių profesinio lavinimosi motyvacija.

Darbo tikslas – atskleisti sutrikusio intelekto jaunuolių profesinio lavinimosi motyvacijos ypatumus.

Darbo uždaviniai:

1. Aptarti sutrikusio intelekto jaunuolių profesinio lavinimo motyvacijos klausimo vietą lietuvių ir rusų literatūroje.

2. Išnagrinėti profesijos rinkimosi veiksnius.

3. Atskleisti profesinius motyvus.

4. Aptarti sutrikusio intelekto jaunuolių profesinio lavinimosi motyvų ugdymo svarbą ir atskleisti šių jaunuolių profesinės integracijos į visuomenę problemas.

5. Naudojantis pusiau struktūruotu individualiu pokalbiu ir studijuojant dokumentus ištirti Centrą lankančių jaunuolių motyvus.

6. Išnagrinėti tyrimų rezultatus ir atskleisti motyvų bei lūkesčių tendencijas.

Tyrimo metodai

I.Teoriniai: pedagoginės ir psichologinės literatūros bei mokslinių šaltinių analizė, kuri padėjo išnagrinėti profesijos rinkimosi veiksnius, motyvų rūšis, sutrikusio intelekto įtaką asmens bruožams ir psichiniam vystymuisi, profesinio lavinimosi motyvų ugdymo svarbą, profesinės integracijos į visuomenę problemas, taip pat atskleisti teorinius nagrinėjamos problemos pagrindus.

II.Diagnostiniai: Centre besimokančių jaunuolių asmens bylų ir aprašų studijavimas, darbo ir mokymosi rezultatų analizė, pokalbiai su jaunuolių socialiniais pedagogais, supaprastintas individualus pokalbis su jaunuoliais, stebėjimai veikloje.

Kadangi šiame darbe buvo tiriama sutrikusio intelekto jaunuolių profesinė motyvacija, todėl, siekiant išvengti didesnio subjektyvumo, jame buvo taikyti tie metodai, kurie padėjo tyrėjui vertinti jaunuolių profesinius motyvus remiantis vienodais kriterijais.

Pokalbiai su socialiniais pedagogais padėjo geriau nustatyti jaunuolių profesinio lavinimosi motyvacijos lygį, atskleisti profesinio kryptingumo ypatumus,
mokymosi pažangumą.

Svarbiausieji Mokymo centre besimokančiųjų profesinio lavinimosi motyvų aspektai, o kartu ir socialiniai poreikiai atsispindi individuliuose pokalbiuose su 59 siuvimo, mezgimo, keramikos, pynimo iš vytelių, dailiųjų medžio dirbinių gamintojo, odos, audimo ir pagalbinio virtuvės darbuotojo specialybes šiame Centre besimokančiais lengvo, vidutinio ir sunkaus protinio atsilikimo ir kitokių psichofizinių negalių turinčiais jaunuoliais nuo 18 m. Pokalbių metu buvo aptarti profesinio lavinimosi svarbos, šio Centro lankymo ir specialybės rinkimosi motyvų klausimai, Centro reikšmė jį lankantiems jaunuoliams, jaunuolių ateities vizijos.

Kadangi šio darbo tyrimas yra pedagoginio-psichologinio pobūdžio, tai atliekant tyrimo duomenų statistinę analizę buvo siekiama gauti statistines profesinio lavinimosi motyvacijos charakteristikas atsižvelgiant į šiuos atskirus jaunuolių požymius: lytį, amžių, baigtą mokymo įstaigą ir sutrikimo laipsnį. Todėl tyrimo analizės metu visi tiriamieji buvo suskirstyti į dvi amžiaus grupes: 18-25 m. ir 26-35 m. atsižvelgiant į baigtą mokymo įstaigą suskirstyta į tris grupes: 1) jaunuoliai, baigę bendro lavinimo mokyklą, 2) jaunuoliai, baigę specialiąją mokyklą, 3) jokios mokymo įstaigos nebaigę jaunuoliai.

Be pačių tiriamųjų buvo studijuojama socialinių pedagogų surinkta dokumentacija, esanti Mokymo centre apie šių ugdytinių mokymąsi, jų požiūrį į gyvenimą ir siekius, gyvenimo planus, charakterį, elgesį ir kt.

Tyrimo naujumas

Įvairių sutrikusio intelekto asmenims skirtų užimtumo ir darbo centrų ugdytinių ir kitų sutrikusio intelekto asmenų profesinio lavinimosi motyvacija, socialinių poreikių tyrimas yra viena iš esmingiausių kol kas išsamiau labai mažai nagrinėtų specialiosios, socialinės pedagogikos ir psichologijos problemų. Kaip rodo literatūros analizė (V. Karvelis, I. Baranauskienė, J. Ruškus, R. Kaffemanas, I. Elijošienė, D. Pūras ir kt.), daugiausia vienu ar kitu aspektu yra gvildenamos vaikų ar suaugusiųjų, turinčių įvairių sutrikimų, tarp jų ir psichikos vystymosi negalių ir intelekto sutrikimo, jų mokymo(si) reikalingumo, socialinės adaptacijos bei integracijos galimumo klausimai. Tai labai reikšmingos ir būtinos mokslinės analizės sritys. Tačiau socialinei adaptacijai ir integracijai reikalingas ne tik teigiamas politikų, visuomenės nusiteikimas, įstatymai, nauji individualūs ugdymo planai, bet ir pačių sutrikusio intelekto asmenų teigiamas požiūris į darbą, brandi profesinio lavinimosi motyvacija, kuri turi įtakos mokymosi kokybei bei mokymosi rezultatams ir yra vienas iš svarbesnių žmogaus elgesį lemiančių veiksnių.

I. Profesinio lavinimosi motyvacija

1.1 Profesijos rinkimasis ir jo veiksniai

Renkantis profesiją jaunuoliams įtakos turi daugelis veiksnių. Pasirenkantis profesiją jaunimas yra tiek ugdymo objektas, tiek ir savarankiškas veikėjas.

1.1.1 Pašaukimas – lemiamas profesijos pasirinkimo motyvas

Lemiamas profesijos pasirinkimo motyvas yra jaunuolio pašaukimas – aktyvus ilgalaikis polinkis veiklai, kurioje asmenybė daugiau ar mažiau sąmoningai įžvelgia galimybę sėkmingai realizuoti savo gyvenimo tikslus ir idealus, potencines galias ir charakterio ypatybes (Jovaiša, 1981, 76).

Vis dėlto šiam pašaukimui susiformuoti padeda įvairūs veiksniai, sąlygojantys profesijos pasirinkimą, jo stabilumą ir dinamiką. Išskiriami skirtingi keturių grupių profesinio vystymosi ir profesijos rinkimosi veiksniai:

1) socialiniai-ekonominiai;

2) ugdymo;

3) psichologiniai;

4) sveikatos.

1.1.2 Socialiniai-ekonominiai ir ugdymo veiksniai

Socialinius-ekonominius veiksnius apibrėžia gyvenamoji aplinka: tėvų socialinė-ekonominė ir kultūrinė padėtis, gamybinė-kultūrinė aplinka (profesinio mokymo įstaigų, darboviečių vieta ir kt.), gyvenamoji vieta, profesijų prestižas, uždarbis, mokslinė-techninė pažanga (Jovaiša, 1981, 89), kiti socialiniai institutai: įvairios visuomeninės organizacijos ir grupės, tokios, kaip draugai, kolektyvas, mokykla, jaunimo organizacijos, spauda ir kt. (Matulionis, 1992, 22–29). Paprastai profesinio apsisprendimo metu lemia kuris nors vienas dominuojantis socialinis veiksnys.

Vienas iš svarbiausių socialinių institutų, nuo kurio priklauso jaunimo gyvenimiškojo apsisprendimo procesas, yra šeima (Matulionis, 1992, 19).

Didelę reikšmę profesiniam vystymuisi turi ugdymo veiksniai: kryptingas lavinimas, darbų pamokos, fakultatyviniai užsiėmimai, jaunuolių veikla dalykiniuose, technikos, meno, sporto būreliuose. Mokėjimai, įgūdžiai ir žinios visada veikia, dažnai ir lemia profesijos pasirinkimą.

1.1.3 Psichologiniai veiksniai

Greta pačių bendriausių socialinių veiksnių, lemiančių profesinių interesų kryptį ir profesinį apsisprendimą, psichologai išskiria ir grynai subjektyvius, psichologinius veiksnius, kuriuos sąlygoja net biologinė žmogaus prigimtis. Psichologiniai profesijos rinkimosi veiksniai būtų tokie:

• profesinis subrendimas;

• intelektas ir specialieji gabumai;

• poreikiai;

• interesai;

• vertybės;

• charakteris;

• sveikata.

Profesinis subrendimas rinktis profesiją yra asmenybės gebėjimas sąmoningai pasirinkti atitinkamą darbo rūšį ir kelią specialybei įgyti. Vienas subrendimo veiksnių, renkantis profesiją, yra patirtis (žinios,
įgūdžiai). (Jovaiša, 1981, 89-90). Profesinio apsisprendimo pagrįstumą lemia ir amžius. Atitinkamam žmogaus augimo ir brendimo etapui visuomenė kelia atitinkamus reikalavimus. Tai skatina jo asmenybės brendimą. Taigi, profesijos rinkimosi branda neatsiejama nuo profesinės savimonės brandos. Neturintiems rinkimosi motyvų arba turintiems neveiksmingus motyvus didelę reikšmę įgyja vyresniųjų ir specialistų patarimai. Dažnai renkamasi pagal tai, kokią profesiją išsirinko draugas, arba renkamasi visai atsitiktinai (Jovaiša, 1978, 104–105).

Gerai pajusti savo poreikius, polinkius ir galimybes, suprasti gyvenimo ir darbo tikslus ir atsakomybę, visa tai apsvarstyti reikia intelekto. Intelektas kaip vienas iš psichologinių profesijos rinkimosi veiksnių yra teorinis, socialinis, praktinis ir profesinis. Su intelektu siejasi ir specialieji gabumai: meniniai, psichomotoriniai, techniniai, komunikaciniai ir kt. (Jovaiša, 1981, 89-93). Profesiniai interesai ir ketinimai dažniausiai ir formuojasi dalykinių žinių ir interesų pagrindu. Interesai ir sėkmė (specialieji gebėjimai) yra stipriau susiję nei interesai ir bendrieji gebėjimai (intelektas) (Kregždė, 1988, 54-58).

Svarbus profesijos rinkimosi veiksnys yra poreikis – individo reikmė, susijusi su normaliu jo funkcionavimu (Jovaiša, 1981, 93).

Asmeniniai dirbančiųjų poreikiai yra materialiniai (maistas, drabužiai, butas, asmens saugumas, poilsis ir t. t., dvasiniai (žinios, mokslas, kultūra, menas) ir socialiniai (bendravimas su kitais visuomenės nariais, pažiūra į save, savo padėties patikimumas, laisvės, kūrybos ir pan. poreikiai) (Kulvinskienė, 1994, 4–5).

Interesas, t.y. poreikis sužinoti, tirti yra pastovesnis, daugiausia socialinių veiksnių nulemtas, profesijos rinkimosi veiksnys. Interesai yra konkreti veiklos sritis ar objektas (Kulvinskienė, 1994, 5).

Poreikį visada lydi emocijos, intelekto kryptingumas, tikslas jį patenkinti. Profesinis interesas suprantamas dvejopai: 1) kaip poreikis susipažinti su profesija ir ją tirti ir 2) kaip ilgalaikis gilinimasis į ją dirbant. (Jovaiša, 1981, 93–94). Kai nėra intereso, galimybės formuoti gebėjimus, mokėjimus, įgūdžius labai menkos, net turint idealias gebėjimų prielaidas ir gabumus. (Kregždė, 1988, 12–13). Be to profesinis interesas jungia tokius motyvacinius asmenybės darinius, kaip poreikiai, polinkiai, profesiniai interesai, vertybinės orientacijos, pasaulėžiūros komponentai. (Jovaiša, 1981, 94).

Profesiniai interesai gali būti pažintiniai ir praktiniai. Pažintiniai interesai esti tada, kai jaunuolis nori žinių apie tą profesiją, darbą joje, darbo rezultatus, tos profesijos techninius ir technologinius procesus ir kt. Apie praktinį interesą galima kalbėti tada, kai jaunuolis nori praktiškai veikti toje srityje, atsidėjęs su teigiamomis emocijomis ir valios pastangomis siekia rezultatų (Bartnikienė, 1989, 30).

Profesinius interesus galima skirstyti į tris lygius – vartotojo, veikėjo ir specialiai profesinį. Vartotojo lygiui būdingas nedidelis veiklos aktyvumas, atsirandantis kaip išorinių poveikių pasekmė, sukeliamas atitinkamų ryškių, stiprių, išsiskiriančių iš aplinkos veiklos ypatybių, objektų, į kuriuos gali atkreipti dėmesį ir kiti asmenys. Vartotojo lygiui būdingas silpnas intelektinis, emocinis ir valios aktyvumas. Tai ir lemia intereso situaciškumą ir nepastovumą. Aukštesniam veikėjo lygiui svarbiausias yra valios komponentas, kai žmogus nesitenkina tuo, kad interesą jam sukelia kiti, bet pats planuoja ir organizuoja veiklą, kuri sukelia jam pasitenkinimą. Aukščiausiam intereso lygiui – specialiai profesiniam interesui būdinga tos pačios kaip ir veikėjo interesui dėmesio, valios ir emocijų charakteristikos: su nevalingu besikaitaliojantis savaiminis ir valingas dėmesys veiklai, kurią organizuoja pats individas; aktyvios pastangos, esant galimybei, užsiimti atitinkama veikla; teigiamos emocijos ir sąmoningas siekimas jas pakartoti, pratęsti atitinkamos veiklos metu. Tačiau jos pasireiškia intensyviau. Be to šiam interesui būdinga jau atsiskleidusios sugebėjimų prielaidos ir pastovus, apibendrintas interesas, įsisąmonintas intereso derinimas su kitomis apibendrintų interesų grupėmis ir vertybinėmis orientacijomis. Specialiai profesiniai interesai jau priklauso žmogaus vertybinių orientacijų sistemai, t.y. sutampa su jomis (Kregždė, 1988, 30–33).

Pasirenkant konkrečią profesiją yra reikšminga vertybinių orientacijų struktūra ir ypač dominuojančios vertybės, kurias formuoja poreikiai ir interesai. Vertybinė orientacija yra žmogaus vaizdinys apie svarbiausius gyvenimo tikslus ir priemones jiems pasiekti, tai, ko žmogus ieško savo biologiniams, materialiniams, socialiniams ar dvasiniams poreikiams patenkinti.

Kaip ir profesinio subrendimo, taip ir vertybinių orientacijų būtina formavimosi sąlyga yra sąmoningumas. Priklausomai nuo daugelio veiksnių tiek sąmoningumas, tiek ir pati orientacija gali būti nevienodo lygio. Žemiausias vertybinės orientacijos formavimosi lygis yra pažintinis. Šis lygis pasireiškia tuomet, kai žmogus perima vertybę, žinodamas apie ją, ja remdamasis gali aiškinti savo elgesį, bet, pasikeitus situacijai, jos atsisakyti. Aukštesnis – emocinis – lygis esti tuomet, kai individas vertina teigiamai. Aukščiausias lygis yra elgesio, kai yra tiesioginis
veiksmui. Dažniausiai skiriami pažintinis-emocinis, arba elgesio-emocinis lygis.

Vertybės asmenybės struktūroje įgyja idealų, siekių, gyvenimo tikslo ir prasmės formas.

Yra išskirtos tokios darbo ir profesijos vertybės:

(Matulionis, 1992, 28).

Profesijos rinkimosi procese tam tikrą vaidmenį vaidina ir žmogaus charakteris ir temperamentas. Charakteriologinėmis asmenybės savybėmis suprantame individualų elgesio ir veiklos stilių ir tokius intelekto, motorikos, kryptingumo, jausmų ir valios bruožus, kurie ryškiausiai apibūdina individą. Individualaus elgesio turinio pagrindas yra dorovinė sąmonė (Jovaiša, 1978, 153). Yra profesijų, kurias gali pasirinkti tik tam tikro temperamento žmogus. Kita vertus, daugeliui profesijų tinka įvairios temperamento savybės. Be to, tos pačios profesijos skirtingose situacijose dažnai reikia vis kitokio temperamento žmonių. Reikia atsižvelgti ir į tai, jog grynų temperamentų pasitaiko ne taip daug (Jovaiša, 1978, 164).

Profesijos rinkimuisi turi įtakos ir sveikata – įvairios chroniškos ligos, buvusių sunkių somatinių ligų padariniai, psichiniai sutrikimai, protinis atsilikimas, invalidumas, vystymosi defektai, taip pat ir fizinės bei psichinės reabilitacijos galimumai (Jovaiša, 1981, 94–95). Kita vertus, fiziologai yra nustatę, kad ne visi sveiki paaugliai vienodai sėkmingai gali išmokti ir dirbti tą patį darbą. Tam turi įtakos tam tikros psichofiziologinės savybės. Šios savybės turi atitikti specifinius reikalavimus, kuriuos kelia gamybos procesai profesiškai svarbioms funkcijoms (Bartnikienė, 1989, 46).

Visi šie minėti psichologiniai veiksniai yra dinamiški, kinta mokymo, auklėjimo, treniruočių dėka ir kokybiškai vystosi tam tikro amžiaus laikotarpiais.

Vis dėlto netgi ir labai stiprus veiksnys gali nebūti lemiamas, jeigu jo krypčiai prieštaraus visuma kitų, nors ir pastebimai silpnesnių objektyvių ir subjektyvių veiksnių. (Kregždė, 1988, 81).

Individai paprastai turi daug poreikių, interesų, vertybinių orientacijų. Ne visi jie gali būti įgyvendinti. Jų aktualumas taip pat nevienodas.

Palyginus individo poreikius, interesus ir vertybes su darbo situacija, reikalinga paskata parenkama remiantis motyvais (Kulvinskienė, 1994, 6).

1.2 Profesijos rinkimosi motyvacija

Motyvas yra palankumo, pasirengimo veikti konkrečiu būdu veiksnys. Palankumas šiuo atveju yra individo vidinė pozicija įvairių objektų ir darbo situacijų požiūriu. Motyvas pasireiškia kaip priemonė. Juo individas kiekvienoje konkrečioje veiklos situacijoje paaiškina ir pagrindžia savo elgseną (Kulvinskienė, 1994, 6).

1.2.1 Motyvų klasifikacija

Pagal tai, kokia motyvo paskirtis asmenybės gyvenime, galime skirti: 1) biologinius (maisto, šilumos ir kt.), 2) socialinius (reguliuoja tarpasmeninius, kolektyvinius, visuomeninius-darbinius žmonių santykius, 3) asmeninius motyvus.

Pagal motyvų ryšį su objektu skiriami pirminiai (betarpiški) ir antriniai (tarpiški) motyvai (Jovaiša, 1981, 99). Veikiant pirminiams tiesioginiams motyvams, individas pasitenkina pačiu darbo procesu ir jo rezultatais. Esant netiesioginiai motyvacijai, individą traukia ne pats darbas ir jo rezultatai, o pašaliniai dalykai: darbo užmokestis, pripažinimas, padėtis visuomenėje, siekimas padaryti artimiesiems džiaugsmo, praktiniai gyvenimo tikslai (noras įgyti specialybę), visuomeniniai interesai (noras būti naudingu ir pan.). Pirminiai ir antriniai motyvai būna susiję: žmogus suinteresuotas tiek savo darbu, tiek ir darbo užmokesčiu ir kitomis vertybėmis (Kulvinskienė, 1994, 18).

Motyvai gali būti klasifikuojami ir pagal jų aktualumą. Čia skiriami dispoziciniai ir aktualieji motyvai. Pastarieji yra dabar vykstančio veiksmo priežastis. Jie būna spontaniški. Tačiau yra ir motyvų, kurie kalbamuoju momentu neveikia. Tai motyvai “aš žinau, bet nedarau”, “aš noriu, bet negaliu”. Šie motyvai gali būti veiksmingi, kai susidaro atitinkamos sąlygos. Tokie motyvai, tai pirmiausia nuostatos, požiūriai, pažiūros, įsitikinimai ir ketinimai.

Galima kalbėti ir apie nesąmoningą arba mažai įsisąmonintą motyvaciją. Kai kurias šios motyvacijos rūšis aptarsime smulkiau. Nuostata yra vidinis būsimo elgesio planas, programa. Savotiška nuostata yra sugestyvumas – emocinė, intelektinė ir valinė asmenybės parengtis nekritiškai priimti įtaigius išorės poveikius ir pagal juos reguliuoti elgesį. Galima skirti didelio ir mažo sugestyvumo individus. Jį galima aiškinti kaip emocinės, intelektinės, valinės motyvacijos bejėgiškumą. Artima nuostatoms ir sugestyvumui dispozicija yra konformizmas. Grupiniame bendravime jis pasireiškia tuo, kad nesąmoningai pasiduodama grupės nuostatoms, pagal jas mąstoma ir elgiamasi. Konformizmui priešingas yra kolektyvizmas. Kolektyvizmas yra asmenybės parengtis savarankiškai veikti pagal socialiai reikšmingus kolektyvo interesus.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 2565 žodžiai iš 8370 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.