Svaigalai ir jaunas žmogus
Asmeninis pasitenkinimas ir prasmė
Daugeliui žmonių atrodo, kad narkotikai juos patenkina; jie labiau pasijunta savimi. „Jų dėka aš patiriu gyvenimo pilnatvę“, – pasakė vienas amfetamino vartotojas. Kitas kalbėjo taip: „Vartodamas ‘Ecstasy tabletes, aš labiau subrendau protiškai ir nebesijaučiu tokiu nepastoviu bei paviršutinišku žmogumi kaip anksčiau. Galiu tvirtai pasakyti, jog gerdamas ‘Ecstasy , tapau geresnis“. LSD taip pat yra introspekcines tendencijas skatinantis narkotikas, kurio vartotojams atrodo, kad jie tampa įžvalgesni ir geriau supranta save. Septintajame dešimtmetyje Paulas McCartney yra pasakęs: „ LSD atvėrė man akis. Tapau geresnis, sąžiningesnis, tolerantiškesnis visuomenės narys“. „Aš tapau tikru žmogumi“, – tvirtino kitas vartotojas. O Holivudo legenda Cary Grantas pareiškė, kad po užsitęsusios depresijos LSD padėjo jam pasijusti kaip „naujai užgimusiam“. Jo pasirinkti žodžiai įdomūs, tačiau turint galvoje „dvasinį“ narkotikų vartojimo reikšmingumą, turbūt nenuostabu, kad apibūdindami savo patyrimus, žmonės kartais pasitelkia religinę terminologiją.
Tokį pasitenkinimo jausmą suteikia ne tik haliucinacijas sukeliantys narkotikai. Panašiai kalba ir heroino mėgėjai. „Pasijutau lyg galiausiai būčiau sugrįžęs į namus.“ „Radau, ko ieškojau visą gyvenimą.“ „Vartodamas narkotikus, jaučiuosi kažkam reikalingas“. Tai tipiški giriamieji žodžiai. Kai kuriems žmonėms narkotikai sukelia neabejotiną pojūtį, kad jie surado tai, ko ieškojo. Daugelyje eilėraščių, sukurtų veikiant narkotikams, kalbama apie grįžimą į namus arba seniai prarasto ir ilgai ieškoto mylimojo suradimą.
Bendrumo jausmas
Narkomanai visada kalbėjo apie patiriamą vienybės su kitais žmonėmis jausmą. Tuo pačiu užsiimantys žmonės paprastai jaučia tam tikrą bendrystę: alaus mėgėjai bare, rūkaliai įstaigos koridoriuje ar kartu dujas uostantis jaunimėlis. Ši bendrystė niekuo nesiskiria nuo tos, kurią patiria bet kokia kita panašų užsiėmimą turinčių žmonių grupė – kolekcionierių, sodininkų ar bėgikų. Tačiau vien narkotikų vartojimas taip pat gali pažadinti vienybės ar bendrumo jausmus. Iš dalies tai gali būti draudimų sulaužymo rezultatas, bet kai kurių narkotikų atveju yra ir kai kas daugiau. Sėdėdami su draugais, rūkydami kanapes ir klausydamiesi muzikos narkomanai jaučia tokį pat bendrumą, kaip ir vartodami narkotikus vieni. Per paskutinius du dešimtmečius daugeliui iš naujosios narkomanų kartos ypač stiprų bendrumo jausmą sukelia „Ecstasy“ tabletės. Neatsitiktinai dviejų pirmųjų populiarių rūšių pavadinimai buvo „Adomas“ ir „Ieva“,. Daugeliui „Ecstasy“ tabletės sukelia nepakartojamus iš gyvenimus. „Niekas neprilygsta reiverių vienybei. Mes tikra bendruomenė.“ „Tai tikras priklausymo, bendrystės jausmas. Kodėl negali taip būti visada?“
Mes dar neradome, ko ieškojome
Narkotikai daugeliui žmonių neabejotinai sukelia jausmą, kad jie gyvena kažkokiame „kitokiame“ pasaulyje, tobulesniame ir svarbesniame nei anksčiau. Tai, žinoma, dvasinis patyrimas. Vis dėlto, kad ir kokios optimistinės skambėtų fanfaros, yra daugybė įrodymų, kad narkotikai nepateikia galutinių mūsų ieškomų dvasinių atsakymų.
Narkotikų sukelti išgyvenimai – tik realybės suvokimas
Narkotikų poveikis priklauso nuo narkotikų sudėties, paties vartotojo, jo situacijos ir nuotaikos, bet nėra susiję su transcendencija ar absoliučiosiomis reikšmėmis. Vartojant narkotikus, į mūsų smegenis patenka pašaliniai chemikalai arba atpalaiduojami natūralieji chemikalai, kaip serotoninas arba endorfinas. Tai gali sukelti malonų jausmą ir iškreipti įprasto pasaulio suvokimą, tačiau „mes turime suabejoti, ar regėjimai nesitelkia tik keliose paprastose molekulėse“. Cheminių elementų poveikį pripažino net Nicholas Saundersas, kuris dėl „Ecstasy“ tablečių gynimo ir domėjimosi jomis žinomas kaip „euforijos Buda“. „Visada atminkite, kad nemalonių pojūčių priežastis – chemikalai. Tie patys chemikalai gali sukelti ir nuostabių pasekmių.“ Nors mes galėtume ir netraktuoti narkotikų sukeliamų išgyvenimų kaip nesąmonės, paprastai jie yra būtent nesąmonė, nes neįmanoma įžvelgti jokios jų prasmės. Prasmę bandoma suteikti vėliau, kai vartotojas „atsitokėja“ ir bando prisiminti bei suprasti savo patyrimus. Vadinasi, jie yra tik medžiaga interpretacijoms, ir absoliučiai subjektyvioms.