Svarbiausi šių laikų kariniai konfliktai
5 (100%) 1 vote

Svarbiausi šių laikų kariniai konfliktai

Turinys

Įvadas 3

I. Irako karas 4

1.Pasaulis prasidėjus Irako karui 4

2.Irako karo pamokos (tamsioji karo pusė, pranašumą nulėmę faktoriai) 5

3. Pasaulis po karo Irake 7

II. Izraelio-Palestinos konfliktas 9

1. Konflikto tikslai ir svarbiausi eigos faktai 9

2. Bandymas spręsti konfliktą ir ateities vizija 10

3. Izraelio karinė galia ir galimybės 11

4. Šių dienų aktualijos 12

III. Priedas 13

Išvados 14

Literatūros ir internetinių nuorodų sąrašas 15

Įvadas

Šiandien nerasime laikraščio, internatinio naujienų puslapio nerašančio apie Irako ar Izraelio-Palestinos karą, kiekvieną dieną naujienų agentūros praneša apie žuvusius pasaulio valstybių karius ir civilius, paimtus į nelaisvę ir kankinamus Irako kovotojus, savižudžių islamo fundamentalistų atakas, apie tūkstančius badaujančių vaikų, apie sugriautus miestus ir kaimus. “JAV gynybos departamentas ketvirtadienį nustatė dviejų sekmadienio pasaloje žuvusių kareivių tapatybę ir paskelbė, jog iš viso Irako kare JAV neteko 24 kareivių.”

Mano pasirinktos temos aktualumas akivaizdus. Tačiau pasaulio galingieji niekaip nesutaria, karas teisingas – ar ne, tesėtas – ar ne. Jungtinės Amerikos valstijos ir Didžioji Britanija laikosi nuomonės jog karas Irake sumažins teroristų galia ir ves prie taikos stiprinimo pasaulyje. JAV įsitikinę savo teisumu. Tai rodo jų siunčiamų karių skaičius ir tai, jog mėnesinis vien šios supervalstybės karo Irake biudžetas keletą kartų viršija kai kurių pasaulio valstybių metines pajamas. Tačiau Vokietija ir Prancūzija tokiai šalių politikai prieštarauja teikdamos, kad bet koks karas yra blogai, kai žūsta žmonės ir griaunama viskas, kas buvo kurta tiek metu. Jos žiuri į ateitį ir kaip papildomą argumentą pateikia tai, jog pasaulio galingųjų kišimasis į islamo šalių vidaus reikalus pasės dar didesnį religinį o kartu ir politinį priešiškumą tarp rytų ir vakarų. Kas teisus, sunku pasakyti, parodys tik laikas.

Ruošdamasis rašyti šį darbą skaičiau keletą analitinių įvairių sričių specialistų straipsnių, kadangi tokio pobūdžio konfliktas liečia begalę sferų: nuo ekonomikos pasaulyje iki tarptautinių santykių kaitos, domėjausi Irako politine struktūra, santykiais su kaimyninėmis šalimis ir Vakarų Europos valstybėmis, ieškojau sąsajų su kai kuriomis Afrikos valstybėmis, kuriose taip pat vyrauja islamo išpažinėjai. Karas Irake prasidėjo dar ne taip ir seniai, todėl įvykiai šioje Artimųjų rytų valstybėje – tai daugiausiai šių dienų aktualijos. Per tokį trumpą laiką dar beveik nėra parašyta literatūros, kuri aptartų būtent šį konfliktą, todėl daugiausiai remsiuos internetiniais puslapiais, kuriuose pateikiama “karščiausia” ir aktualiausia informacija, tačiau trūksta specialistų vertinimų ir nuomonių, todėl kai kuriuos įvykius pabandysiu išnagrinėti pats. Taip pat rėmiausi keletu knygų, kuriose radau informacijos apie keletą didžiausių praėjusio šimtmečio karų, tokių kaip Afganistano, Vietnamo karai, nes manau, jog jie labai panašūs Irako karui. Žinoma ne iš technologinės pusės, tačiau tuo, kokia įtaką jie padarė tarptautinei sistemai ir kokia to kryptį davė tolimesniam pasaulio vystymuisi. Bandydamas nuspėti ateitį, kaip precedentu pasinaudojau 1990m. Kuveito išvadavimo operacija “Audra dykumoje”, jos vertinimais ir įtaka tarptautiniams santykiams. Informacijos ieškojau naujienų svetainėse, kuriose pateikti vien faktai, taip pat skaičiau straipsnius, skirtus nagrinėti specialiai šiam įvykiui.

Kaip pagrindinį savo darbo tikslą įvardinčiau siekį išnagrinėti išmoktas pamokas Irako ir Izraelio-Palestinos konfliktų metu, apžvelgti, kokią įtaką jie padarė pasaulio tvarkai, tarptautiniams santykiams, šalių ekonominei, ūkinei bei kultūrinei raidai.

Nuo pat pirmojo konflikto, kai kariaujant pirmąkart panaudotas lankas ir strėlės, žmonės nuolat išradinėjo priemones žudyti vienas kitą per atstumą. Visuomet pagrindinis tikslas buvo laimėti minimaliais nuostoliais, tačiau ne visada – nepadarant priešui didesnės nei yra būtina žalos. Buvo karų, kurie naikino ir griovė amžiais kurtas kultūras, buvo, kuriais tik mėginta susigražinti
savo žemę. Kartais netgi milžiniška technologinė persvara neleidžia pasiekti greitos ir vienareikšmės pergalės. Silpnesnės šalys išmoko kovoti prieš galingesnes ir labiau technologinėje srityje pažengusias valstybes. Tačiau dėl ko kovojama dabar? Kodėl silpnosios ir visais atžvilgiais atsilikusios savo vystymusi šalys sugeba pasipriešinti pasaulio galingiesiems? Kas skatina vienas šalis susivienyti prieš kitas? Patriotizmas, laivės troškimas ar religinis nepakantumas? Ar teisingai elgiasi Jungtinių Amerikos valstijų prezidentas Džoržas W.Bushas bandydamas “terorizmą rauti su šaknimis, ar musulmonų propaguojamas partizaninis karas ir terorizmas – vienintelės efektyvios priemonės ir ar visada “tikslas pateisina priemones”? Aptardamas šiuos klausimus aš ir pabadysiu pasieti pagrindinį savo darbo tikslą ir atsakyti, kokią gi įtaką turi didžiausi šių dienų kariniai konfliktai tarptautinių santykių vystymuisi.

Irako karas

Pasaulis prasidėjus Irako karui

Esminis lūžis , manau, įvyko dar po 2001 rugsėjo 11 dienos antpuolių Jungtinėse Amerikos Valstijose. Ypač suaktyvėjo kova su tarptautiniu terorizmu. Irakas – Jungtinių Valstijų prezidento nuomone, vienas tokių šaltinių.

Buvusio JAV prezidento Clintono vienašališkumą priimant sprendimus analitikai apibūdina kaip su “šypsena”, t.y., gan švelnų, o tuo tarpu Busho – su “pykčiu”, kas reiškia griežtą ir sunkiai pakeičiamą poziciją. Vienas pagrindinių JAV tikslų – keisti arabiškų ir musulmoniškų šalių režimus, kaip potencialius terorizmo platinimo taškus, ir keisti, jei to nedarys pačios valstybės – jėga. Tokia pozicija ėmė skaldyti po Šaltojo karo persiformavusią tarptautinę sistemą, o dabar puikus pavyzdys Irako karas.

Viena tikrai aišku, baigėsi daugiašališkumas. T. Blairo žodžiais tariant, “ diplomatijos ąsotis, sudaužytas prieš pradedant Irako karą, šiandien turi būti kuo greičiau suklijuotas iš naujo visų mūsų labui – ir kuo greičiau, tuo geriau”. Diplomatinė karo Irake kaina, bent jau žvelgiant likusio pasaulio akimis, buvo didelė.

Santykiai su Vokietija ir Prancūzija, dar neseniai artimiausiomis JAV sąjungininkėmis, šiandien ypač prastos būklės. 50 metų Turkija taip pat buvo viena iš patikimiausių JAV sąjungininkių. Dar neseniai, prieš karo pradžią, Turkijos valstiečiai laikė užblokavę amerikiečių kovines mašinas, o patys amerikiečiai iš Turkijos bazių kėlėsi į Kuveitą. Dar didesnė žala buvo padaryta JAV ir Rusijos santykiams, kurie sparčiai gerėjo šios šalies prezidentu tapus V. Putinui. Nors D. Bušas beveik nekreipė dėmesio į Rusijos prieštaravimus kariniams veiksmams Irake. “Rusijos Dūma netgi atsisakė ratifikuoti JAV ir Rusijos sutartį, pagal kurią abi šalys turėjo sumažinti savo branduolinį arsenalą dviem trečdaliais.”

Tie kas kalba apie tarptautinių santykių atstatymą, kaip buvo dar prieš karą Irake, manau, yra neteisūs. To padaryti jau neįmanoma. Tiksliau kalbant, suskilo Jungtinių Tautų Saugumo Taryba. Kaip tada suprasti? Pasaulio galingieji nesutaria? Ar tai dar vienas JAV išsišokimas, tik aukščiau nei ankstesni? Akivaizdus, tiek Prancūzijos, tiek Vokietijos nenoras pripažinti JAV vienvaldystės pasaulyje. Tik įdomu kaip ši problema bus sprendžiama, kadangi kol kas nei viena pusė nėra linkusi nusileisti.

Eidamos į karą, Jungtinės Valstijos galiausiai išdrįso apsigaubti pasaulio lyderės mantija ir prisiimti vienintelės pasaulio super-galios statusą. Tačiau kuo grindžia savo nepasitenkinimą kitos valstybės koalicijos pradėtam karui? Žvelgiant objektyviai, galingiesiems visuomet pavydima, o ir silpnesnieji jais netgi piktinasi. Drįsčiau teigti, kad tai savotiška valstybių nepritariančių karui Irake pavydo forma. Netgi su atitinkama pagarba žvelgiant į JAV sąjungininkus šiame kare, padėjusias vykdyti karinius veiksmus – Britaniją, Australiją, Lenkiją ir Daniją – galima teigti, kad jokia kita pasaulio kariuomenė šiandien negalėtų padaryti to, ką Jungtinių Valstijų pajėgos padarė Irake, judėdamos greičiau ir toliau nei bet kokia kita armija pasaulio karinėje istorijoje. Be abejo, reikia pripažinti tai, kad JAV buvo vienintelė pasaulio super-galia dar 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga, o pagrindinė Pentagono misija buvo ne karai, o taikos palaikymas.

Ar tikėtinas bloko prieš JAV susidarymas, kaip pvz., Prancūzijos – Vokietijos – Rusijos ašis? Manau, kad tokios sąjungos susidarymas mažai tikėtinas, tuo labiau kad, nei viena iš tų šalių neparodė karinių pajėgų akumuliacijos, tuo labiau to neleistų ir patys amerikiečiai. O priežasčių tam yra. Kad ir Antrojo pasaulinio karo pabaigoje išrastas ir išbandytas atominis ginklas ar nenoras griauti ekonominę gerovę, “pyktis” su pasaulio galingaisiais. JAV yra nemažai mokslininkų, manančių, jog JAV ir didžiųjų Europos valstybių nesutarimai dėl karo Irake yra lemti vieno priešo nebuvimo, kaip tai pvz., nutiko Šaltojo karo metais. Tačiau ir čia pabandyčiau paprieštarauti – argi sparčiai plintantis terorizmas XXI amžiuje nėra tas vienas, grėsmingas priešas? O kiek dar bendrų problemų: pasaulio ekologija, skurstančios trečiojo pasaulio šalys ir t.t.

Akivaizdu, kad pasaulis keičiasi, o Irako konfliktas tai tik dar labiau pagreitino. Koks bus
iš to rezultatas, nesiryšiu prognozuoti, tik aišku viena, kad to kas buvo anksčiau – nebus..

Irako karo pamokos

Tamsioji karo pusė

Niekada karas nebuvo pats geriausiais problemos sprendimo būdas. Dėl karinių veiksmų jau žuvo daugybė civilių gyventojų. Tikslūs Irako kariškių nuostoliai nėra žinomi, nes skelbiami skaičiai kaip visada mažai objektyvūs (tačiau aišku, kad žuvusių ne mažiau nei keli tūstančiai).

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1508 žodžiai iš 4978 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.