Svarbiausių mokeščių Lietuvoje ir ES palyginimas
5 (100%) 1 vote

Svarbiausių mokeščių Lietuvoje ir ES palyginimas

TURINYS

ĮVADAS 3

1.SVARBIAUSIŲ LIETUVOS IR KITŲ EUROPOS SĄJUNGOS VALSTYBIŲ MOKESČIŲ LYGINAMOJI ANALIZĖ 5

1.1. Mokesčių sąvokos samprata ir Lietuvos mokesčių sistemos ypatumai 5

1.2. Tiesioginiai ir netiesioginiai mokesčiai Lietuvoje ir ES 8

1.2.1. Pelno mokestis 9

1.2.2. Pridėtinės vertės mokestis (PVM) 11

1.2.3. Pajamų mokestis 13

1.3. Įvairių mokesčių tarifų dydžio Lietuvoje bei kitose ES valstybėse tarifų dydžio palyginimas 18

2. LIETUVOS MOKESČIŲ SISTEMOS GALIMYBIŲ ĮVERTINIMAS ES KONTEKSTE 21

2.1. Lietuvos valstybės gyventojų bei verslo subjektų mokamų mokesčių teigiami neigiami aspektai 21

2.2. Lietuvos mokesčių sistemos perspektyvų ir raidos krypčių įvertinimas 22

IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS 25

LITERATŪRA 26

ĮVADAS

Europos Sąjungoje (ES) šiuo metu yra harmonizuoti tik netiesioginiai mokesčiai – PVM ir akcizai. Ketinimų suvienodinti ir kitus mokesčius būta visuomet, o pastaruoju metu šios pastangos vėl suaktyvėjo. Vokietija ir Prancūzija pareiškė ketinančios siūlyti kur kas platesnį mokesčių harmonizavimą ir veto teisės panaikinimą priimant sprendimus dėl mokesčių. Tuo tarpu Jungtinės Karalystės premjeras pareiškė, kad jis visuomet bus už konkurenciją mokesčiais ES erdvėje. Ši Europoje itin aktuali tema plačiai buvo nagrinėta ir Lietuvoje. Taigi, kokia situacija yra šiuo metu? Kokia Lietuvos mokesčių sistemos pozicija ES valstybių kontekste? Kokie pagrindiniai Lietuvos ir kitų ES valstybių mokamų mokesčių skirtingumai? Į šiuos ir kitus klausimus bus stengiamasi atsakyti šiame darbe.

Šio darbo tema – “Svarbiausių mokesčių Lietuvoje ir ES palyginimas”. Būtent darbo temos pavadinimas ir suformavo šio darbo objektą – tiesioginius bei netiesioginius Lietuvos ir kitų ES valstybių mokesčių sistemų mokesčius.

Pagrindinis šio darbo tikslas – aprašyti bei palyginti pagrindinių, t.y. didžiausias biudžetų dalis sudarančių mokesčių specifiką Lietuvoje ir kitose ES valstybėse . Numatytam tikslui pasiekti keliami šie uždaviniai:

• aprašyti Lietuvos mokesčių sistemos ypatumus;

• išanalizuoti ir palyginti pelno, PVM bei pajamų mokesčius Lietuvoje ir kitose ES valstybėse

• įvertinti Lietuvos mokesčių naštą kitų pasaulio valstybių kontekste;

• įvertinti Lietuvos mokesčių sistemos tobulinimo galimybes.

Darbe naudoti šie metodai:

o mokslinės literatūros analizė;

o loginė lyginamoji analizė bei sintezė;

o Lietuvos įstatymų ir kitų teisės aktų analizė.

Darbo hipotezė: Lietuvos mokesčių sistemoje buvo atlikta dalinė reforma dar iki Lietuvai tampant ES nare. Šių pokyčių rezultatai įtakoja ir tolesnį Lietuvos mokesčių sistemos reformavimą.

Šio darbo pagrindas yra įvairi mokslinė literatūra lietuvių kalba. Rašant darbą sąmoningai buvo vengta informacijos šaltinių užsienio kalba, kadangi analizės objektą, mano nuomone, objektyviausiai gali įvertinti tik šios valstybės specialistai. Be to, rengiant darbą buvo naudotasi ir mokesčių procedūras Lietuvos Respublikoje reglamentuojančiais teisės aktais.

Praktinė darbo reikšmė. Darbo objekto analizė gali būti naudinga kiekvienai įmonei, kadangi su mokesčiais susijusių teisės aktų painumas gali neigiamai paveikti kiekvienos įmonės veiklą. Darbas ypač aktualus Lietuvos įmonėms, planuojančioms internacionalizuoti savo veiklos procesus ir kitose ES valstybėse.

Darbo rašymo pagrindiniai etapai būtų šie:

1) Surinkti medžiagą (knygas, straipsnius, informaciją internete), kurioje būtų aprašoma Lietuvos ir ES valstybių mokesčių sistemas;

2) Sudaryti planą, išskiriant svarbiausias dalis;

3) Laikantis plano parašyti darbą;

4) Išskirti pagrindines mintis ir jomis remiantis, suformuluoti išvadas bei pateikti pasiūlymus.

Darbo struktūra. Referatą sudaro dvi dalys, sudarytos iš skyrių bei poskyrių. Be to, šis darbas apima įvadą, išvadas, literatūros sąrašą ir kt.



1.SVARBIAUSIŲ LIETUVOS IR KITŲ EUROPOS SĄJUNGOS VALSTYBIŲ MOKESČIŲ LYGINAMOJI ANALIZĖ

1.1. Mokesčių sąvokos samprata ir Lietuvos mokesčių sistemos ypatumai

Savarankiška mokesčių sistema – būtinas kiekvienos valstybės atributas. Nuo 1990m., kuomet buvo atkurtas krašto valstybingumas formuojasi ir Respublikos mokesčių sistema. Per 14 nepriklausomybės metų Lietuvoje buvo priimta nemažai įstatymų, nutarimų, pataisų mokesčių klausimais. Jais bandoma reguliuoti šalies ekonominius bei socialinius procesus, remiantis valstybės fiskaline politika. Iki šiol Lietuvoje taikoma daugiausiai proporcinė mokesčių sistema, tai reiškia, kad iš kiekvieno mokesčių mokėtojo pajamų atskaičiuojamas nustatytas procentas mokesčių.

Mokesčių administravimo įstatymas mokesčius apibrėžia kaip „mokesčio įstatyme mokesčio mokėtojui nustatytą piniginę prievolę valstybei, kad būtų gauta pajamų valstybės ir savivaldybių funkcijoms vykdyti“ . Gana artima mokesčių sąvokai ir rinkliavos sąvoka, kuri taip pat yra laikoma pinigine prievole už tam tikras asmeniui suteikiamas valstybės institucijų paslaugas. Įstatymas mokestį apibūdina kaip piniginę prievolę valstybei, t.y. kaip teisinį santykį tarp mokesčio mokėtojo ir valstybės, kurio esmę sudaro mokesčio mokėtojo pareiga sumokėti nustatyto dydžio mokestį pinigais ir valstybės teisė reikalauti
iš mokesčio mokėtojo (skolininko) tinkamai įvykdyti šią pareigą. Kadangi mokesčiai, rinkliavos ir kai kurios kitos įmokos pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus, visų pirma yra pripažįstamos prievolėmis, už jų nevykdymą ar netinkamą vykdymą baudžiama įstatymų numatyta tvarka. Todėl norint išvengti neigiamų pasekmių, būtina žinoti visas Lietuvos Respublikoje mokėtinų mokesčių ir kitų įmokų rūšis, jų mokėtojus bei mokėjimo tvarką.

Toliau šiame darbe bus vadovaujamasi Lietuvos mokesčių administravimo įstatyme pateikiamame termino “mokestis” aiškinimu, kaip tiksliausiu ir labiausiai tinkamu Lietuvos mokesčių sistemai įvertinti kitų ES valstybių kontekste.

Lietuvos mokesčių sistemos raida. Atkūrus nepriklausomybę, Lietuvoje pirmiausia buvo pakeisti įmonių mokėjimai iš pelno. Panaikinus mokestį už gamybinius fondus ir pelno likučio įmokas, įsigaliojo LR juridinių asmenų pelno mokestis. Analogiškai, panaikinus iki tol buvusį gyventojų pajamų mokestį, įvestas fizinių asmenų pajamų mokestis. Seimas taip pat paskelbė kitus įstatymus, susijusius su mokestinių pajamų akumuliavimu valstybės ir savivaldybės biudžetuose. Tai Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymas. Žemės mokesčio įstatymas, Prekyviečių mokesčio įstatymas, Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas, Akcizų įstatymas bei Įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas. 1995 metais įsigaliojo LR mokesčių administravimo įstatymas (MAĮ). Vėliau buvo priimti: Sveikatos draudimo įstatymas, Rinkliavų Įstatymas, Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymas, Pelno mokesčio įstatymas ir kiti.

Pažymėtina, kad nuo 2000 metų vis labiau plėtojantis bendriems eurointegraciniams procesams ir pradėjus įgyvendinti naują Lietuvos Respublikos mokesčių sistemos koncepciją, Pridėtinės vertės mokesčio ir Akcizų įstatymai suderinti su Europos Sąjungos acquis communitaire ir tarptautinių organizacijų reikalavimais. Fizinių asmenų pajamų mokestį bei turto ir pajamų deklaravimą reglamentuojančius įstatymus pakeitė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas. Juridinių asmenų pelno mokestį reglamentuojantį įstatymą pakeitė naujas Pelno mokesčio įstatymas. Jis įteisino beveik perpus mažesnį pelno mokesčio tarifą, paprastesnę pajamų ir sąnaudų pripažinimo tvarką bei nepagrįstų lengvatų ir išimčių atsisakymą.

Mokesčių reglamentavimas bei administravimas. Mokesčių raida parodo, jog mokesčius nustato aukščiausia valstybės arba administracinio teritorinio vieneto valdžia. Lietuvos respublikos Konstitucijoje įrašyta: “ Mokesčius, kitas įmokas į biudžetus ir rinkliavas nustato Lietuvos Respublikos įstatymai” . Mokesčius ir kitas įmokas į biudžetus bei fondus reglamentuoja atitinkami Lietuvos Respublikos įstatymai. Mokesčių administravimą mūsų krašte reglamentavo LR mokesčių administravimo įstatymas (MAĮ), įsigaliojęs nuo 1995m. Nuo šių metų gegužės 1 d. Lietuvos Respublikoje įsigaliojo naujas Mokesčių administravimo įstatymas, kuris buvo rengiamas vadovaujantis pažangia kitų Europos Sąjungos valstybių patirtimi ir yra pritaikytas administruoti mokesčius naujoje ES erdvėje. Mokesčių administravimo įstatymas įtvirtina, kad mokesčio administratorius – už mokesčio administravimą atsakinga institucija (LR mokesčių administravimo įstatymas, 2004). Taigi, mokesčių administratorius yra ne asmuo, o institucija, kurios kompetetingi pareigūnai atlieka mokesčių administravimą. Mokesčių administravimo įstatyme įvardijami šie mokesčio administratoriai: Valstybinė mokesčių inspekcija, Lietuvos Respublikos muitinė, Aplinkos ministerija.

Mokesčių rūšys. Nors yra manoma, kad mokesčiai Lietuvoje nesudaro vientisos darnios sistemos, vis gi jie atitinka daugelio rinkos ekonomikos šalyse taikomus mokesčius ir apskritai gali būti vadinami mokesčių sistema, kurioje mokesčiai gali būti įvairiai bei tikslingai suklasifikuoti. 1pav. pavaizduotas mokesčių klasifikavimas į vietinius ir valstybės.

Lietuvos Respublikos mokesčių sistema atsispindi 1 pav; čia mokesčiai išskiriami į skirtus valstybei ir į vietinius mokesčius.

1 pav. Lietuvos Respublikos mokesčių sistema

Visi mokesčių mokėtojais įregistruoti fiziniai ir juridiniai asmenys, priklausomai nuo vykdomos ūkinės-komercinės veiklos pagal mokesčių administravimo įstatymą turi mokėti 24 įstatymais reglamentuojamus mokesčius, iš kurių 18 renkami į valstybės biudžetą, o 7 – į savivaldybių biudžetus. 21 mokestį administruoja valstybinė mokesčių inspekcija, ji neapima muitų ir socialinio draudimo mokesčio.

Kiekvieno mokesčio svarbiausi elementai yra apmokestinimo objektas ir tarifai, todėl siekiant geriau atlikti Lietuvos mokesčių sistemą, sudarančių pagrindinių mokesčių ir ES mokesčių lyginamąją analizę mokesčiai klasifikuojami pagal apmokestinimo objektus ir tarifus bei mokesčių apskaičiavimo būdą. Lietuvoje apmokestinami šie objektai: pajamos, pelnas, turtas, vidaus prekės ir paslaugos, šalies ištekliai, , prekyba ir prekybos sandoriai. Daugumai mokesčių Lietuvoje taikomi proporciniai ir vienetiniai tarifai. Tai supaprastina mokesčių

1.2. Tiesioginiai ir netiesioginiai mokesčiai Lietuvoje ir ES

Tiesioginiai mokesčiai – mokesčiai, kuriuos ima valstybė už pajamas ir turtą iš namų ūkių ir ūkinės veiklos tam, kad gautų pajamų ir galėtų vykdyti fiskalinę politiką. Tiesioginiai mokesčiai būna: pajamų mokestis, įmonių pajamų mokestis ir turto mokestis. Netiesioginiai mokesčiai – mokesčiai, kuriuos vyriausybė uždeda prekėms ir paslaugoms, norėdama gauti pajamų ir vykdydama savo fiskalinę politiką (pavyzdžiui, pridėtinės vertės mokestis, akcizo mokestis). Netiesioginiai mokesčiai – pardavimo, akcizo, apyvartos, pridėtinės vertės, frančizės, žyminis, transfero, atsargų ir įrangos mokesčiai, pasienio mokesčiai ir visi kiti mokesčiai, išskyrus tiesioginius mokesčius ir importo rinkliavas (LR ūkio ministro įstatymas dėl pavyzdinio eksporto subsidijų sąrašo patvirtinimo, 2001).

Europos Sąjungoje (ES) šiuo metu mokesčiai nėra visiškai harmonizuoti, ypač daug kardinalių skirtumų pastebima tiesioginių mokesčių srityje. Pavyzdžiui, Suomijoje mokesčiai, ypač pajamų mokestis, yra didesni nei kitose Europos šalyse. Jungtinėje Karalystėje mokesčių normos nėra tokios pat, kaip kitose ES ar EEZ šalyse. Gyvenant ir dirbant Jungtinėje Karalystėje, mokami nacionaliniai mokesčiai. Slovakijoje taikoma progresyvinė mokesčių sistema. 2002 metais individualių mokesčių norma buvo 10%-38%. Ir tai tik keletas pavyzdžių, – tuo labiau, kad skiriasi ne tik mokesčių tarifai, bet ir apmokestinamoji bazė, mokėtojai, lengvatos ir kiti mokesčių sistemų aspektai. Taigi, toliau šiame skyriuje bus analizuojami, šio darbo autorės nuomone, svarbiausi – pelno, pridėtinės vertės ir pajamų – mokesčiai Lietuvoje ir kitose ES valstybėse.

1.2.1. Pelno mokestis

Pelno mokesčio specifika Lietuvoje. Apmokestinimo pelno mokesčių tvarką Lietuvoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymas bei jo pagrindu priimti poįstatyminiai aktai. Jis nustato uždirbto pelno ir (arba) gautų pajamų apmokestinimo pelno mokesčiu tvarką. Pateikiu pelno mokesčio, įsigaliojusio 2004 m. rugsėjo 2 d. instrumentarijų :

Lietuvos apmokestinamasis vienetas

Mokesčių subjektas

Užsienio apmokestinamasis vienetas

Mokesčio objektas Pajamos

Mokesčio šaltinis Sutampa su mokesčio objektu

Apmokestinimo vienetas Piniginis

Mokesčio tarifas Procentinis-proporcinis

Mokesčio tarifo ir paties mokesčio sumažinimas

Apmokestinimo lengvatos

Neapmokestinamosios pajamos

Mokesčio ėmimo būdas Tiesioginis (iš pajamų)

Mokesčio nustatymo metodas Pelno mokesčio deklaracijos

Mokesčio mokėtojai. Pelno mokestį moka apmokestinamieji vienetai: Lietuvos vienetas – juridinis asmuo, įregistruotas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka; užsienio vienetas – užsienio valstybės juridinis asmuo ar organizacija, kurių buveinė yra užsienio valstybėje ir kurie įsteigti arba kitokiu būdu organizuoti pagal užsienio valstybės teises aktus, taip pat bet kuris kitas užsienyje įsteigtas, įkurtas ar kitaip organizuotas apmokestinamasis vienetas.

Mokesčio bazė. Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos.

Mokesčio tarifai:

• Lietuvos vienetu, užsienio vienetu nuolatiniu buveinių apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 15 procentų mokesčio tarifą.

• Užsienio vieneto pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir kurios gautos ne per jų nuolatines buveines Lietuvos Respublikoje, apmokestinamos prie pajamų šaltinio taikant 10 procentu mokesčio tarifą.

• Dividendai ir kitos pajamos iš paskirstytojo pelno apmokestinamos taikant 15 procentų mokesčio tarifą.

• Vienetų, kuriuose vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 500 tūkstančių litų, apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 13 procentų mokesčio tarifą, išskyrus Įstatyme nustatytus atvejus.

Apmokestinamojo pelno apskaičiavimas. Apskaičiuojant Lietuvos vieneto apmokestinamąjį pelną, iš per mokestini laikotarpį gautų pajamų atimamos neapmokestinamosios pajamos ir atskaitomi leidžiami atskaitymai, įskaitant ribojamų dydžiu leidžiamus atskaitymus.

Mokestinis laikotarpis. Mokesčio mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai.

Dividendų apmokestinimas. Pagal istatymą dividendai neturi būti apmokestinami daugiau negu vieną kartą.

Sandorių kainodara. Užsienio jurisdikcijos ilgalaikė patirtis panaudota Lietuvos mokesčių sistemoje: mokesčio administratoriui suteikta teisė koreguoti susijusių vienetų sandoriuose nurodytas kainas, jeigu jos neatitinka tikrosios rinkos kainos, arba perkainoti pajamas arba išmokas.

Pelno mokesčio specifika kitose ES valstybėse. ES įmonių pelno mokesčio tarifas svyruoja nuo 12,5 proc. Airijoje iki beveik 40 proc. Prancūzijoje.

2000m. Įgyvendinus pelno mokesčio reformą, visos Estijoje registruotos įmonės neskaičiuoja apmokestinamo pelno ir nemoka pelno mokesčio. Apmokestinami tik dividendai, ir tai ne visi. Jei įmonė moka dividendus fiziniam asmeniui arba užsienio juridiniam asmeniui, ji privalo apskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą 24 proc. mokestį. Pavyzdžiui, įmonė, paskelbusi 76 kronų už kiekvieną akciją dividendus, turės pati sumokėti 24
kronų mokestį už kiekvieną fiziniam asmeniui ar nerezidentui priklausančią akciją, ir jokio mokesčio – už Estijos juridiniam asmeniui priklausančią akciją. Tad kiekvienas akcininkas gaus visas – centas į centą – 76 kronas už turimą akciją. Kadangi Estijoje registruotų juridinių asmenų gaunami dividendai neapmokestinami, pelnas gali laisvai – be jokios mokesčių bausmės – judėti tarp juridinių asmenų.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 2268 žodžiai iš 7209 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.