TURINYS
ĮVADAS 2
1. SVEČIAVIMASIS 3
Pakvietimas į svečius 3
Svečiavimosi laikas ir trukmė 3
Elgesys prie stalo 4
Nelaukti vizitai 6
SVEČIŲ IR ŠEIMININKŲ PAREIGOS 6
Svečių pareigos 6
Šeimininkų pareigos 7
DOVANOS 8
IŠVADOS 11
LITERATŪRA 12
ĮVADAS
Vaišingumas – būdingas mūsų tautos bruožas. Namai, kuriuose nesilanko svečių – tušti, šalti, nuobodūs. Gyvenime niekas nesuteikia tiek džiaugsmo ir naudos, kiek bendravimas su žmonėmis.
Tikriausiai mums visiems kada nors yra tekę būti pakviestam į svečius arba, tekę pašiam pakviesti ką nors pasisvečiuoti. Žinoma, tai daugeliui sudaro didesnių ar mažesnių, tačiau malonių rūpesčių, pavyzdžiui kaip rengtis, kaip paruošti stalą, kuo vaišinti ir užimti svečius, kaip padaryti, kad vakaras ir tau, ir svečiams būtų malonus.
Ši tema aktuali kiekvienam, nes mes turime žinoti nors pagrindines gero elgesio taisykles, kurių nežinant, vargu ar kas nors norės su tavim bendrauti, o tuo labiau kviesti į svečius, nežinant elgesio normų, daug sunkiau gyventi.
1. SVEČIAVIMASIS
Svečiai kviečiami į šeimos subuvimus, gimtadienius, mokyklos baigimo pokylį, tarnybinio paaukštinimo pažymėjimą, šventes; norint kartu praleisti savaitgalį ar paprasčiausiai susitikti su draugais ir giminėmis [5].
Pakvietimas į svečius
Svarbaus šeimos įvykio ar švenčių proga surengtų iškilmių sėkmė didžiąja dalimi priklausys nuo draugijos parinkimo. Vadinasi, būtina sudayti geidžiamų svečių sąrašą [5].
Kiek dalyvaus žmonių, reikia žinoti tiksliai, nes kitaip šeimininkai gali pasijusti nejaukiai prisikviete daug svečių, galvodami, kad gal kuris neatvyks, o susirenka visi. Todėl kviestasis, jei negali atvykti, turi apie tai pranešti iš anksto šeimininkams telefonu, raštu ar žodžiu. Ne tik tikslų kviečiamųjų svečių skaičių reikia numatyti, bet ir tikslią datą – mėnesį, dieną, valandą [4].
Svečiai į vestuves ir kitas dideles jubiliejines iškilmes kviečiami prieš tris keturias savaites, o į mažesnes – prieš savaitę. Į dideles iškilmes priimta kviesti raštišku pakvietimu (uždarame voke, o ne atvirlaiškiu) [1].
Ne į tokį reikšmingą pobūvį, net oficialiems peitums užtenka pakviesti prieš savaitę ar dešimt dienų. Į eilines vaišes, kurios nėra labai iškilmingos, galima kviesti žodžiu ar telefonu. Tik toli gyvenančiam rašomas laiškas, kuriame nurodomas susitikimo pobūdis [4].
Svečiai niekada nekviečiami tiesiog ‘‘pavalgyti‘‘, bet priešpiečių, pietų, vakarienės arba supė (iškilmingos vakarienės), ‘‘taurės šampano‘‘, į kokteilių vakarą, penktos valandos arbatėlės (kavos). Jūsų svečiai privalo žinoti, kokio pobūdžio iškilmės jų laukia, kad galėtų deramai apsirengti [5].
Nemandagu kviesti svečią, likus vos dienai, kitai iki šventės ir lygiai taip pat negražu, laiku gavus kvietimą, pranešti, jog neatvyksi, kai lieka pora valandų iki iškilmių. Jeigu jau taip atsitinka, tai mandagumas reikalauja motyvuoti priežastis [11].
Svečiavimosi laikas ir trukmė
Trumpi privatūs vizitai daugiausia daromi vakare ir poilsio dienomis po 12 valandos, tačiau jokiu būdu ne pietų metu. Be kvietimo galima eiti tik į tuos namus, kur esate tikri, kad jūsų vizitu bus džiaugiamasi. Netinka eiti į svečius prieššventinėmis dienomis ir šeštadieniais, nes rengiamasi šventėms. Vizito trukmė priklauso nuo jo pobūdžio ir susiklosčiusių aplinkybių; ją lemia paties lankytojo takto jausmas [1].
Priėmimų pobūdžiai:
“Stiklas šampano“ arba “Stiklas vyno“. Toksai priėmimas prasideda 12 valandą dienos ir tetrunka valandą. Rengiamas sutarties pasirašymo ar metinių pažymėjimo proga, delegacijos garbei, parodos, festivalio atidaryme, garbingą asmenį išlydint.
Priešpiečiai. Trunka apie dvi valandas, pradžia paprastai 12.30 ar 13.00. Po priešpiečių porą valandų praleidžiama prie kavos stalo [5].
Priešpiečių paprastai kviečiami artimi draugai. Vasarą labai gera padengti stalą balkone ar sode. Pusryčiai gryname ore gali suteikti žvalumo visai dienai [1].
Kokteilis. Į kokteilių vakarėlį dažniausiai kviečiamas didelis būrys svečių. Tokie pobūviai, rengiami ir prieš labdaringus spektalius ar koncertus, trunka ne ilgiau kaip dvi valandas. Pobūvis vyksta po pietų, dažniausiai nuo 17 iki 19 val. Kvietime dažnai nurodomas ne tik pradžios, bet ir pabaigos laikas [3].
Kviestiniai pietūs. Pradedami tarp 19 – 21 valandos. Priėmimas paprstai užtrunka dvi tris valandas. Priešais kiekveną svečią ant stalo padedama kortelė su jo pavarde ir valgiaraštis. Kava, konjaku, likeriu vaišinama kitoje patalpoje [5].
Kviestinė vakarienė. Prasideda po 21 valandos. Vakarienė rengiama taip pat kaip ir pietūs.
Vakaronė. Svečiai kviečiami daugiausia 19 – 21 valandai. Kai ji vyksta po vakarienės, 20 – 21 valandą, šeimininkams nereikia didelio rengimosi. Tada vaišinama alumi ar vynu, mažais sumuštiniais, paskui paduodama kava ar arbata su sausainiais [1].
Punktualumas – karalių mandagumas ir save gerbiančių žmonių pareiga. Taigi į
svečius einame tiksliai nurodytu laiku, pietų arba vakarienės 10 – 15 minučių anksčiau, nes sutartas laikas rodo, kada pradedama valgyti [5].
Jeigu po deserto iš karto atsistosite ir atsisveikinsite su šeimininkais, tai reikš, kad į pobūvį atėjote pavalgyti, o tai padarius galima ir namo eiti. Tai vienas kraštutinumas. Kitas- per ilgas užsisėdėjimas. Ir viena, ir kita negerai. Atsisveikinti reikėtų neanksčiau kaip po 45 minučių, pasibaigus vakarienei. Išeiti reikėtų iš karto po atsisveikinimo su šeimininkais- jeigu delsite, šeimininkai negalės skirti savo dėmesio kitiems svečiams, o mindžiukuos šalia jūsų [6].
Elgesys prie stalo
Įvairiose šalyse elgesys prie stalo priklauso nuo papročių, tradicijų, nacionalinės virtuvės ypatumų. Tačiau yra ir nemaža bendrų dalykų, kurių paisoma daugumoje šalių.
Keletas patarimų, kaip elgtis prie stalo:
Nesėskite, kol neatsisės moterys arba kol šeimininkė ar šeimininkas nepakvies sėstis. Reikia sėstis ten, kur nurodyta.
Nesėdėkite per toil ar per arti nuo stalo, geriausiai – per plaštaką. Ant stalo dedamos tik plaštakos. Nesiremkite į stalą alkūnėmis [7].
Prie stalo reikia sėdėti, truputį palinkus į priekį ir ant visos kėdės, bet ne ant jos kraštelio. Kalbantis su kaimynu iš dešinės, neatgręžiama nugara sėdinčiam iš kairės. Sėdėti prie stalo reikia tiesiai, kalbantis pakreipti tik galvą. Kojos prieš save neištiesiamos, bet laikomos suglaustos arti kėdės [1].