Svedija
5 (100%) 1 vote

Svedija

Švedija

Turinys

Įžanga……………………………………..… 1

Geografinės žinios…………………………. 2

Demografinės žinios………………….……. 2

Žemėlapiai………………………………….. 4

Istorinės ir Politinės žinios……………….. 6

Žymiausi Švedijos žmonės…………..…… 8

Švedijos ekonomikos raida……………….. 9

Ryšiai su Lietuva…………………………. 10

Literatūra…………………………….……. 12

Geografinės Žinios

Švedija yra šiaurės pusrutulyje. 55 – 67 laipsnių platumoj ir 10 – 22 laipsniai rytų ilgumos. Ji iš rytų ribojasi su Suomija, Botnijos jūra, iš šiaurės ir šiaurės rytų su Norvegija, o iš pietryčių, pietų, pietvakarių skalauja Baltijos jūra. Švedijos jūrinės sienos ilgis apie 6700km. Švedijos Plotas – 410929km², iš jo iki 100m aukščio – 25, 100 – 200m – 17. Iš pietų į šiaurę driekiasi plokščia Skonės lyguma, Smolando aukštuma, raižyta ežeringa Svealando žemuma, Norlando plato, Skandinavijos kalnai. Pakrantėje yra daug salų, šcherų ir fiordų . Didžiausios salos: Gotlandas- “Baltijos perlas”- 3001km², Elandas -1344km², Orustas – 346km². Miškai užima 53% viso Švedijos ploto, kalnai ir glečeriai 16%, pelkės 11%, ežerai 8%, o dirbama žemė bei pievos ir ganyklostik 9% šalies teritorijos. Švedija užima pirma vieta Europoje pagal hidroenergetinius resursus. Ilgiausia jos upė Tornelvas -570km, didžiausi ežerai: Venernas – 5585km², Veternas – 1912km², Melarenas – 1140 km², aukščiausias kalnas Kebnekaizė – 2111m. Ilgiausias laivybinis kanalas Dalslando -255km su 28 šliuzais.

Klimatas jūrinis su švelnia žiema ir vėsia vasara pietuose ir centre; vidutinių platumų klimatas yra žemyninis su atšiauria žiema ir šalta vasara šiaurėje.Vidutinė daugiametė temperatūra sausio mėnėsį šalies centre ir pietuose 0-5 laipsniai šalčio, Liepos mėnėsį Šiaurėje būna 10-11, centre ir pietuose 15-17 lapsniį šilumos. Kritulių kiekis kalnuose 1500-2000, lygumose 300mm, sniego danga išsilaiko 5-7 mėn.

Gamtosauga. Šalyje 20 nacionalinių parkų: Serek, Stora, Sjofallet, Padjelanta ir kt., 16 ichtiologinių, 60 zoologinių, 230 omitologinių rezervatų ir apie 1000 draustinių .Visi draustiniai ir rezervatai užema 5% šalies ploto.

Demografinės žinios.

Gyventojų skaičius pirmąjį milijoną pasiekė 1620m. , antrą – 1767m., trečią – 1809m., penktą – 1896m., septintą – 1950m., aštuntą – 1969m., Gyventojų sakičius 1985m. buvo 8360000, 1990 – 8527000, dabar gyvena apie 8.64mln. žmonių. Gyventojų tankumas – 21žm/1km².

Vidutinis metinis gyventojų prieaugis yra +0.3%. 1000 gyventojų gimstamumas 13.6, mirtingumas 10.8.Nemažas kūdikių mirtingumas 5.8. Švedijoje žmonės gyvena gana ilgai, Vidutinis sulaukiamas amžius metais: vyrų – 74.2, moterų – 80.6. Abu užima 2 vietą Europoje, pagal ilgaamžiškumą .Šalyje gyvena daugiau moterų negu vyrų. Deja, Švedija užema pirma vieta pasaulyje pagal senų žmonių, per 60m. – skaičių, neįskaitant mikrovalstybių. Dėl to, kad šalyje daug senų žmonių, bijoma, kad švedai neišnyktų .

.Pasaulyje gyvena apie 9mln. švedų, iš jų 86% Švedijoj, 9% JAV, 3% Suomijoje, 1% Kanadoje. Švedijoje gyvena apie 1mln. imigrantų, iš jų 420 tūkst. kitų šalių piliečių, 350 tūkst. gavusių Švedijos pilietybę ir 280 tūkst. imigrantų, gimusių Švedijoje, palikuonys. Didėja gimstamumas daugiausia dėl jaunesnio gimdančiųjų amžiaus, taip pat mažesnio laikotarpio tarp gimdymų. Šeimos idealas du vaikai – berniukas ir mergaitė. Nemažėja vedybų, nedaugėja skyrybų, nors 50% vaikų nesantuokiniai .

Dauguma gyventojų dirba pramonėje (34 proc.) , žemės ir miškų ūkyje, žvejyboje tik 6 proc., statyboje 8 proc, transporte ir ryšiuose 7, prekyboje ir kitose aptarnavimo srityse 44 proc.

Miestai. Miestu laikoma gyvenvietė, turinti daugiau kaip 200 žmonių, o atstumai tarp namų neturi viršyti 200 metrų. Miestuose gyvena didžioji dalis gyventojų , beveik- 84%. Didžiausi miestai yra Stokholmas – 1682, Geterborgas – 452, Malmė – 234, Upsala – 169, Linčepingas – 131, Norčepingas – 123, Vesterosas – 120, Erebru – 120, Jončepingas – 109, Helsingborgas – 106, Burosas 102.

Vienas iš seniausių Švedijos miestų yra sostinė Stocholmas arba dar vadinamas ”Melareno karalienė”.Jis yra įsikūręs ant keturiolikos salų ir apie jo atsiradimą yra sukurta daug sagų ir legendų.Toje vietoje, kur Melareno ežeras įteka į Baltijos jūrą, buvo ŪII amžiuje pastatyta tvirtovė, sutrumpintai vadinama Stockolm ( “stock” -rąstas, “Holm”- sala) .Miestas smarkiai išaugo ir turi 770 tūkstančius gyventojų ir skaičiuojant su priemesčiais jame gyvena viena septintoji šalies gyventojų.

Švedija suskirstyta į administracinius rajonus – lenus:

Lenas lietuviškai-švediškai Plotas km² Gyventojų sk. tūkst. Sostinė

Blekingė – Blekinge 2.941 150 Karlskruna

Elvsborgas – Alvsborgas 11.395 438 Venersborgas

Erebru – Orebro 8.519 271 Erebru

Estergotlandas – Ostergotland 10.562 400 Linčepingas

Geterborgas ir Bohucas Goteborg/ Bohus 5.141 736 Geteborgas

Gotlandas – Gotland 3.140 57 Visbiu

Halandas – Halland 5.454 251 Halmstadas

Jemtlandas –
Jamtland 49.443 135 Estersundas

Jevleborgas – Gavleborg 18.191 288 Jevlė

Jončepingas – Jonkoping 9.944 307 Jončepingas

Kalmaras – Kalmar 11.170 240 Kalmaras

Koparbergas – Kopparberg 28.194 287 Falunas

Kristianstadas – Kristianstad 6.087 287 Kristianstadas

Kronobergas – Kronoberg 8.458 176 Vekšė

Malmėhusas – Malmohus 4.938 771 Malmė

Norbotenas – Norrbotten 98.913 263 Luleo

Sedermanlandas – Sodermanland 6.060 253 Niučepingas

Skaraborgas -Skaraborg 7.937 274 Mariestadas

Stokholmas – Stockholm 6.488 86 Stokholmas

Upsala – Uppsala 6.989 1.630 Upsala

Vermlandas – Varmland 17.584 284 Karlstadas

Vesterbotenas – Vasterbotten 55.401 250 Umeo

Vesternorlandas – Vasternorrland 21.678 260 Hernesandas

Vestmanlandas – Vastmanland 6.302 257 Vesterosas

Vidaus vandenys 39.035

ŠVEDIJA – SVERIGE 449.964 8.527 Stokholmas

Istorinės ir politinės žinios

Pirmieji gyventojai , atsikraustę į Švediją, buvo Normandų medžiotojai ir žvejai. Jie atkeliavo į Skandinaviją per Daniją , susidariusiu sausumos tiltu. Iš pradžių jie gyveno olose, vėliau pradėjo statytis trobeles.Pirmykščiai žmonės vertėsi miško gėrybių rinkimu,žvejojimu,medžiokle.Pirmykščių žmonių bendruomenėje moterys susidurdavo su išnaudojimu socialinems ir religinėms reikmėms.Medžiotojų bendruomenėje žmonių skaičius buvo samoningai ribojamas abortais, susilaikymu arba net naujagimių žudimu;daugiausia mergaičių. Klasikinis darbo pasiskirstymas tarp vyrų ir moterų buvo, toks, kad vyrai rūpindavosi šeimos išmaitinimu, o moterys – vaikais bei įvairiais indais ir rakandais.

III tūkstantmetyje pr.m.e paplito gyvulininkystė ir žemdirbystė.II tūkstantmetyje įsiveržė gyvulių augintojų gentys .jos pavergė vietos gyventojus.Pirmaisiais mūsų eros amžiais čia apsigyveno šiaurės germanų gentys svijonai ir gautai. I tūkst. Viduryje, įrant pirmykštei bendruomenei įsigalėjo konungų (karo vadų) valdžia.

VIa. Vidurinėje Švedijoje įsikūrė svijonų valstybė – Svearikė. VIII-XIa. Viduryje Švedų Vikingai rengė prekybinius žygius į Rusiją, Pabaltyjį, Bizantiją , arabų Klifatą , puolė pavolgio Bulgarus ir Kazachus. Atsirado mainų prekybos centrų: Birka ir Gotlando sala. Xa. pradėjo kurtis centralizuota feodalinė valstybė . Nuo XIa. Pradėjo plisti krikščionybė. Taip pat stipri Svitjodų karalystė užkariavo visą šalį ( išskyrus pajūrį); pradėjo klostytis Švedų tautybė.

Iki XIV a. Švedija ekonomiškai ir politiškai atsiliko nuo Danijos ir Norvegijos. Feodaliniai santykia klostėsi lėtai, ilgai išliko gentiniai įstatymai ir tradicijos. Silpna karalių valdžia rėmėsi dvasininkijos luomu, jai dalijo žemes.Tuo metu išaugo nauji prekybos centrai Kalmaras, Sigtūra.

XIII a. pabaigoje kūrėsi luominė santvarka.

Pagal 1319- 55 metų uniją su Norvegija Švedijos karaliumi tapo Magnus Eriksonas. Jam valdant įvestas karaliaus valdžią ribojantis Langstagas , o 1359 metais pirmą kartą sušauktas Riksdagas, Švedija suskirstyta į lenus.

Feodalinių vaidų nuvarginta Švedija sudarė uniją su Danija, 1397 – Kalmaro uniją , po kurios sudarymo šalyje įsigalėjo Danijos valdžia. Dėl didėjančių mokesčių ir karo su Hanza, kilo 1434 metais liaudies sukilimas. 1435- 36 metais buvo sušauktas keturių luomų Riksdagas , Danijos karaliaus valdžia tapo formali, o nuo 1471 tapo nominaliai savarankiška. 1477 buvo įkurtas Upsalos universitetas. Danijos karalius Kristijonas II , katalikų bažnyčios remiamas , prievarta atnaujino unija ( Stocholmo kruvinoji pirtis) . Po 1521 liaudies sukilimo, kuriam vadovavo bajoras Gustavas Eriksonas ( būsimasis Gustavas I) , 1523 Švedija tapo nepriklausoma.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1117 žodžiai iš 3627 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.