Svedija1
5 (100%) 1 vote

Svedija1

Oficialus pavadinimas: Švedija

Plotas: 449 964

Gyventojai: 8,9 mln.

Gyventojų tankumas: 20 žm./

Sostinė: Stokholmas

Stokholmas

Švedijos sostinė Stokholmas yra vienas patraukliausių pasaulio miestų, kartu — vienas sunkiausiai apibūdinamų. Vanduo supa beveik trečdalį salų ir septynis miesto kvartalus. Tad miestas išraizgytas molų, kanalų, tiltų voratinkliu ir dažnai vadinamas Šiaurės Venecija (šis pavadinimas reliatyvus, nes susisiekimas daugiausia vyksta keliais), Melareno gražuole ar vandenų karaliene. Įsikūręs rytinėje pailgos Švedijos žemės pakrantėje, Stokholmas yra viena iš nedaugelio pasaulio sostinių, kurioje ramybė ir tyla, grynas oras, aiškus dangus ir erdvės dera su didžiulio miesto gyvenimu. Miestas mozaika išsidėstęs keturiolikoje salų, senamiestis užima tris salas. Miestas sostine tapo 1252 m. karaliaus Gustavo Vazos, išvadavusio šalį iš danų okupacijos, pavedimu

Oficiali kalba: Didžioji gyventojų dalis kalba švediškai, kiti – suomiškai.

Nacionalinė sudėtis: Apie 12% žmonių – yra užsieniečiai. Pastaruoju metu dėl imigracijos iš Rytų Europos ir Rytų Azijos bei Afrikos padidėjo ne vietinių gyventojų skaičius. Šiandien Stokholmas yra nuostabus mišinys įvairių tautų, žmonių, krintančių į akis tarp tradiciškai šviesiaplaukių, mėlynakių skandinavų.

Geografija ir klimatas

Švedijos plotas yra 450 000 kvadratinių kilometrų – panašus į Kalifornijos, Kamerūno, Irako, Ispanijos arba Tailando. Pusė visos teritorijos apaugusi miškais. Mažiau negu 10 proc. yra dirbama žemė. Gana lygus kraštovaizdis nusėtas ežerais -jų yra beveik 100 000. Ilga kalnų grandinė, nusidriekusi šiaurės vakaruose, siekia 2111 metrų aukštį, o palei išraižytą pakrantę yra tūkstančiai salų. Dėl šiltosios Golfo srovės Švedijos klimatas švelnesnis negu kitose šiaurinėse valstybėse. Šalies sostinė Stokholmas yra tokioje pačioje platumoje kaip ir pietinė Grenlandija, tačiau jo vidutinė liepos mėnesio temperatūra yra +18°C. Žiemą temperatūra nukrenta šiek tiek žemiau nulio, o sniego kiekis yra vidutinis. Šiaurinėje Švedijos dalyje žiemos ilgos ir šaltos, o vasaros šviesios ir vėsios. Birželio ir liepos mėnesiais nesutemsta ištisą parą

-2-

Istorinė praeitis

Pasak archeologų, seniausieji žmonės Pietų Švedijoje gyvenę jau maždaug prieš 12 000 metų. Dabartinių švedų protėviai buvo jotai, atsikėlę iš Šiaurės Vokietijos. Jų vardu ir vadinasi Pietų Švedija: Jotalandas – jotų žemė. Vidurio Švedijoje gyveno svėjai. Jie ir davė pavadinimą Svealandui. VI—XII a. vidurinėje krašto dalyje susikūrė Svėjų valstybė — Svearikė. Iš jos vardo kilo dabartinis Švedijos – Sverige — bei jos gyventojų švedų – svenskar – pavadinimas. Taip pat šalyje gyveno vikingai.

Ilgokai kentusi Danijos jungą, XVI a. Švedija pasidarė stipri nepriklausoma valstybė. XVI—XVII a. švedai veržėsi į rytines Baltijos pakrantes. Gediminaičių dinastijos kunigaikščius su Švedijos karaliais siejo giminystės ryšiai, bet švedai buvo kelis kartus įsiveržę į Lietuvą ir dalį jos užkariavę. Pagal 1655 m. Kėdainių sutartį Švedijai atiteko Žemaitija, Užnemunės, Kauno ir Ukmergės apskritys. Po 1700—1721 m. Šiaurės karo švedai iš Lietuvos buvo išvyti. Nuo 1814 m. Švedija nė karto nekariavo, skelbė neutraliteto politiką ir jos laikėsi. Nuo XVIII a. vidurio Švedija garsėjo kaip metalurgijos, sunkiosios ir miško pramonės kraštas. 1996 m. Švedija priimta į Europos Sąjungą.

Švedijos valstybiniai simboliai

Švedijos vėliava

Tikslus Švedijos vėliavos amžius nežinomas, tačiau seniausi piešiniai, vaizduojantys geltoną kryžių mėlyname fone, pasiekė mus iš XVI amžiaus. 1569m. karaliaus įsaku Švedijos karo vėliavose turėjo būti vaizduojamas geltonas kryžius, nes valstybės herbas – tai auksiniu kryžiumi į keturias dalis padalintas mėlynas fonas. Manoma, kad Švedijos vėliavos dizainas sukurtas pagal Danijos vėliavą, o mėlyna ir geltona spalvos paimtos iš herbo. Tačiau tik 1620-aisiais, t.y. valdant Gustavui II Adolfui, užfiksuoti patikimi faktai, kurie patvirtina, kad Švedijos laivuose plevėsavo mėlynai geltonos vėliavos. Kaip nurodyta seniausiame išlikusiame vėliavos įstatyme (jis paskelbtas 1663m.), visi privalo naudoti triuodegę vėliavą; išimtį sudarė prekybiniai laivai, kuriems leista kelti keturkampio formos vėliavas. Šiandien triuodegę vėliavą naudoja tik Karališkoji šeima ir ginkluotosios pajėgos. Karališkoji šeima taip pat gali papuošti savo vėliavas Mažesniuoju arba Didesniuoju herbais, kurių vieta – kryžiaus centre. Nuo 1916m. birželio 6d. švenčiama Švedijos vėliavos diena. 1983m. ši diena paskelbta Švedijos valstybine švente. Tokia data pasirinkta dėl dviejų priežasčių: 1523m. birželio 6d. išrinkus Gustavą Vazą Švedijos karaliumi padėti savarankiškos Švedijos valstybės pamatai; tą pačią dieną 1809m. Švedija priėmė naują Konstituciją, kuri įteisino pilietines teises ir laisves. Vėliavos spalvos ir dizainas apibrėžiami 1982m. Vėliavos įstatyme. Vėliava pakeliama 8 val. (kovo 1 – spalio 31d.) arba 9 val. ryte, o nuleidžiama tuomet, kai leidžiasi saulė. Jeigu vėliava apšviesta, jos nebūtina nuleisti po saulėlydžio. Švedijoje yra maždaug 15 oficialių vėliavos iškėlimo dienų, tarp jų
– ypatingos Karališkosios šeimos šventės, Gegužės 1d., rinkimų dienos, Jungtinių Tautų diena (spalio 24d.) ir Nobelio diena (gruodžio 10d.). Vėliavą galima iškelti ypatingomis vietinių švenčių ar šeimos progomis.

-3-

Valstybiniai herbai

Valstybinio herbo įstatymas, priimtas 1982m., įteisina du Švedijos herbus – Mažesnįjį ir Didesnįjį. Mažesnysis herbas – jis naudojamas dažniau – sudarytas iš mėlyname fone pavaizduotų trijų auksinių karūnų, kurios išdėstytos dvi viršuje ir viena apačioje. Virš jų ant herbo skydo uždėta uždara karūna, kuri kartais apjuosiama Serafimo Ordino grandine. (1748m. įsteigtas Serafimo Ordinas yra garbingiausias Švedijos ordinas.) Trijų karūnų ženklas kaip Švedijos simbolis naudojamas jau nuo 1336m., kai jis buvo žinomas kaip „Trijų išmintingų karalių“ simbolis. Viena teorija teigia, kad karalius Magnusas Eriksonas (1319-64m.) šį ženklą pasirinko žymėti savo titulą -„Švedijos, Norvegijos ir Skanijos Karalius“. Didesnysis herbas simbolizuoja monarchą, ir vyriausybė bei parlamentas naudoja jį ypatingomis progomis. Herbo struktūra atsirado ir išliko iki mūsų dienų nuo 1440-ųjų – tai buvo karaliaus Karlo Knutsono Bonde antspaudas. Herbo skydas padalintas į keturias dalis, kuriose pavaizduotos trys karūnos ir Folkunga liūtas, t.y. Švediją valdžiusios giminės herbas (1250-1364m.). Centre – šiuo metu karaliaujančios giminės herbas. Tokį herbą XIX a. pradžioje pasirinko į sostą įžengęs naujasis kronprincas prancūzų maršalas Žanas Baptistas Bernadotas, kuris karūnuotas karaliumi Karlu XIV lohanu. Herbas kilęs iš Vazų šeimos ir simbolizuoja Vazų dinastiją (1523-1654m.), o tiltas nurodo į Ponte Corvo kunigaikštystę Italijoje (1806m. imperatorius Napoleonas padovanojo ją Bernadotams). Šiuos simbolius

papildo napoleoniškasis erelis ir septynios žvaigždės.

Švedijos valstybinis himnas

Himno „Du gamla, du fria“ tekstą parašė folkloro tyrinėtojas ir baladžių kūrėjas Richard Dybeck (1811-77m.); jis taip pat pritaikė XIX a. vidurio liaudies melodiją iš Vastmanland srities. Amžių sandūroje himnas vis labiau paplito, ir ilgainiui buvo pripažintas Švedijos valstybiniu himnu.

Du gamla, du fria

Du gamla, du fria, du fjällhöga Nord, du tysta, du glädjerika sköna! Jag hälsär dig, vänaste land uppå jord, din sol, din himmel, dina ängder gröna, din sol, din himmel, dina ängder gröna.

Du tronar på minnen från fornstora dar, då ärat ditt namn flög över jorden. Jag vet, att du är och du blir vad du var. Ja, jag vill leva, jag vill dö i Norden! Ja, jag vill leva, jag vill dö i Norden!

Švedijos valstybinio himno vertimas

Sena ir laisva kalnuotoji Šiaure, Iškelta ant stogo šlovingu dienu,

Ramybe, džiaugsmu ir grožiu mus keri. Tu plačiai išgarsėjai pasauly,

Tau aš lenkiuosi, tu man brangiausia, Žinau, tu išliksi tokia kaip ankščiau,

Su savo saule, dangumi ir pievų žaluma, Tik šiaurėje noriu gyventi ir mirti,

Su savo saule, dangumi ir pievų žaluma. Tik šiaurėje noriu gyventi ir mirti.

-4-

Parlamentinė demokratija

Švedija yra konstitucinė monarchija, turinti parlamentinę valdymo formą. Karalius Karlas XVI Gustavas atlieka tik formalią valstybės vadovo funkciją. Parlamentas susideda iš vienerių rūmų, kurių nariai renkami tiesiogiai pagal proporcingo atstovavimo sistemą ketverių metų laikotarpiui. Švedai visuotinę rinkimų teisę įgyja sulaukę 18 metų. 1998m. įvykusiuose rinkimuose dalyvavo 81,4% balsuotojų. Valdančioji socialdemokratų partija buvo valdžioje viena arba sudariusi koalicijas 1932— 1976m. bei 1982-1991m., taip pat nuo 1994m., o nesocialistų partijos valdė 1976-1982m. ir 1991-1994m.. Po 1998m. rinkimų socialdemokratų partija suformavo mažumos vyriausybę turėdama 131 iš 349 vietų Parlamente. 10 ministerijų ruošia naujus vyriausybės įstatymų projektus. Įstatymų įgyvendinimu (teisėsauga) rūpinasi apie 100 santykinai nepriklausomų centrinės administracijos institucijų ir 21 apskričių administracija. Kiekviena apskritis turi balsų dauguma išrinktą tarybą, kuri įgaliota apmokestinti pajamų mokesčiu ir atsakinga daugiausia už sveikatos priežiūrą savo regione. Šiandien visoje šalies teritorijoje yra 289 savivaldybės (taip pat ir kaimo vietovėse). Kiekviena surenka pajamų mokestį ir organizuoja visuomenines paslaugas. Ji atsakinga už mokyklas, vaikų ir senelių priežiūros įstaigas, komunalinių paslaugų įmones, būstus bei kultūros ir laisvalaikio veiklą. Imigrantai, nuolatos gyvenantys Švedijoje trejus metus, turi teisę balsuoti ir iškelti savo kandidatūrą vietos valdžios rinkimuose. Parlamento kontrolieriai tiria valstybės tarnautojų piktnaudžiavimus valdžia. Kiti kontrolieriai gina visuomenės interesus stebėdami, ar nepažeidžiamos vartotojų teisės, ar nėra etninės ir lyčių diskriminacijos, ar nelaužomos spaudos etikos taisyklės, ar nepažeidžiamos vaikų, jaunimo ir žmonių su negalia teisės. Gyventojai arba žiniasklaida bet kuriuo metu gali patikrinti daugumą vyriausybės dokumentų.

Užsienio politika ir krašto apsauga

Nuo 1995m. Švedija yra Europos Sąjungos narė ir dirba demokratiškos, solidarios ir atviros Europos vardan. Nuo 2001m. Švedija pirmininkauja ES Parlamente tuo sutvirtindama savo dalyvavimą Europos Sąjungos veikloje. Švedija nėra
jokių karinių aljansų narė, tačiau ji aktyviai dalyvauja kuriant naują Euro-Atlanto saugumo sistemą visai Europai, įskaitant ir Rusiją. Jos tikslas – paruošti geresnius nuostatus, kaip spręsti nesiliaujančius vietinius ir regioninius konfliktus Europoje. Svarbiausia šios veiklos dalis yra Švedijos dalyvavimas Partnerystės taikos labui ir Euro-Atlanto partnerystės tarybos veikloje. Švedija yra nusiuntusi savo karinius dalinius į Jungtinių Tautų taikos palaikymo pajėgas bei tarptautines taikos palaikymo pajėgas buvusioje Jugoslavijoje. Šalis dalyvauja Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO), Europos Tarybos, taip pat Vakarų Europos sąjungos (VES) veikloje, siekdama didesnio saugumo Europoje. Dideli dešimtojo dešimtmečio pokyčiai Europoje privertė Švediją pakeisti visą savo krašto apsaugos sistemą atsižvelgiant į naujas grėsmes ir rizikas. Padidėjo šalies karinių pajėgų galimybės dalyvauti humanitarinėse ir taikos palaikymo akcijose. Ilgalaikė Šiaurės šalių bendradarbiavimo tradicija tapo pagrindiniu Švedijos užsienio politikos elementu. Šalis siekia ir glaudesnio bendradarbiavimo su Baltijos valstybėmis, kad šis regionas taptų stabilia ir ekonomiškai turtinga Europos dalimi. Baltijos šalims teikiama plėtros pagalba, ypač siekiant padėti pasiruošti narystei ES. Yra paruoštos dvipusio bendradarbiavimo su šiaurės vakarine Rusija, Lenkija ir kitomis Centrinės ir Rytų Europos šalimis programos. Daugiapusis regioninis bendradarbiavimas vyksta po Baltijos šalių tarybos ir Barenco Euro-Arktikos tarybos

-5-

vėliavomis. Švedija aktyviai dalyvauja pasauliniame bendradarbiavime. Didelė parama Jungtinėms Tautoms yra šalies užsienio politikos kertinis akmuo. 1997 -1998m. Švedija buvo JT Saugumo Tarybos narė. Kiti pagrindiniai užsienio politikos tikslai yra žmogaus teisių apsauga, demokratijos ir teisėtvarkos skatinimas, tarptautinis nusiginklavimas ir aplinkos apsauga. Švedija yra daugelio kitų tarptautinių organizacijų, tokių kaip Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) bei Pasaulio bankas, narė. 1997m. Švedija tarptautinei plėtros pagalbai skyrė 0,9% šalies bendrųjų nacionalinių pajamų.

Pramonė ir ekonomika

Šio amžiaus pradžioje Švedijos ekonomika buvo daugiausia agrarinė, ir ji buvo viena vargingiausių Europos šalių. Tačiau turėdama gausius geležies rūdos, medienos ir vandens energijos išteklius bei sumanius inžinierius ir kvalifikuotus darbininkus, šalis greitai išvystė savo pramonę ir tapo pasiturinčia šiuolaikine valstybe. Ekonomika ypač greitai augo pokario laikotarpiu iki aštuntojo dešimtmečio vidurio, kai Švedijos eksporto pramonė buvo labai konkurentiška. Tačiau per pastaruosius dvidešimt metų Švedijos BNP vienam gyventojui tapo mažesnis negu EBPO šalių vidurkis. Antrojoje devintojo dešimtmečio pusėje Švedijos ekonomika patyrė didėjantį makroekonominį disbalansą, kuris sukėlė greitą kainų ir sąnaudų augimą bei didėjantį valstybės biudžeto deficitą. Dešimtojo dešimtmečio pradžioje Švedijoje buvo pats didžiausias ekonomikos nuosmukis nuo ketvirtojo dešimtmečio. Sukurta plati programa pakeitė valstybės bendrųjų finansų deficitą, kuris sudarė daugiau negu 10% BNP 1994m., į beveik 2,5% perteklių 1998m.. Toks pokytis neturi sau lygių EBPO šalyse. Po biudžeto konsolidacijos žymiai pagerėjo visi makroekonominiai rodikliai. Pastaraisiais metais mažėja ilgalaikės palūkanų normos. Palūkanų normų skirtumas, palyginus su euro zona, sumažėjo maždaug 0,4%. Infliacijos lygis yra mažas ir stabilus, o darbo jėgos našumas ir pramonės gamyba gerokai padidėjo nuo Švedijos kronos devalvacijos 1992-aisiais. Geriausiai vystėsi daug žinių reikalaujantys sektoriai, tokie kaip telekomunikacijos ir farmacija. Darbo jėgos našumas laikotarpiui nuo 1990 iki 1997m. padidėjo 60% daug žinių reikalaujančiose pramonės šakose ir beveik 40% kapitaloimliose pramonės šakose. Dėl sėkmingos eksporto veiklos Švedijos rinkos dalys padidėjo daugiau negu 20% nuo 1992m.. Nepaisant kuklios BNP dalies (22% 1997m.), gamybos pramonė ir toliau sudaro didžiausią Švedijos eksporto dalį. Miško produkcija sudaro 14%, cheminės medžiagos 10%, iš kurių 4% yra farmacijos produktai, 55% sudaro pagaminti metalo produktai, mašinos ir įrengimai. 20 didžiausių gamybos grupių, kurias sudaro AGA, ASTRA, Electrolux, Ericsson, Pharmacia, Volvo ir SCA, eksportuojamos prekės sudaro pusę viso Švedijos eksporto. Švedijos gamybos sektoriaus tyrimų ir plėtros intensyvumas yra vienas didžiausių pasaulyje. 20 didelių gamybos grupių išlaidos tyrimams ir plėtrai sudaro 80% visų Švedijos gamybos sektoriaus išlaidų tyrimams ir plėtrai. Tradiciškai kapitaloimlios šakos, tokios kaip popieriaus masės ir popieriaus produktų bei juodųjų metalų produktų gamyba, sudaro didelę Švedijos gamybos dalį. Tačiau vis svarbesnės tampa sudėtingų produktų, tokių kaip telekomunikacijos įranga, specializuotos mašinos, transporto priemonės ir farmacijos produktai, gamyba. Nuo 1980 iki 1990m. Švedijoje buvo didelis tiesioginių investicijų nutekėjimas. 1986-1990m. 80% tiesioginių finansinių investicijų pateko į ES, nes Švedijos įmonės užsiėmė pozicijas ES vidaus rinkoje. Dešimtajame dešimtmetyje padidėjo tiesioginės finansinės investicijos šalyje, ir dabar balansas yra
Gamtiniai ištekliai

Švedija turtinga spygliuočių miškais, vandens energija, geležies rūda, uranu ir kitomis naudingomis iškasenomis, tačiau neturi naftos ir anglies išteklių. Geležies rūdos telkiniai yra toli šiaurėje. Rūdynų produkcija yra daugiausia eksportuojama. Švedijos spygliuočių miškai teikia žaliavas labai gerai išvystytoms lentpjūvėms bei popieriaus masės, popieriaus ir baigtinių medžio produktų gamybos įmonėms. Švedija yra svarbi miško produktų eksportuotoja pasaulio rinkoje. Medžio pramonės produkcija 1997m. siekė 91 milijardą Švedijos kronų. Pigi hidroenergija buvo pagrindinis Švedijos pramonės vystymosi veiksnys. Šiandien apie 15% šalyje sunaudojamos energijos pagamina šalies hidroelektrinės, kurių dauguma yra pastatytos ant šiaurinių upių. Daugiau negu 40% Švedijoje sunaudojamos energijos pagaminama iš importinės naftos, 7% iš importuotos anglies ir kokso. Dvylika Švedijos branduolinių reaktorių pagamina 15% visos energijos arba 50% elektros energijos. Likusi energijos dalis pagaminama iš biokuro, durpių, atliekų ir t.t. Pradėta įgyvendinti plati energetikos politikos programa ekologiškai ir ekonomiškai pastovioms energijos gamybos sistemoms plėtoti. Programos tikslas – paskatinti elektros pasiūlos ir paklausos pokyčius trumpu ir ilgu laikotarpiu, kad būtų restruktūrizuota energetikos sistema. Ankstesnis sprendimas sustabdyti visus Švedijos atominius reaktorius iki 2010 metų buvo anuliuotas, ir pirmojo Barseback atominio reaktoriaus sustabdymas kol kas atidėtas.

Gyventojai

Švedijoje gyvena 8,8 milijonai žmonių, iš kurių 85% gyvena šalies pietinėje dalyje. 85% priklauso Švedijos bažnyčiai ir yra liuteronai. Švedų kalba priklauso germanų kalbų grupei. Kaip ir kitose industrinėse valstybėse, Švedijoje yra mažas gimstamumas. Devintojo dešimtmečio pabaigoje ir dešimtojo pradžioje jis didėjo, tačiau dabar vėl mažėja. Vidutinė gyvenimo trukmė yra ilga: vyrų – 76 metai, o moterų – 82 metai. Dėl imigracijos — daugiausia imigrantų iš kaimyninių Skandinavijos valstybių, bet įmigruoja ir žmonės iš kitų šalių — nuo penktojo dešimtmečio šalies gyventojų skaičius padidėjo 40%. Švedijos šiaurėje gyvena dvi vietos gyventojų nacionalinių mažumų grupės: suomiškai kalbanti tautelė šiaurės rytuose ir samiai (Lapiai).

Švedų kalba

Švedų kalba priklauso šiaurinei germanų kalbų šeimos šakai. Ji kartu su danų, norvegų ir islandų kalbomis yra išriedėjusi iš bendros skandinavų prokalbės, kuria pirmaisiais mūsų eros šimtmečiais buvo kalbėta visoje Skandinavijoje palyginti gana vieningai. Švedų kalba, kaip savarankiškos kalbos, istorija siekia vikingų laikų pradžią.

-7-

Švedų asmeninis gyvenimas

Susitikimai su draugais

Švedai griežtai atskiria asmeninius ir visuomeninius reikalus. Asmeniniams priklauso – namai, visuomeniniams – darbas. Švedams namai – tvirtovė ir oazė – čia jie atsipalaiduoja, čia kaupia jėgas, kad galėtų įveikti gyvenimo audras, kurios ištinka nebūnant namuose. Čia niekas neateina netikėtai, neįspėjęs. Nesistebėkite, jei pamatysite švedę su kalendoriumi rankose su drauge besitariančią susitikti prie kavos puodelio. Daugelis švedų šeimų dažnai turi nedidelį pažįstamų būrelį, kurį jie nenoromis plečia. Žinoma, viena iš priežasčių ta, kad moteris dirba visą dieną ir po darbo ji nebeturi jokio noro pradėti namuose tvarkytis ir ruošti vaišes. Kita priežastis švedų noras gyventi nepriklausomai ir privačiai. Tačiau labiausiai švedų uždarumas aiškinamas tuo, kad bijoma, jog nauji įspūdžiai gali baigtis stresu ar nemalonumais, ir apskritai „kam viso to reikia“?

Ypač nenoriai švedai bendrauja su žmonėmis, kuriuos jie mažai pažįsta. Jei jūs atvažiavote į Švediją, tai nelaukite, kad švedai greit pakvies jus į svečius ar bent į barą išgerti puodelį kalvos ar bokalą alaus.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2920 žodžiai iš 9652 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.