Švedija
Turinys
Įžanga…………………………………………… 1
Geografinės žinios……………………………… 2
Demografinės žinios……………………………. 2
Žemėlapiai……………………………………… 4
Istorinės ir Politinės žinios…………………….. 6
Žymiausi Švedijos žmonės……………………… 8
Švedijos ekonomikos raida…………………….. 9
Ryšiai su Lietuva………………………………. 10
Literatūra………………………………………. 12
| |[pic] |
| |Karališkoji šeima |
| |Švedija |
| |Švedija yra viena iš Skandinavijos valstybių, su linksmais ir |
| |draugiškais žmonėmis, nuostabia gamta bei klestinčia ekonomika. |
| | |
| |[pic]Valstybės santvarka: |
| |Konstitucinė monarchija |
| |[pic] |
| |Karalius: |
| |Carl Gustaf XVI |
| | |
| |Ministras pirmininklast: |
| |Göran Persson |
| |[pic] |
| |Religija: |
| |Visiška tikėjimo laisvė. Bažnyčios atskirimas nuo šalies valdymo |
| |planuojamas 2000. |
| |[pic] |
| |Gyventojai: 8.8 mln. |
| |[pic] |
| |Paviršiaus plotas: 450,000 km2 |
| |[pic] |
| |Gyventoju tankumas: 19/km2 |
| |[pic] |
| |Sostinė: Stockholm, 1.5 mln. |
| |[pic] |
| |Didžiausia sala: Gotlandas, 3,001 km2 |
| |[pic] |
| |Ilgiausia upė: |
| |Klarälven-Göta älv, 720 km |
| |[pic] |
| |Ežerai: |
| |Apie 100,000, iš kurių 22 didesni nei 100 km2 |
| |[pic] |
| |Didžiausias ežeras: Vänern, 5,585 km2 |
| |[pic] |
| |Aukščiausia vieta: |
| |Kebnekajse, 2,111 m |
| |[pic] |
| |[pic] |
| |Karalius CARL JOHAN XIV, Pirmasis karališkosios Bernadetų dinastijjos |
| |atstovas |
[pic]Geografinės Žžžžžžžžžžžinios
Ðvedija yra ðiaurës pusrutulyje. 55 – 67 laipsniø platumoj ir 10 – 22
laipsniai rytø ilgumos. Ji ið rytø ribojasi su Suomija, Botnijos jûra, ið
ðiaurës ir ðiaurës rytø su Norvegija, o ið pietryèiø, pietø, pietvakariø
skalauja Baltijos jûra. Ðvedijos jûrinës sienos ilgis apie 6700km. Švedijos
Plotas – 410929km², ið jo iki 100m aukðèio – 25, 100 – 200m – 17. Ið pietø
á ðiauræ driekiasi plokðèia Skonës lyguma, Smolando aukðtuma, raiþyta
eþeringa Svealando þemuma, Norlando plato, Skandinavijos kalnai. Pakrantëje
yra daug salų, ðcherų ir fiordų . Didþiausios salos: Gotlandas- “Baltijos
perlas”- 3001km², Elandas -1344km², Orustas – 346km². Miðkai uþima 53% viso
Ðvedijos ploto, kalnai ir gleèeriai 16%, pelkës 11%, eþerai 8%, o dirbama
þemë bei pievos ir ganyklostik 9% ðalies teritorijos. Ðvedija uþima pirma
vieta Europoje pagal hidroenergetinius resursus. Ilgiausia jos upë
Tornelvas -570km, didþiausi eþerai: Venernas – 5585km², Veternas – 1912km²,
Melarenas – 1140 km², aukðèiausias kalnas Kebnekaizë – 2111m. Ilgiausias
laivybinis kanalas Dalslando -255km su 28 ðliuzais.
Klimatas jûrinis su ðvelnia þiema ir vësia vasara pietuose ir centre;
vidutiniø platumø klimatas yra þemyninis su atðiauria
þiema ir ðalta vasara
ðiaurëje.Vidutinė daugiametė temperatūra sausio mėnėsį šalies centre ir
pietuose 0-5 laipsniai šalčio, Liepos mėnėsį Šiaurėje būna 10-11, centre
ir pietuose 15-17 lapsniį šilumos. Kritulių kiekis kalnuose 1500-2000,
lygumose 300mm, sniego danga išsilaiko 5-7 mėn.
Gamtosauga. Šalyje 20 nacionaliniø parkø: Serek, Stora, Sjofallet,
Padjelanta ir kt., 16 ichtiologiniø, 60 zoologiniø, 230 omitologiniø
rezervatø ir apie 1000 draustiniø .Visi draustiniai ir rezervatai užema 5%
ðalies ploto.
Demografinës þinios.
Gyventojø skaièius pirmàjá milijonà pasiekë 1620m. , antrà – 1767m., treèià
– 1809m., penktà – 1896m., septintà – 1950m., aðtuntà – 1969m., Gyventojø
sakièius 1985m. buvo 8360000, 1990 – 8527000, dabar gyvena apie 8.64mln.
þmoniø. Gyventojø tankumas – 21þm/1km².
Vidutinis metinis gyventojø prieaugis yra +0.3%. 1000 gyventojø
gimstamumas 13.6, mirtingumas 10.8.Nemažas kûdikiø mirtingumas
5.8. Švedijoje žmonės gyvena gana ilgai, Vidutinis sulaukiamas amþius
metais: vyrø – 74.2, moterø – 80.6. Abu uþima 2 vietà Europoje, pagal
ilgaamžiškumą .Šalyje gyvena daugiau moterų negu vyrų. Deja, Švedija užema
pirma vieta pasaulyje pagal senø þmoniø, per 60m. – skaičių, neáskaitant
mikrovalstybiø. Dël to, kad šalyje daug senø þmoniø, bijoma, kad ðvedai
neiðnyktų .
.Pasaulyje gyvena apie 9mln. ðvedø, ið jø 86% Ðvedijoj, 9% JAV, 3%
Suomijoje, 1% Kanadoje. Ðvedijoje gyvena apie 1mln. imigrantø, ið jø 420
tûkst. kitø ðaliø pilieèiø, 350 tûkst. gavusiø Ðvedijos pilietybæ ir 280
tûkst. imigrantø, gimusiø Ðvedijoje, palikuonys. Didëja gimstamumas
daugiausia dël jaunesnio gimdanèiøjø amþiaus, taip pat maþesnio laikotarpio
tarp gimdymø. Ðeimos idealas du vaikai – berniukas ir mergaitë. Nemaþëja
vedybø, nedaugëja skyrybø, nors 50% vaikø nesantuokiniai .
Dauguma gyventojų dirba pramonėje (34 proc.) , žemės ir miškų ūkyje,
žvejyboje tik 6 proc., statyboje 8 proc, transporte ir ryšiuose 7,
prekyboje ir kitose aptarnavimo srityse 44 proc.
Miestai. Miestu laikoma gyvenvietë, turinti daugiau kaip 200 þmoniø,
o atstumai tarp namø neturi virðyti 200 metrø. Miestuose gyvena didþioji
dalis gyventojų , beveik- 84%. Didþiausi miestai yra Stokholmas – 1682,
Geterborgas – 452, Malmë – 234, Upsala – 169, Linèepingas – 131,
Norèepingas – 123, Vesterosas – 120, Erebru – 120, Jonèepingas – 109,
Helsingborgas – 106, Burosas 102.
Vienas iš seniausių Švedijos miestų yra sostinė Stocholmas arba
dar vadinamas ”Melareno karalienė”.Jis yra įsikūręs ant keturiolikos salų
ir apie jo atsiradimą yra sukurta daug sagų ir legendų.Toje vietoje, kur
Melareno ežeras įteka į Baltijos jūrą, buvo ŪII amžiuje pastatyta tvirtovė,
sutrumpintai vadinama Stockolm ( “stock” -rąstas, “Holm”- sala) .Miestas
smarkiai išaugo ir turi 770 tūkstančius gyventojų ir skaičiuojant su
priemesčiais jame gyvena viena septintoji šalies gyventojų.
Ðvedija suskirstyta á administracinius rajonus – lenus:
|Lenas |Plotas|Gyvent|Sostinë |
|lietuviðkai-ðvediðka|km² |ojø | |
|i | |sk. | |
| | |tûkst.| |
|Blekingë – Blekinge |2.941 |150 |Karlskrun|
| | | |a |
|Elvsborgas – |11.395|438 |Venersbor|
|Alvsborgas | | |gas |
|Erebru – Orebro |8.519 |271 |Erebru |
|Estergotlandas – |10.562|400 |Linèeping|
|Ostergotland | | |as |
|Geterborgas ir |5.141 |736 |Geteborga|
|Bohucas | | |s |
|Goteborg/ Bohus | | | |
|Gotlandas – Gotland |3.140 |57 |Visbiu |
|Halandas – Halland |5.454 |251 |Halmstada|
| | | |s |
|Jemtlandas – |49.443|135 |Estersund|
|Jamtland | | |as |
|Jevleborgas – |18.191|288 |Jevlë |
|Gavleborg | | | |
|Jonèepingas – |9.944 |307 |Jonèeping|
|Jonkoping | | |as |
|Kalmaras – Kalmar |11.170|240 |Kalmaras |
|Koparbergas – |28.194|287 |Falunas |
|Kopparberg | | | |
|Kristianstadas – |6.087 |287 |Kristians|
|Kristianstad | | |tadas |
|Kronobergas – |8.458 |176 |Vekðë |
|Kronoberg | | | |
|Malmëhusas – |4.938 |771 |Malmë |
|Malmohus | | | |
|Norbotenas – |98.913|263 |Luleo |
|Norrbotten | | | |
|Sedermanlandas – |6.060 |253 |Niuèeping|
|Sodermanland | | |as |
|Skaraborgas |7.937 |274 |Mariestad|
|-Skaraborg | | |as |
|Stokholmas – |6.488 |86 |Stokholma|
|Stockholm | | |s |
|Upsala – Uppsala |6.989 |1.630 |Upsala |
|Vermlandas – |17.584|284 |Karlstada|
|Varmland | | |s |
|Vesterbotenas – |55.401|250 |Umeo |
|Vasterbotten
| | |
|Vesternorlandas – |21.678|260 |Hernesand|
|Vasternorrland | | |as |
|Vestmanlandas – |6.302 |257 |Vesterosa|
|Vastmanland | | |s |
|Vidaus vandenys |39.035| | |
|ÐVEDIJA – SVERIGE |449.96|8.527 |Stokholma|
| |4 | |s |
| | | | |
|[pic] |
|Stockholmas |
[pic]
storinës ir politinës þinios
Pirmieji gyventojai , atsikraustę į Švediją, buvo Normandų medžiotojai ir
žvejai. Jie atkeliavo į Skandinaviją per Daniją , susidariusiu sausumos
tiltu. Iš pradžių jie gyveno olose, vėliau pradėjo statytis
trobeles.Pirmykščiai žmonės vertėsi miško gėrybių
rinkimu,žvejojimu,medžiokle.Pirmykščių žmonių bendruomenėje moterys
susidurdavo su išnaudojimu socialinems ir religinėms reikmėms.Medžiotojų
bendruomenėje žmonių skaičius buvo samoningai ribojamas abortais,
susilaikymu arba net naujagimių žudimu;daugiausia mergaičių. Klasikinis
darbo pasiskirstymas tarp vyrų ir moterų buvo, toks, kad vyrai rūpindavosi
šeimos išmaitinimu, o moterys – vaikais bei įvairiais indais ir rakandais.
III tūkstantmetyje pr.m.e paplito gyvulininkystė ir žemdirbystė.II
tūkstantmetyje įsiveržė gyvulių augintojų gentys .jos pavergė vietos
gyventojus.Pirmaisiais mūsų eros amžiais čia apsigyveno šiaurės germanų
gentys svijonai ir gautai. I tūkst. Viduryje, įrant pirmykštei bendruomenei
įsigalėjo konungų (karo vadų) valdžia.
VIa. Vidurinėje Švedijoje įsikūrė svijonų valstybė – Svearikė. VIII-XIa.
Viduryje Švedų Vikingai rengė prekybinius žygius į Rusiją, Pabaltyjį,
Bizantiją , arabų Klifatą , puolė pavolgio Bulgarus ir Kazachus. Atsirado
mainų prekybos centrų: Birka ir Gotlando sala. Xa. pradėjo kurtis
centralizuota feodalinė valstybė . Nuo XIa. Pradėjo plisti krikščionybė.
Taip pat stipri Svitjodų karalystė užkariavo visą šalį ( išskyrus pajūrį);
pradėjo klostytis Švedų tautybė.
Iki XIV a. Švedija ekonomiškai ir politiškai atsiliko nuo Danijos ir
Norvegijos. Feodaliniai santykia klostėsi lėtai, ilgai išliko gentiniai
įstatymai ir tradicijos. Silpna karalių valdžia rėmėsi dvasininkijos luomu,
jai dalijo žemes.Tuo metu išaugo nauji prekybos centrai Kalmaras, Sigtūra.