Svedijos monarchija
5 (100%) 1 vote

Svedijos monarchija

Švedijos monarchija

Seniausia patikima informacija apie Švedijos monarchiją – Svear karalystę – siekia IX šimtmetį. Tačiau karalių vardai žinomi tik nuo 980 metų. Per tūkstantmetį Švedijoje pasikeitė daugiau nei 50 karalių.

Ankstyvaisiais viduramžiais karaliaus galia buvo gana ribota. Jis daugiau buvo vyriausiasis kariuomenės vadas, o tikrąją politinę valdžią turėjo įvairių provincijų “teisininkai”. Iki pat XIII a. šios provincijos buvo nepriklausomi administraciniai vienetai. Tačiau bažnyčia padėjo sustiprėti centrinei valdžiai. Viena centrinės valdžios stiprinimo priemonių buvo visoje karalystėje galiojančių įstatymų išleidimas. Šie įstatymai 1350 m. pakeitė provincijų įstatymus.

Šioje pirmojoje šalies Konstitucijoje buvo nurodyta, kaip renkamas karalius, kokie yra jo ir Tarybos įgaliojimai bei teisės. XIV-XV a. Švedijos kilmingųjų luomas išsirutuliojo į tvirtą aristokratiją, turinčią didelę politinę galią ir įtaką karaliaus rinkimams. Švedija turėjo būti feodalinė valstybė, bet šią tendenciją sutrukdė karaliaus pastangos pasitelkus biurgerius ir stambiuosius žemvaldžius sustiprinti centralizuotą valdžią. Todėl XV a. buvo įsteigtas Riksdagas (parlamentas), kuriame buvo kilmingųjų luomo, bažnyčios, biurgerių ir žemvaldžių atstovai. Karaliaus Gustavo Vazos valdymo metais (1521-1560) monarchija taip sustiprėjo, kad sostas tapo paveldimas, o karalius – Švedijos bažnyčios galva.

Švedijos valstybė ir karaliaus valdžia dar labiau sustiprėjo po Trisdešimties metų karo valdant Gustavui Adolfui (1611-1632). Švedija tapo galingiausia valstybe Europos šiaurėje. 1680 m. Riksdagas buvo panaikintas. Įsigalėjo absoliuti karaliaus valdžia.

1809 m. Konstitucija yra seniausia pasaulyje konstitucija po JAV konstitucijos. Ji galiojo iki 1974 metų. Ši Konstitucija buvo sudaryta remiantis Monteskjė (Montesquieu) teorija apie valdžių atskyrimą, atsižvelgta į Švedijos konstitucinę plėtrą. Karalius buvo visos karalystės valdovas, bet turėjo Ministrų tarybą, kurios pritarimo reikėjo visiems jo nutarimams. Teisinė galia buvo padalyta tarp karaliaus ir Riksdago, bet tik Riksdagas turėjo teisę rinkti mokesčius.

1809 m. perversmo metu karalių Gustavą IV Adolfą pakeitė jo dėdė, tapęs Karlu XIII. Jis buvo senas ir bevaikis, todėl reikėjo rasti naują sosto perėmėją. Buvo pasirinktas Danijos princas Karlas Augustas, bet vos atvykęs į Švediją jis mirė. Po jo sostą perėmė prancūzų maršalas Žanas Baptistas Bernadotas, priėmęs Karlo Johano vardą. Kandidato pasirinkimą nulėmė noras suartėti su Prancūzija ir Napoleonui padedant susigrąžinti Suomiją, tačiau Karlas Johanas prisijungė prie koalicijos prieš Napoleoną ir po Kylio taikos sutarties išplėšė iš Danijos Norvegiją, privertęs ją stoti į sąjungą su Švedija. Ši sutartis galiojo iki 1905 metų.

Karlo Johano valdymo metai (1818-1844) buvo naujos vidaus politikos pradžia. Po truputį buvęs revoliucionierius virto absoliučiu monarchu.

Nuo XIX a. vidurio pradėjus plisti demokratijos ir liberalizmo idėjoms prasidėjo arši kova už karaliaus valdžią. Po 1840 m. reformos ministrai tapo savo ministerijų vadovais. Tai labai sustiprino jų statusą. Kadangi ministrus rinkosi pats karalius, iš pradžių jų vaidmuo nebuvo labai reikšmingas, tačiau padėtis pasikeitė, kai į sostą atsisėdo Karlas XV (1859-1872). Tada Taryba ir Riksdagas priėmė ne vieną lemtingą vidaus ir užsienio politikos sprendimą.

1872-1907 m. Oskaras II vėl įgijo svarbų vaidmenį politikoje, bet didesnės valdžios išsikovoti nesugebėjo, nes visą laiką susidurdavo su Riksdago opozicija. Po ilgos kovos karalius Oskaras II buvo priverstas nusileisti.

1907 m. karaliumi tapo Gustavas V. Jis buvo pirmasis nekarūnuotas karalius Švedijos soste. Tai nereiškė, kad jis buvo labai demokratiškas. Tiesiog nepakentė puošnių ir teatralizuotų ceremonijų, kurias taip mėgo jo pirmtakas. Gustavas V rengėsi rimtai kovoti dėl karaliaus statuso. Tačiau ateitis priklausė demokratijai ir parlamentarizmui.

Šiuo metu Jūs matote 53% šio straipsnio.
Matomi 598 žodžiai iš 1119 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.