Šveicarija
1.Vėliava
Šveicarijos vėliava nėra įprastinė nes jos visos kraštinės lygios ir sudaro kvadratą. Tuo tarpu standartinės vėliavos ilgis dvigubai didesnis už plotį. Šveicarijos vėliava turi religinę prasmę: kryžius simbolizuoja kryžių ant kurio mirė Kristus, o raudonas fonas jo kraują.
2.Geografinė padėtis
Šveicarija yra centrinėje Europoje ir turi sienas: šiaurėje su Vokietija(334km), rytuose su Lichtenšteinu(41km) ir Austrija(164km), pietuose su Italija(740km) ir vakaruose su Prancūzija(573km). Valstybė užima 41 290kv.km plotą.
3.Gamtinės sąlygos ir klimatas
Šveicarija yra labai kalnuota valstybė, apsupta sausumos. 3 natūralūs Šveicarijos regionai yra: Alpės, vidurio kraštas ir Jura(Alpių sistemos kalnų eilė, formuojanti natūralią sieną tarp Prancūzijos ir Šveicarijos).Alpės tesiasi nuo Ženevos ežero prie Prancūzijos, palei pietinę Šveicarijos sieną su Italija. Šiose Alpių vietovėse yra aukščiausias Šveicarijos taškas –Duforspitzas 4634m ir yra Monte Rozos dalis. Šveicarija yra vidutinėje klimato juostoje. Temperatūra čia vidutinė, tačiau kinta kylant aukštyn. Šaltos, debesuotos,lietingos/snieguotos žiemos. Iš vėsumo į šilumą pereinančios, debesuotos, drėgnos su atsitiktiniais lietumis vasaros. Šveicarijos klimatą nusako 3 faktoriai tai: vidutinė platuma; tarpinė pozicija tarp vandenynų ir sausumos oro masių rėžimų; aukštis virš jūros lygio siekiantis daugiau nei 4000m. Šalies centre metinis kritulių kiekio vidurkis 1000mm, todėl žiemą vietoves dažnai apsiaučia rūkas. Aukštesni, sausesni ir šaltesni regionai mėgaujasi didesniu Saulės spindulių kiekiu žiemą. Aukščiau 3050m v.j.l. krituliai iškrinta kaip sniegas. Ciūriche temperatūrų vidurkis siekia nuo 0,6 laipsnių C sausį iki 18,6 laipsnių C liepą.
4.Gamta
Apie 66% Šveicarijos ploto užima miškai, ežerai ir kalnai. Apie 25% teritorijos miškai. Šveicarija yra mišriųjų ir plačialapių miškų gamtinėje zonoje, tačiau didelė dalis Alpių, priklausančių valstybei, yra vertikalaus zoniškumo srityse. Bukai ir ąžuolai vyrauja vidurio Šveicarijos miškuose ir žemesniuose Alpių slėniuose. Aukštesnėse ir drėgnose vietose auga melsvosios kanadinės ir paprastosios eglės, pušys ir maumedžiai auga drėgnesnėse pietinėse ir rytinėse Alpių pusėse. Augmenijos elementai iš Viduržemio jūros pakrančių, tarp jų kaštonas, užima pietinius Alpių šlaitus.Laukinės gėlės knibžda plačiose Alpių pievose.
Senovėje aukštose Alpių viršūnėse ir tankiuose miškuose gyveno daug savitų gyvūnų, dabar tai tik liekana turtingos senosios gyvūnijos. Keletas retų Alpių rūšių išliko, iš jų kalnų ožys, kalnų ožka, kalninis švilpikas ir erelis. Daug laukinių gyvūnų vis klajoja centrinėje Šveicarijos dalyje ir Juros miškuose. Iš jų svarbiausi: elnias, lapė ir triušis retkarčiais pasitaiko laukinis šernas bei rudasis lokys.
5.Upės ir ežerai
Šveicarija gali pasigirti esanti valstybė iš kurios kalnų išteka vienos ilgiausių Europos upių. Viena iš jų Rona, išteka Šveicarijoje, tęsiasi į pietus per rytinę Prancūziją ir įteka į Viduržemio jūrą. Bendras upės ilgis 812 km. Jos ištakos yra Rono ledynas Šveicarijos Alpėse, 1830m aukštyje. Šveicarijoje ji teka apie 160 km. Reinas, ilgiausia vakarų Europos upė, teka per Šveicariją, vakarų Vokietiją ir Olandiją, kol įteka į Šiaurės jūrą. Upė dengia apie 252 000 kv.km plotą. Ji išteka iš Alpių Šveicarijoje, ir apie 100km teka į Šiaurės rytus, kol pasiekia Bodeno ežerą. Po to Reino vaga pasuka Vakarų link, iki Bazelio. Pasiekęs Bazelį Reinas suka į Šiaurę ir palieka Šveicariją. Ilgiausia Šveicarijos upė yra Arė (295km) ištekanti iš Bernesio Alpių, ir įtekanti į Reiną. Arė užkloja 17,780kv.km plotą.
Ženevos ežeras yra pietvakarių Šveicarijos Alpėse ir pietrytinėje Prancūzijos sienos dalyje. Didžiausias Alpių, o kartu ir Šveicarijos ežeras yra 580kv.km ploto, 72km ilgio, 14km pločio, ir jo vidutinis gylis yra 152m. Galima pastebėti, jog ežeras yra pusmėnulio formos. Iš esmės ežeras yra platėjanti Ronos upė įtekanti į jį rytuose ir ištekanti prie Ženevos giliai vakaruose. Kitas didelis Šveicarijos ežeras yra Bodeno ežeras jį dalinasi Šveicarija, Vokietija ir Austrija. Bendras ežero plotas 540kv.km, ilgis 67km, plotis 12 km, didžiausias gylis 252m. Šį ežerą pildo Reinas įtekantis į jį pietuose ir ištekantis šiaurės vakaruose. Trečias didelis ežeras yra šiaurės vakarų Šveicarijoje ir vadinasi Noišatelis. Didžiausias plotis 8 km, ilgis 39km.
6.Gyventojai
1998 metais Šveicarijoje gyveno 7,2mln gyventojų. Palyginus su Lietuvos gyventojų tankumas gana didelis 174žm/kv. km. Urbanizacijos lygis 59,8%, apytiksliai tiek gyventojų gyvena miestuose. Šveicarų tautinė sudėtis labai marga 65% vokiečių, 18% prancūzų, 10% italų ir 7% kiti. Valstybėje 4 valstybinės kalbos: vokiečių, prancūzų,