Sveicarijos Svietimo sistema
5 (100%) 1 vote

Sveicarijos Svietimo sistema

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS

SOCIALINIŲ MOKSLŲ FAKULTETAS

Šveicarijos švietimo sistema

Valstybės pagrindų individualus darbas

Parengė:

Tikrino: dėst.

Kaunas, 2005

Turinys

1.Įvadas…………………………………………………………..3

2.Šveicarijos politinė sistema………………………………4

3.Šveicarijos švietimo sistema……………………………..5

3.1 Ikimokyklinė pakopa………………………………….6

3.2 Privalomas ugdymas ir mokyklų valdymas……..6

3.3 Pradinis ugdymas………………………………………7

3.4 Vidurinis ugdymas…………………………………….7

3.4.1.Pirmoji vidurinė pakopa…………………………8

3.4.2.Antroji vidurinė pakopa…………………………8

3.5.Profesinis ugdymas…………………………………..9

3.6.Aukštasis mokslas…………………………………….9

3.6.1.Aukštojo mokslo struktūra……………………10

4. Pedagogų rengimas……………………………………….12

5. Išvados……………………………………………………….14

6. Priedas……………………………………………………….15

7. Literatūros sąrašas………………………………………..15

1. Įvadas

Kiekvienos Europos šalies mentaliteto ir tradicijų plėtra labai priklauso nuo švietimo sistemos, jos tikslų, uždavinių ir pedagoginio ūgtelėjimo ne tik savo šalyje, bet ir Europos bendrijoje. Europos švietimo erdvei būdinga bazinė kompetencija: socialiniai, ekonominiai, politiniai ir psichologiniai gebėjimai gyventi daugiakultūrėje visuomenėje, savosios kalbos gryninimas bei kelių kalbų mokėjimas, informaciniai gebėjimai orientuotis spartėjančiame ir didėjančiame informacijos sraute, visą gyvenimą siekimas gyvenimo pilnatvės, asmeninio, profesinio ir visuomeninio tobulėjimo.

„Taigi šiais laikais tenka visiems mokytis: jaunoji karta perima sukauptą patyrimą, kad galėtų jį toliau gausinti, o vyresnieji jį turtina naujais atradimais, materialinės ar dvasinės kultūros sferoje, pažindami tai, kas nauja“ (V. Jakavičius, 1998, p.91).

Šio darbo tikslas – Šveicarijos švietimo sistema, jos ypatumai. Norėdami pasigilinti į bet kurios šalies švietimo sistemą, pirmiausia turime susipažinti su tos šalies politine sistema. Todėl vienas iš mano darbo uždavinių yra apžvelgti Šveicarijos politinę sistemą. Kiti uždaviniai: sužinoti, kaip veikia Šveicarijos švietimo sistema, išsiaiškinti, kaip ruošiami mokytojai. O pagrindinis klausimas: kokia Šveicarijos švietimo sistema.

2. Šveicarijos politinė sistema

Visos pasaulio šalys yra susiskirsčiusios pagal valstybės valdymo formas. Vienos yra monarchijos, kitos – respublikos. Pagal politinį režimą valstybės yra demokratinės, autoritarinės ir totalitarinės. O pagal santvarkos formas valstybės skirstomos į: unitarines, konfederacijas ir federacijas. Kuo skiriasi konfederacija nuo federacijos?

Konfederacija – tai sutartimi įtvirtinta dvišalė ar daugiašalė sąjunga valstybių, siekiančių tam tikrų bendrų tikslų (politikos, karinių, užsienio, ekonomikos ir pan.). „Konfederacijos tikslas – nepriklausomybės išsaugojimas, ramybės ir tvarkos užtikrinimas šalies viduje, piliečių laisvių ir teisių gynimas bei jų gerovės kėlimas“ ( Konfederacijos konstitucija, 2 str.).

Federacija – tai jungtinė valstybė, sudaryta iš atskirų dalių, t.y. valstybinių junginių. Tokie į federacijos sudėtį įeinantys junginiai yra pilnateisiai sąjunginės valstybės nariai ir vadinami federacijos subjektais. Dažniausiai federacijos subjektai vadinami valstijomis (JAV, Meksika, Brazilija, Indija). Kitose šalyse jie vadinami kitaip: Vokietijoje ir Austrijoje – žemėmis, Argentinoje ir Kanadoje – provincijomis, Šveicarijoje – kantonais ir puskantoniais.

Pasirinkta nagrinėti šalis – Šveicarija, neesanti Europos sąjungos nare, nors driekiasi Europos centre. Joje politinis gyvenimas vyksta trimis lygiais: konfederacijos, kantonų ir seniūnijos. Šveicarija – parlamentinė federacinė respublika, su dviejų rūmų parlamentu (Federacinė asamblėja): Nacionalinė taryba (renkama 4 metams, 200 deputatų) ir Kantonų taryba (renkama 4 metams, po 2 žmones iš kantono, 46 deputatai). Šveicariją sudaro 23 kantonai ir 3 puskantoniai (iš viso 26 kantonai) turi savo parlamentus bei vyriausybes, savo policiją, savo administracinius organus, socialinę tarnybą. Dabartinės konfederacijos pradžia 1921 metais įvykęs trijų kantonų – Urio, Švyco ir Ciūricho – susijungimas. Visi kiti vėliau prisijungę kantonai – tai buvusios atskiros valstybėlės, turėjusios savitas kultūrines tradicijas, skirtingas kalbas, jos savarankiškai tvarkėsi savo ekonomiką ir švietimą. „Kaip pažymėta Šveicarijos konstitucijoje, „kantonai yra suverenūs tiek, kiek jų suverenitetas nėra ribojamas konfederacijos konstitucijomis““ (Apie demokratiją,1995, p. 30) ir jie naudojasi tomis teisėmis, kurios patikėtos nekonfederacinei valdžiai. Vadinasi, valstybė turi tik tas kompetencijas, kurias jai aiškiai nurodo konstitucija. Todėl galima teigti, kad kompetencija paskirstyta kantonų naudai.

Vis dėlto konstitucija riboja tam tikras teises,
pavyzdžiui: kantonai turi pateikti savo konstitucijas Federaciniam susirinkimui ir gauti jo pritarimą. Svarbiausia prielaida šiam pritarimui gauti – demokratinė struktūra. Taip pat kantonų konstitucijos negali prieštarauti vienos kitoms.

Konfederacijos valdymo aparatas yra Federacijos tarybos užduočių įgyvendinimo ir politikos vykdymo priemonė. Jis visiškai pavaldus Federacijos tarybai, o jai vadovauja federalinis prezidentas, kuris renkamas Jungtiniame federaciniame susirinkime vieneriems metams. Federalinis prezidentas yra kolegialus Federacijos tarybos organo pirmininkas. Federacijos tarybos narys savo tarnybos metu negali turėti jokios kitos tarnybos, užsiimti kita profesija ar verslu.

Kiekvieną kantoną sudaro seniūnijos ir kai kur veikia papildoma institucija – apygardos valdyba. Seniūnijos yra pavaldžios atitinkamo kantono valdžiai. Pareigas ir užduotis joms nustato kantonas. Jos dažniausiai susijusios su mokyklos veiklos organizavimu, mokesčių rinkimais, socialine rūpyba ir pan. Seniūnijos teisinė organizacija priklauso nuo vietovės ir dydžio. Seniūnijos valdyba veikia nuolat. Įstatymų leidimą gali atlikti gyventojų susirinkimas arba seniūnijos parlamentas, kuris renkamas slaptu balsavimu. Sprendžiant kai kurias problemas ar klausimus, seniūnijos dažnai susivienija.

Šveicarijai „margumo“ suteikia ne tik įvairus politinis spektras ar 26 istoriškai susiformavę kantonai, bet ir didelę gyventojų dalį sudarančios kultūrinės, etninės, religinės ir kalbinės mažumos.

3. Šveicarijos švietimo sistema

Istorinės autonomijos įtaka išliko pakankamai stipri iki šių dienų. Visi 26 kantonai, nepaisant regioninio šalies susiskirstymo pagal keturias valstybines kalbas (žr. Priede), turi savo atskirus dialektus, kuriuos sunkiai supranta kito kantono gyventojai. Dauguma šalies kultūrinių tradicijų yra kilusios 19 šimtmetyje. Švietimo klausimai, išdėstyti dabartinėje konstitucijoje, istoriškai remiasi 1874m. Šveicarijos Konfederacijos konstitucija.

Nagrinėjant Šveicarijos švietimo sistemą, tenka kalbėti apie 26 švietimo sistemas, turinčias savų ypatumų. Decentralizacija* – tai vienas ryškiausių Šveicarijos švietimo sistemos bruožų. Pagrindinis Šveicarijos švietimo politikos uždavinys – švietimo įstatymų leidyba.

Šveicarijoje švietimas yra decentralizuotas, švietimo klausimai yra kantonų kompetencijoje, todėl formaliai šansų lygybė įtvirtinama atskirų kantonų švietimo įstatymuose, mokymo planuose ir pan. Ciūricho kantono liaudies mokyklos mokymo plane teigiama, kad „liaudies mokykla formuoja augančias kartos žmogų. Jos bendroji misija – tautos švietimas. Ji yra atvira visiems, nepaisant lyties ar kilmės skirtumų. Visi turi lygias teises į ją ir taip pat pareigas jai. Ji visiems turi suteikti vienodus šansus.“

Nors konstitucijoje neskelbiama teisė į išsilavinimą, tačiau Šveicarijoje paisoma teisės į švietimo laisvę, negalima teikti pranašumo kurioms nors švietimo įstaigoms, remiantis išimtinai darbo jėgos paklausa. Akcentuojama ne išsilavinusios darbo jėgos paklausa, o siekiančių išsilavinimo poreikiai.

Šveicarijos švietimo sistemos klasifikacija:

ь Ikimokyklinė pakopa

ь Pradinis ugdymas

* – centrinės institucijos nesikiša į valstybės sudėtinių dalių valdymą

ь Pirma vidurinė pakopa

ь Antra vidurinė pakopa

ь Povidurinė pakopa

ь Neuniversitetinė povidurinė pakopa

ь Aukštojo, universitetinio mokymo pakopa

3.1 Ikimokyklinė pakopa

Ikimokyklinis ugdymas trunka 1 – 2 metus. Darželius pradeda lankyti 4 metų vaikai. Juose ugdomi vaikų fiziniai, protiniai bei dvasiniai sugebėjimai, vaikai ruošiami pradinei mokyklai.

Šiose ikimokyklinėse įstaigose ugdomas atsakomybės jausmas, mąstymas, koncentracija, pasitikėjimas savimi, lavinama fantazija bei estetinis jausmas, skatinami kalbiniai išraiškos gabumai, vaikai mokomi būti kartu su kitais grupėje. Visa tai siekiama žaidimais, atitinkamomis užduotimis. Ikimokyklinis ugdymas nėra privalomas, tačiau net 98 % šveicarų vaikų lanko vaikų darželius.

Kadangi Šveicarijoje yra įvairi kalbinė situacija, daugiakalbiuose kantonuose atsižvelgiama į gyvenamų rajonų gyventojų nacionalinę sudėtį, steigiami vaikų darželiai kitataučiams vaikams.

3.2 Privalomas ugdymas ir mokyklų valdymas

Privalomasis ugdymas trunka 9 metus. Jis įgyjamas taip vadinamos liaudies mokyklos įstaigose. Įvairių pakopų bei tipų mokyklos yra atskiruose pastatuose, jose besimokančių mokinių amžiaus skirtumas nėra labai didelis, nes vienoje mokykloje yra tik keletas klasių (iki 6 klasių).

Tokiose vadinamosiose liaudies mokyklose yra keista mokytojų priėmimo į mokyklą tvarka – ten vyksta mokytojų rinkimai. Tokie rinkimai vyksta kas 2 – 4 metai. Mokykla skelbia konkursą, siūlo kandidatus. Atrinkti kandidatai veda bandomąją pamoką. Paskui siūloma galutinė kandidatūra, už kurią balsuoja būsimų ar esamų mokinių tėvai bei konkursą paskelbusi mokyklos seniūnija. Kad mokytojas galėtų būti renkamas, jis privalo turėti 2 – 4 metų darbo stažą. Jei, mokyklos seniūnijos nuomone, ankstesnysis mokytojų personalas tinka tolesniam darbui, konkursas neskelbiamas, o tiesiog patvirtinami esantys mokytojai. Šios sistemos populiarumą galima paaiškinti tuo, kad balsuojantieji už mokytojus, identifikuoja save su mokykla,
skatina abipusį įsipareigojimą bei atsakomybę. Be abejo, tokia rinkimų sistema turi ir trūkumų: naujovės sunkiai prasiskina kelią, nes turi praeiti nemažai laiko, kol visuose lygiuose jos patvirtinamos arba atmetamos balsuojant, kol patikrinamos bandomaisiais laikotarpiais.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1327 žodžiai iš 4237 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.