Sveika gyvensena ikimokyklinėje įstaigoje
5 (100%) 1 vote

Sveika gyvensena ikimokyklinėje įstaigoje

Turinys

Įvadas.

1. Sveikos gyvensenos samprata

2. Sveikos gyvensenos vaikų l/d. sistema Vilniaus mieste

3. Rytinės mankštos poveikis vaiko dienos darbingumui

4. Grūdinimasis

5. Sveika mityba

6. Higieninių įgūdžių formavimas vaikų darželije8.Vaikų poilsis ir laisvalaikis.

7. Saugi ir sveika aplinka vaikų darželije

8. Klaipėdos l/d. ,,Želmenėlis” sveikos gyvensenos ugdymo programos apžvalga

9. Vaikų sveikatos stiprinimas Vilniaus raj. Nemenčinės vaikų l/d

Išvados

Literatūra

Įvadas

Lietuvos vaikų ikimokyklinio ugdymo sampratoje teigiama, kad žmogaus asmenybės ir sveikatos ištakos yra jo vaikystėje. Todėl pačiu pirmuoju uždaviniu pažymima – saugoti ir stiprinti fizinę ir psichinę vaiko sveikatą, tenkinti pagrindinius jo poreikius – saugumo , aktyvumo, saviraiškos. Šiandien, kalbėdami apie vaikų darželį , galvojame apie vaiką. Jam pradėjus lankyti darželį, pedagogo pareiga ne tik tęsti šeimoje pradėtą darbą, bet ir siekti geresnių rodiklių. Šeima ir darželis- du partneriai, atsakingi už vaiko sveikatą ir visapusiška ugdymą. Darželio vaidmuo ugdant vaiko sveikatą užima labai reikšmingą vietą.

Vaiko sveikatos ugdymas ir sveikatinimo priemonių įgyvendinimas darželyje susiduria su įvairiomis problemomis. Suprantama, daugelio jų nebūtų, jei darželyje dirbtų bendrosios praktikos slaugytoja, kūno kultūros metodistai ir kiti specialistai. Tačiau dėl lėšų trūkumo šių pareigybių nėra. Kiekvienas vaikų darželis, priklausomai nuo jo administracijos ir pedagogių iniciatyvos, vaikų sveikatos ugdymo ir vaikų sveikatos stiprinimo uždavinį bando spręsti savaip. Svarbus vaidmuo tenka auklėtojai , nuo kurios profesinio pasirengimo ir aktyvumo priklauso sveikatos ugdymo sėkmė.

Galima džiaugtis tuo , kad nemažai vaikų darželių pedagogų, suprasdami vaikų sveikatos stiprinimo svarbą, pradėjo kurti individualios sveikatos ugdymo programas, kuriose pabrėžiama viena ar kita sveikatos puoselėjimo kryptis. Šios įstaigos įsitraukė į respublikos ,, Sveikų darželių “ sambūrio veiklą. Kituose darželiuose stebima didelė vaikų sveikatos stiprinimo priemonių įvairovė.

Pastaraisiais metais kai kurios ikimokyklinės įstaigos netgi pasivadino sveikos gyvensenos darželiais. Jos parengė specialias programas ir ėmė kriptingai diegti sveiką gyvenseną, ypatingą dėmesį skirti kūno kultūrai ir sveikatai. Visa tai jos daro pamatuotai, nes vaikų sveikata katastrofiškai blogėja. Šias idėjas plačiai propaguoja D.Jakučiūnienė , jos pastangomis jau kelinti metai vyksta vaikų lopšelių – darželių pedagogų sveikos gyvensenos sambūriai ( Palangoje, Visagine, Marijampolėje, Vilniujė, Klaipėdojė, Druskininkuose, Plungėjė ir kt..)Juose dalyvauja pedagogai iš įvairių Lietuvos vietovių. Sveikos gyvensenos sambūriuose aptariami vaikų sveikatos ugdymo klausimai, stebima praktinė veikla, dalijamasi darbo patirtimi.

1. Sveikos gyvensenos samprata

Sveika gyvensena yra individo ar socialinės grupės gyvensenos forma, padedanti išsaugoti ir stiprinti sveikatą. Svarbiausi sveikos gyvensenos elementai yra tokie : higienos , sanitarijos ir saugos reikalavimų vykdymas, racionali mityba, nuolatinis fizinis aktyvumas, grūdinimasis, tinkamas poilsis, sveikatai žalingų įpračių atsisakymas, savitvarda, ramus dvasinis pasaulis.

Iš daugelio tyrimų nustatyta, kad sveika gyvensena apie 50 % sąlygoja sveikatą. Todėl sveikatos kontekste labai svarbu , kad visuomenė ir jos nariai rinktųsi sveiką gyvenimą. Daugelis sveikatos programų sveikos gyvensenos pasirinkimą ir jai realizuoti sąlygų sukūrimą laiko pagrindiniais savo veiklos uždaviniais.

Sveikos ir saugios gyvensenos ugdymo pagrindai formuojasi jau ankstyvoje vaikystėje. Vaikas, augdamas šeimoje, perima tėvų gyvenimo būdą, požiūrį, tradicijas. Tačiau ne kiekvienoje šeimoje vaikas gauna pakankamai žinių apie sveikatą , išmoksta ją saugoti, tausoti ir stiprinti. Todėl į pagalbą šeimai ateina ikimokyklinė įstaiga. Vaikų darželyje sveikatos ugdymo procesas orientuotas į sveikatos vertybes, kurios vaikui augant plečiasi, tobulėja, tampa įpročiu, o vėliau socialine norma.

Tikima , kad sveikos ir saugios gyvensenos ugdymo programa skatins pedagogus gilinti žinias sveikatos ugdymo srityje, ieškoti naujų, modernių, netradicinių darbo su vaikais formų, glaudžiai bendradarbiauti su ugdytinių tėvais, propaguoti sveiką gyvenseną. Padės ugdytinių tėvams aktyviai dalyvauti sveikatos ugdymo procese ir domėtis jo rezultatais.

Gera sveikata savaime neateina. Tam reikia valios , pastangų, tėvų ir pedagogų rūpesčio bei kruopštaus, sistemingo ir nuoseklaus darbo.

Ar galima apibūdinti sveiką vaiką nors bendrais bruožais ? Netgi gerai nepažindami vaiko galime daug ką pasakyti apie jį pagal išorinius požymius ir išvaizdą.

Sveikas vaikas – aktyvus, linksmas, džiugios nuotaikos, geranoriškai nusiteikęs aplinkinių žmonių atžvilgiu. Jis komunikabilus, žingeidus , aktyvus, judrus.

Sveikas vaikas vystosi harmoningai, turi gerai išlavintas funkcines organizmo galimybes ir fizines ypatybes. Jis stiprus, ištvermingas, greitas, vikrus, kvėpavimas fizines veiklos metu gilus ir tolygus.

Jis užsigrūdinęs, nes jo termoreguliacinė sistema gerai prisitaikiusi prie temperatūros svyravimų. Vaikas neturi antsvorio, aktyvus, daug juda, turi
gerą apetitą.

Emociškai ir psichiškai sveikas vaikas yra ramus, patenkintas, pasitiki savimi ir kitais žmonėmis, noriai bendrauja su vaikais, nejaučia baimės, pykčio ir kitokių išgyvenimų. Jis myli artimus žmones, jaučiasi laisvas, yra draugiškas. Miegas gilus, trukmė normali. Sveiki vaikai retai serga, išvis neserga lėtinėmis ligomis, neturi fizinių trūkumų, greitai neperšąla ir nepavargsta. Savaime suprantama, kad tai tik bendras sveiko vaiko apibūdinimas. Žinoma, ne visi vaikai, kaip ir ne visi suaugusieji, visas minėtąsias savybes turi.

Turėti gera sveikatą reikia pastangų, sistemingo ir nuoseklaus šveitimo ir sveikatos ugdymo tinkamomis priemonėmis. Žingsnis po žingsnio, diena po dienos vaikas įgyja kaskart vis daugiau žinių apie asmens higieną, sveikatą, mitybą, fizinį aktyvumą, grūdinimąsi. Jis ne tik įgyja žinių, bet ir išmoksta saugoti sveikatą, supranta sveikatą silpninančių veiksnių žalą, suvokia, kaip teisingai elgtis.

Sveikatosugdymo sėkmę lemia paties vaiko nusiteikimas, jo požiūris į save, individualios asmens savybės, amžius. Būtina ugdyti vaiko norą būti sveikam, stipriam, vikriam, grūdintis, išvengti ligų. Vaiko požiūris labai priklauso nuo tėvų ir pedagogų. Ypač svarbu ugdymo institucijos atmosfera, pedagogo bendravimo stilius, materialinės sąlygos vaikų fizinei veiklai, grūdinimuisi.

Bendraujant su vaikais įvairiose veiklos srityse atsiranda aibe progų suteikti jiems žinių apie sveikatą, mokyti sveikos gyvensenos. O jei dar pedagogas atsižvelgia į metų laiką , įvairias šventes ir palankias progas, tai sveika gyvensena greičiau tampa vaiko savastimi, vidinių asmenybės galių išsiskleidimo varančiąją jėga.

2. Sveikos gyvensenos vaikų lopšelių – darželių sistema Vilniaus mieste.

Neabejojama, kad kiekvienas sveikas vaikas yra kūrybingas, turi visokių gabumų ir gali sėkmingai juos puoselėti. Tik labai svarbu , kad jam būtų sudarytos sąlygos, kad vaikas būtų tinkamai ugdomas. Priešingu atveju jo kūrybinės galios ims nykti, o vėliau gali ir visai pradingti.

Vaiko sveikatai turi įtakos socialiniai, fiziologiniai ir psichologiniai reiškiniai. Pradėjus vykdyti švietimo reformą, Vilniaus ikimokyklinės įstaigos ėmė įvairiai organizuoti ugdymo procesą. 1992 – 1993 metais vaikų lopšeliai – darželiai buvo reorganizuoti į sveikos gyvensenos , humanitarinio profilio, meninės kryptis. Tačiau visų pirma atsižvelgiama į vaiko sveikatą ir į šiuos faktorius:

1.Geras įstaigos mikroklimatas.

2.Kompetentingi vadovai, pedagogai ir kiti darbuotojai.

3.Tik laisvas vaikas gali fiziškai ir dvasiškai tobulėti.

4.Pedagogų ir šeimos sąveika.

Vilniaus mieste yra 129 vaikų lopšeliai – darželiai ir 12 darželių – mokyklų. ,,Sveikos gyvensenos “ sambūryje dalyvauja ,, Vardenis “ , ,,Kodėlčiukas” , ,,Justinukas”, 137-asis, ir 157- asis vaikų lopšeliai – darželiai.

Sveikos gyvensenos darželiai siekia padėti šeimoms formuoti saugios ir sveikos gyvensenos įgūdžius. Vaikų lopšeliuose – darželiuose tai yra daroma organizuotos, savaiminės ir inspiruotos veiklos metu. Judėjimas reikalingas ne tik kūnui lavinti, bet ir dvasiai. Drąsa, tvarkingumas, skausmo nugalėjimas, sąžiningumas – visa tai auga per kiekvieną mankštą, žaidimą, teatralizuotos ar muzikines veiklos valandėlę.

Iš 129 vaikų lopšelių – darželių 6 turi baseinus: ,,Justinukas”, ,,Vandenis”, 123 – asis, 137- asis, 144-asis ir 157-asis; 24-iuose kūno kultūrą veda kūno kultūros instruktoriai.

Sveikos gyvensenos programa įgyvendinama integruojant menines veiklos programas, sudarant sąlygas vaikų saviraiškai ir kūrybai( ,,Strazdelis”, ,,Kodėlčiukas” , ,,Rūta”,,,Žirmūnėliai”, ,,Obelėlė” , ,, Atžalėlis” , ,,Skruoblinukas”, Žilvinėlis” , ,, Želmenelis “ , ,, varpelis” , ,,Pelėdos” , ,, Aitvaras” , ,, Giraitė” , 122-asis, 24-asis, 47-asis 72- asis, 113-asis, 115-asis, 174-asis, 110-asis, ir tt..

Saugaus ir sveiko vaiko ugdymui ikimokyklinėje įstaigoje labai didelis pagalbininkas – ikimokyklinio amžiaus vaikų ,, Saugios gyvensenos įgūdžių ugdymo” programa , kuri labai plačiai integruojama kasdieninėje veikloje. Labai svarbu ikimokyklinukui, kad jo pradėtas darbas būtų tęsiamas mokykloje.

3. Rytinės mankštos poveikis vaiko dienos darbingumui

Rytinė mankšta – vienas pirmųjų vaiko dienos rėžimo elementų darželyje. Ji ,, pažadina” vaiko organizmą, suteikia jam darbingą nuotaiką , aktyvinamas širdies, kvėpavimo takų ir kitų organų darbas, formuojama taisyklinga laikysena, graži eisena, užkertamas kelias plokščiapadystei.

Vaikams, kurie nuolat atlieka rytinę mankštą, dingsta mieguistumas. Jie tampa žvalūs, didėja jų darbingumas. Mankšta teigiamos įtakos turi raumenų sistemoms, stiprina širdies darbą ir raumenų jėgą. Žodžiu, suteikia vaikui normalų gyvybinį tonusą ir padeda jį išlaikyti visą diena. Rytinė mankšta turi ir auklėjamąją reikšmę. Mankšta reikalauja tam tikrų valios pastangų, vadinasi, ugdo ryžtingumą, drausmina vaiką. Be to , mankšta lavina vaikų dėmesį, pratina sąmoningai siekti tikslo, ugdo atkaklumą.

Rytinę mankštą reikėtų atlikti prieš pusryčius, kai susirenka dauguma vaikų. Vaikai jau būna daugiau ar mažiau palakstę, pabuvoję gryname ore. Vieni jau būna aktyvus ir
kiti – mieguisti, neaktyvūs .Pastebėta , kad mankštos metų sutartinai atlikdami fizinius pratimus, labai judrūs vaikai aprimsta, o lėtesnieji ir vangūs – suaktyvėja. Tokiu būdu per mankštą sukuriama lygi, žvali vaikų nuotaika, būtina tolesnei jų veiklai. Siektina, kad vaikai patys pageidautų mankštos ir atliktų ją savo noru.

Kai vedama siužetinė mankšta, vaikai labai noriai joje dalyvauja. Žaidybinės mankštos pobūdis žadina vaikų norą aktyviai jį atlikti, dalyvauti žaidyme. Sumaniai pabrėžiant mankštos komplekso žaismingumą, sudaroma pakili, džiugi nuotaika. Vaikai , įsitraukę į žaidimą, vis savarankiškiau , ritmiškiau, koordinuočiau atlieka judesius. Mankštos metu auklėtojos turi ne itin griežtai reikalauti judesių atlikimo kokybės, svarbiausia, išradingumas. Visada turime atsiminti ,kad svarbu ,jog vaikai atliktų judesį savarankiškai, nes tai žadina vaikų judėjimo aktyvumą, o judesių kokybes siekiama palengva, laipsniškai. Svarbu , kad vaiko judesiai iš pradžių atitiktų imituojamo personažo judesius. 3-7 metų vaikai geriausiai valdo tuos judesius , kurios jie naudoja savo kasdieniniame gyvenime. Žaidimuose, vykdydami nesunkias užduotis( daiktų pernešimas, mėtymas, prisėdimas, stojimasis ir tt.) bet net šie natūralus judesiai dar nėra tobuli ; jie netikslus, nepakankamai koordinuoti ir greiti. Šiam amžiui būdingas palaipsniškas judesių kokybės ir kiekybės vystymasis. Daug pastangų reikia vaikui , kad išmoktų naujų ir jam sunkių judesių. Pastebėta , kad tikslui pasiekti vaikas į pagalbą pasitelkia daug nereikalingų judesių: atidaro burną, išsižioja, pakreipia galvą ant šono. Tik sistemingai atliekant fizinius pratimus , toliau lavėja pagrindiniai judesiai , jie spartėja, ir tikslėja, vis koordinuotesnis darosi atskirų raumenų grupių darbas, todėl vaikai jau miklesni ir judresni. Sistemingai atliekama rytine mankšta padeda vaikui taisyklingai vystytis fiziškai ir protiškai , gerina apsaugines jo organizmo savybes.

Įtarių judesių panaudojimas žaidymuose padeda vaikams įvertinti savo jėgas ir galimybes, įveikti neryžtingumą. Judesių stoka veda prie netaisyklingo fizinio vystymosi, silpnėja sveikata, mažėja darbingumas. Vaiką trukia judėti nuo lopšio, nuo pirmųjų dienų. Šis poreikis neišnyksta, o vaikui augant pasireiškia senu kaip pasaulis noru žaisti. Rytinės mankštos metu, ypač su jaunesniais ugdytiniais, žaidžiant imitacinius žaidimus galima nauduoti muzikinį akompanimentą. Muziką drausmina vaikus , sutelkia jų dėmesį, pabrėžia judesių ritmą. Teigiamos emocijos, kurios sužadina muzikos lydimi pratimai, didina ir psichologinį , ir fiziologinį tų pratimų poveikį. Muzika reikalinga tais momentais , kai visi atlieka tuos pačius judesius tuo pat tempu ir ritmu.Bet visus judesius, kurios ruošiamės atvykti su muzika, prieš tai galima juos išmokti be jos, nes jei vaikui nelabai sekasi valdyti savo judesius , tai veikti jam išvien su muzika sekasi dar sunkiau. Muzikinį akompanimentą būtina parinkti pagal pratimų charakterį. Mankštoje gauta žvalumo įkrova padeda vaikams iškart įsitraukti į aktyvia veiklą. Kaip tik todėl ji yra būtinai privaloma ir laikytina vienu iš svarbiausių vaiko dienos ritmo momentų. Todėl auklėtojos turi siekti, kad mankšta vaikui taptų būtinybe, džiaugsmu, sveikatos šaltiniu, galimybe kelti vaiką dienos veiklai.

4. Grūdinimasis

Grūdinimasis, kaip organizmo stiprinimo priemone, turi ilgą istoriją. Jis atsirodo dar senovės Spartos laikais. Grūdinosi ne tik kariai, bet spartiečiai nuo pat gimimo grūdino ir vaikus (tiek berniukus , tiek mergaites). Nuo 7-erių metų berniukai buvo auklėjami rūsčiomis sąlygomis – bet kokiu oru vaikščiojo apsirengę lengvais rūbais, basomis, maudėsi šaltame vandenyje.

Grūdinimasis turi ypač svarbią reikšmę vaikystėje. Aplinka, įvairus gamtos veiksniai , kurie priimami per jutimo organus ir centrinę nervų sistemą, veikia ne tik vidaus organų funkcijas, bet ir visą organizmą. Grūdinimasis – tai įvairių procedūrų sistema, kurios pagrindinis tikslas – padidinti organizmo atsparumą besikeičiančiai aplinkai, ypač meteorologinėms sąlygoms. Aplinka, kurioje vaikas gyvena, žaidžia, sportuoja, išdykauja, nėra pastovi, ji visą laiką kinta. Pavyzdžiui, lauke būna šilčiau ar šalčiau , šviečia saulė ar debesuota, lyja lietus ar sninga. Kambario temperatūra namuose, vaikų darželyje taip pat nevienoda. Ji skiriasi kiekvienų metų laiku. Priklauso nuo šildymo, patalpų sandarumo ir kt. . Ne per vieną parą vaikas daug kartų keičia aplinką. Jeigu vaikas nėra užsigrūdinęs ir susiduria su stipresniais poveikiais ( šaltesnis oras ar vanduo) negu tie, prie kurių yra pripratęs , jis gali susirgti. Tinkamai parinktos ar sistemingai atliekamos grūdinimosi procedūros padeda išvengti tiek kūno peršalimo, tiek perkaitimo.

Grūdinant vaiką , kaip ir apskritai ugdant , labai svarbu gerai suprasti vaikų amžiaus ypatumus ir individualias savybės. Tyrimai parodė , kad greičiau ir geriau užsigrūdinami sveiki, gerai išsivystęi ir stiprūs vaikai. Dažnai sergančius, fiziškai silpnus vaikus grūdinti reikia labai atsargiai, nuolat konsultuotis su pediatru.

Parenkant vaikui grūdinimosi procedūras, labai svarbu atsižvelgti į jo sveikatos būklę, fizinį ir psichinį išsivystymą, emocinę būseną
reagavimą į aplinkos sąlygas. Vaiko būklė vertinama pagal jo vystomasi nuo kūdikystės, gyvenimo ypatybes, persirgtas lygas, mitybą, miego kokybę.

Individualiai parinkti grūdinimosi procedūras ypač rekomenduoja Palangos mokyklos – vaikų darželio ,, Gintarėlis” direktorė B.Janušauskienė.Ši vaikų ugdymo įstaiga jau penkeri metai dirba pagal sveikos gyvensenos programą ir yra pasiekusi gerų vaikų grūdinimo rezultatų. Jei 1995 m. vienam darželio vaikui teko 12,4 susirgimo, tai 1996 m. – 9,8 , o 1997 m. – 8,6 susirgimo. Susirgimų skaičius kasmet mažėja : 1996 m. iš viso nesirgo 24,5 % , o 1997 m. – 34,5 % vaikų.

Vaiką grūdinti reikia pradėti anksti, šeimoje. Vaikui pradėjus lankyti ikimokyklinę įstaigą, grūdinimosi procedūras šeimoje derinamos su grūdinimų ugdymo įstaigoje. Tuo tikslu sudaromas bendras grūdinamųjų poveikių kompleksas. Ne kiekvienam į lopšelį ar darželį ateinančiam vaikui galima iš karto paskirti visą grūdinimo kompleksą. Jeigu namie tėvai vaiką per šiltai rengia (jis būna su vilnoniu kostiumėliu, vilnonėmis kojinėmis), kambario oro temperatūra aukšta ( +24,+25), retai vėdinamos patalpos, tai pirmosiomis dienomis bendromis tėvų ir pedagogų pastangomis vaikas pratinamas prie žemesnes temperatūros, tinkamos aprangos. Tokiais atvejais, grūdinimosi procedūros atliekamos, tik tada, kai vaikas pripranta prie naujų sąlygų. Jeigu vaikas dažnai serga, silpnas, išblyškęs, blogai valgo, tai jau vien pasivaikščiojimas lauke savaime darys grūdinamąjį poveikį. Grūdinimasis bus sėkmingas tik tada, jei bus laikomasi organizmo grūdinimo principų. Sistemingumo principas. Grūdinimosi procedūros turi būti atliekamos sistemingai be pertraukų , ištisus metus. Pertraukos mažina grūdinimosi efektyvumą. Laipsniškumo principas. Grūdinimosi procedūros laiką ir intensyvumą reikia didinti pamažu – pradėti nuo paprasčiausiu priemonių ir laipsniškai mažinti oro ir vandens temperatūrą. Pradinis procedūrų intensyvumas priklauso nuo organizmo savybių, jo atsparumo.

Pastaruoju metu higienos specelistų, pediatrų ir fiziologų yra parengtos ir praktiškai patikrintos rekomendacijos, kurių reikia laikytis grūdinant vaikus yra šios:

q Grūdinti vaiką galima pradėti tik tada, kai jis yra sveikas;

q Pamažu didinti grūdinimosi procedūros intensyvumą;

q Grūdinti sistemingai, be pertraukų ( išskyrus lygos atvejį);

q Atsižvelgti į individualias vaiko ypatybės, jo amžių;

q Grūdinti galima pradėti bet kada , bet geriausia šiltuoju metų laiku;

q Grūdinimasis turi sukelti džiugias emocijas, nes prievarta verčiant vaiką sunkų tikėtis teigiamų rezultatų .

Stiprindami vaiko sveikatą negalime pamiršti, kad pasaulyje nėra dviejų vienodų vaikų , kaip nėra ir dvejų vienodų mamų ir pedagogų. Net jei gydytojas nustatys griežtas taisykles vieniems tėvams ar pedagogams, kaip grūdinti vaiką, tai jos gali netikti kitam vaikui.

Vietinės ir bendrosios grūdinimo procedūros. Vietinės procedūros veikia kurią nors ribotą kūno odos paviršiaus vietą, pavyzdžiui, tik rankų, kojų, kaklo. Tai gali būti kojų apsipylimas, braidžiojimas, vaikščiojimas basomis, rankų plovimas viesiu vandeniu, atskirų kūno dalių apnuoginimas ir kt. Per bendrąsias procedūras vienu metu veikiamas visas ar beveik visas kūno paviršius. Vietinės procedūros veikia silpniau negu bendrosios. Vietinėmis procedūromis galima laikyti gerokai storesnius dirgiklius: šaltesnį orą ir vandenį, kurie bendrosioms procedūroms visiškai nepriimtini. Pvz. , vandens kojoms apipilti temperatūra gali būti + 16 , o bendram kūno apipilimui reikia + 25 . Grūdinimasis turės teigiamą efektą tik tada , jei bus atliekamas sistemingai. Grūdinantis nereguliariai susidarę sąlyginiai refleksai greitai išnyksta, ir organizmas vėl sunkiai prisitaiko prie temperatūros kitimų ilgesnio poveikio. Kuo jaunesnis vaikas, tuo blogesne termoreguliacija.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 2935 žodžiai iš 9533 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.