Sveika gyvensena
5 (100%) 1 vote

Sveika gyvensena

1121314151

Turinys

1. Įvadas 1

2. Taisyklinga laikysena 3

3. Ydinga laikysena. Atsiradimo priežastys 5

4. Stuburas. Stuburo iškrypimai 12

5. Pratimai:

· Lankstumo pratimai 14

· Stuburo iškrovos būdai 15

· Pratimai gulint ant nugaros 16

· Pratimai gulint ant pilvo 17

· Pratimai stovint prieš veidrodį 17

· Pratimai prie vertikalios plokštumos 18

· Pusiausvyros pratimai 18

6. Plokščiapadystės profilaktika: 19

· Vaikščiojimas basomis 20

· Plokščiapadystės profilaktikos pratimai 20

· Pratimai, stiprinantys pėdos ir kojų raumenis 20

7. Laikysenos profilaktinės priemonės 21

8. Taisyklingos laikysenos ugdymo sudedamosios dalys 22

9. Pratimai taisyklingai laikysenai ugdyti 22

10. Išvados 23

11. Naudota literatūra 24





Įvadas

Jaunesnysis mokyklinis amžius – tai brangus ir negrystamai prabėgantis laikas, kai vaikai sparčiai auga, bręsta fiziškai ir psichiškai. Šiuo laikotarpiu vaikai itin imlūs, smalsūs, norintys pažinti visą pasaulį ir save. Todėl turime sudaryti palankias sąlygas asmenybei formuotis, fizinėms ir psichinėms vaiko galioms plėtotis, tautos kultūros pradmenims ir dvasinėms vertybėms priimti. Atsižvelgiant į pasaulinės raidos tendencijas – orientavimąsi į humaniškąsias vertybes, – ryškėja būtinybė ugdyti žmogų laisvei ir demokratijai, solidarumui ir darniam sugyvenimui. Todėl per vaiko prigimčiai artimą fizinę veiklą reikia akcentuoti kiekvieno asmens individualumą, savarankiškumą, kūrybiškumą, dvasinio prado stiprinimą. Kaip tik kūno kultūra, įvairūs pratimai ir tekia galimybę patirti išlavinto, stipraus ir sveiko organizmo, kūno ir judesių grožio džiaugsmą, sudaro sąlygas asmeniui pažinti save, ugdyti fizinę, bei dvasinę savo ištvermę, valią, kurių prireiks kritinėse situacijose, ugdo individualumą, skatina gebėjimą prisitaikyti ptie nuolat kintančių sąlygų bei reikalavimų. Iš tiesų bene didžiausias džiaugsmas, kurį žmogus gali patirti, – tai sveiko ir stipraus kūno kilnios dvasios pojūtis. Padėkime vaikams atrasti šį džiaugsmą.

Gera sveikata – tai nuolatinis malonios energijos pojūtis. Tuomet daug paprasčiau sprendžiamos mokslo, darbo, šeimos problemos, žmogus daugiau pasitiki savimi, yra savarankiškesnis, smagesnis. Aktyvesnis ir įdomesnis būna jo laisvalaikis, rečiau apima bloga nuotaika, nusivylimas. Jau pradinėse klasėse mokiniai turėtų suprasti, jog sveikatą, kaip visuomeninį gėrį, reikia tausoti, jos negalima švaistyti. Tačiau sveikas žmogus, tuo labiau mokinys, retai kada susimąsto apie savo sveikatą.

Sveikas žmogus – tai harmoningai auganti, bręstanti, turinti sąlygas tenkinti savo dvasinius ir socialinius poreikius asmenybė. Sveikatą lemia genetiniai veiksniai, aplinka, paties žmogaus elgesys. Beveik neįmanoma išvengti nepalankaus paveldėjimo įtakos sveikatai. Žalingų aplinkos veiksnių poveikį galima sumažinti, racionaliai tvarkant gyvenimo iš darbo sąlygas. Nuo ankstyvos vaikystės galime išmokyti vaiką sveikai gyventi.

Atliekant įvairiapusiškus vaikų sveikatos tyrimus, sukaupta daug duomenų apie biologinį vaiko augimą, brendimą, adaptacija visuomenėje. Nustatyta, kad jau ankstyvoje vaikystėje formuojasi biologiniai rizikos veiksniai (viršsvoris, padidėjęs arterinis kraujospūdis, sutrikusi kai kurių medžiagų apykaita). Mokykliniame amžiuje atsiranda ir ilgesio rizikos veiksnių (rūkymas, alkoholio vartojimas, nepakankamas fizinis aktyvumas, neracionali mityba).

Įrodyta, jog patys žmonės, jų gyvensena, bei su tuo susiję veiksniai turi didžiulę įtaką sveikatai. Žmogus (dažniausiai nesąmoningai ) lemia savo sveikatą.Ji priklauso nuo paprastų kasdieninių įpročių –racionalios mitybos, pakankamo fizinio aktyvumo, reguliaraus miego ir kitų

elementariausių reikalavimų vykdymo. Nepakankamos vaikų žinios apie sveikatos saugojimą, tėvų

-1-

ir mokytojų pagalbos stoka asmenybės vystymosi laikotarpiu skatina neigiamų nuostatų į sveiką gyvenseną formavimąsi, ugdo nesveiko gyvenimo stereotipą. Šie veiksniai daro įtaką ir paties vaiko požiūriui į sveikatą. Gal todėl nemažai moksleivių vertybių sistemoje sveikatos nelaiko svarbiausia vertybe. Tokie moksleiviai nesilaiko net elementarių higienos reikalavimų, nežino paprasčiausių sveikos gyvensenos taisyklių.

Mokyti vaikus sveikai
gyventi-svarbus atgimstančios Lietuvos uždavinys.

-2-

Taisyklinga laikysena

Taisyklinga laikysena-tai žmogaus estetinė vertybė. Ji turi didelę reikšmę žmogaus išvaizdai ir savijautai. Kam gi nėra malonu matyti gražiai nuaugusį, tiesios, gražios laikysenos žmogų? Sakoma, žmogus sutinkamas pagal išvaizdą, o palydimas pagal protą.Išvaizda nėra svarbiausia žmogaus pasisekimo gyvenime sąlyga, bet nuo jos dažnai priklauso savojo Aš suvokimas, pasitikėjimas savimi, asmenybės populiarumas, pripažinimas.Tiesiog pats žmogus jaučiasi geriau, laisviau ir yra labiau patenkintas savimi. Taisyklinga laikysena yra ugdymo kultūros požymis ir laisvos sielos bei geros sveikatos atspindys.

Taisyklinga laikysena-tai vaiko sugebėjimas išlaikyti teisingą kūno padėtį ramybės ir judėjimo būklėje. Stovint ją galima apibūdinti taip:

· atstatyta į priekį krūtinė,

· pečiai vienodame aukštyje, kiek atlošti atgal, rankos laisvai nuleistos palei liemenį, kumščiai pusiau sugniaužti,

· galva laikoma tiesiai,

· liemuo laikomas laisvai, pilvas truputį įtrauktas,

· kojos ištiestos, kulnai suglausti, pirštai praskėsti maždaug 45 laipsnių kampu

Taisyklinga kūno laikysena sudaro geriausias sąlygas pradėti , bet kurį judesį ir yra ne tik grožio, bet ir sveikatos požymis.Be to, tinkama griaučių padėtis užtikrina geras sąlygas vidaus organų veiklai, kad jie galėtų ekonomiškai dirbti,o neteisinga kūno laikysena trukdo normalų organų darbą ir neigiamai veikia sveikatą. Ypač nepatartina kūprintis, nes dėl to dumba krūtinė, atsikiša pilvas, vėliau iškrypsta ir stuburas.Tokia kūno padėtis labai apsunkina širdies ir plaučių darbą, o taip pat ir viso organizmo veikla. Vaikui su iškrypusiu stuburu arba su kitais kūno defektais žymiai sunkiau atlikti bet kokius judesius ir net žaisti.

Medicinos mokslas apie žmogaus fizinį vystymąsi teigia, kad kūno laikysena atspindi bendrą žmogaus psichinę bei fizinę būseną. Jeigu jaunuolis laikosi grakščiai, yra žvalios išvaizdos ir taisyklingos kūno laikysenos, galima sakyti, kad jis yra ne tik fiziškai išsivystęs, bet ir išprusęs.

Taisyklinga kūno laikysena savaime neatsiranda, ji susiformuoja gyvenimo eigoje per daugelį metų. Todėl taisyklingai laikysenai suformuoti reikalingas sistemingas, kryptingas auklėjimo ir lavinimo procesas. Nekreipiant į tai dėmesio,vaikui nuo mažų dienų gali susidaryti neteisingi įpročiai, dėl kurių ne tik sutrinka laikysena, bet vėliau iškrypsta ir stuburas. Toks vaikas ir užaugęs bus nepatrauklios laikysenos, negražios eisenos. Ir dėl blogos laikysenos visam gyvenimui bus sudaryta kūno harmonija.

-3-

Ydinga laikysena

Ydinga laikysena- ne vien išorinis defektas. Ji – žmogaus nesveikatos priežastis ir netinkamo auklėjimo pasekmė. Ydinga laikysena trukdo normaliai vidaus organų fiziologinei veiklai, dėl to greitai pavargstama, jaučiami skausmai nugaros srityje ir kt . Judėjimo aparato sutrikimai sąlygoja ne tik ydingos laikysenos formavimąsi, bet ir stuburo deformacijas. Tai pečių, menčių, talijos lankų asimetrija, stuburo ar krūtinės ląstos deformacijos. Asimetrinei laikysenai būdinga pakumpę pečiai, atsikišęs pilvas, raumenų sistemos silpnumas.

Ydingos laikysenos formavimosi priežastys gali būti įvairios.

Blogi įpročiai.Vaikai yra labai judrūs, jie visą laiką juda, kruta ir negali ilgai išbūti vienoje padėtyje.Vaikas gali kartais įprasti sėdėti susikūprinęs, perkreipęs pečius ir dubenį, pasilenkęs į vieną ar kitą pusę.

Taip pat pasitaiko, kad vaikai įpranta stovėti ant vienos kojos perkėlę kūno svorį, nešioja daiktus viena ranka ar žaidžia tokius žaidimus, kurie labiau lavina vieną ranką, pvz., stalo ar lauko tenisą ir kt.

Netinkamos darbo ir poilsio sąlygos.Laikysenos sutrikimų priežastis gali būti per aukštas ar per žemas stalas, blogas apšvietimas, ilga statinė kūno padėtis, miegas minkštoje įdubusioje lovoje.Taip pat ydingos laikysenos priežastis gali būti nepakankamas fizinis aktyvumas.Mažai gryname ore būnančio, mažai bėgiojančio, žaidžiančio ar kitaip mažai judančio vaiko raumenys būna silpnai išsivystę ir nepajėgia išlaikyti kūno vertikalioje padėtyje.Dažniau iškrypsta mergaičių negu berniukų stuburas. Berniukai daugiau bėgioja, sportuoja, esti judresni negu mergaitės.Mergaitės mėgsta ramius vaidmeninius žaidimus, mažiau sportuoja, esti fiziškai silpnesnės.

Laikysenai formuotis didelę reikšmę turi vaiko darbo ir poilsio sąlygos. Labai svarbu, kad stalas, suolas ir kėdė būtų pritaikyti vaiko ūgiui. Vaikas už stalo turi sėdėti tiesiai, jo alkūnės turi siekti stalo viršų, o kojos, sulenktos per kelius stačiu ar kiek buku kampu, visu padu remtis į grindis į pakoją.

Atitinkamam mokinių ūgiui nustatyti tokie stalo aukščiai: 120 – 129 cm. ūgiui (su apavu) stalo aukštis turi būti 56 cm, o kėdės (nuo grindų iki sėdynės) 34 cm, 130 – 139 cm. ūgiui atitinkamai – 62 ir 38 cm, 140 – 149 cm ūgiui – 68 ir 41 cm, 150 – 159 cm – 73 ir 44 cm, 160 169cm ūgiui – 76 ir 46 cm ir t.t.

Jeigu baldai nepritaikyti, vaikas negali taisyklingai sėdėti, jaučiasi nepatogiai,
nuvargsta, o ilgesnį laiką jais naudojantis, ne tik sutrinka laikysena, bet iškrypsta ir stuburas.

-5-

Pavyzdžiui, vaikas, sėdėdamas prie aukštesnio stalo, negu reikia jo ūgiui, rašydamas turi pakelti dešiniąją ranką aukštyn, persikreipti ir prispausti krūtinę prie stalo. Jei stalas žemas, mokinys priverstas susikūprinti, persikreipti į kairę ir rašyti dešinįjį petį nuleidęs žemyn. Šiais atvejais stuburas gali iškrypti į kairę.

Mokykloje kur yra viena pamaina, suolai vaikams pritaikomi pagal ūgį, tačiau kur mokyklos dirba dviem pamainom, tai padaryti sunkiau. Todėl vaikui baldus reikia pritaikyti namuose. Tai nereikalauja nei ypatingų pastangų, nei lėšų. Jei vaikui kėdė per aukšta, jam po kojomis reikia padėti mažą suolelį, kaladėlę, ar kitą daiktą, kad jis galėtų pilnai atsiremti kojomis. Jeigu kėdė per žema, stalas per aukštas, ant kėdės galima padėti lentą,storą knygą, ant kurios vaikas gali atsisėsti ir dirbti. Be to kėdę reikia prisitraukti arčiau, kad ji būtų truputį po stalo kraštu. Jeigu kėdė būtų toliau, reiktų pasilenkti ir rūpintis, o rašant dar ir užsigulti, prispausti krūtinę. O tai ne tik trukdo kvėpuoti, bet ilgainiui ir krūtinę deformuoja. Ji nuo stalo krašto turi būti ne arčiau, kaip per delno plotį. Rašant galvą truputį reikia palenkti į priekį, bet ne per arti krašto. Teisingiausia šį atstumą nustatyti kiekvienam individualiai, pamatavus rankos dalimi nuo alkūnės iki pirštų galų. Šis atstumas ir turi būti nuo sąsiuvinio iki akių.

Rašant rankas reikia laikytis taip, kad alkūnės gulėtų vienoje linijoje ant stalo, sąsiuvinis būtų padėtas ties liemens viduriu. Nurašinėjant iš knygos, tekstas turi būti padėtas prieš akis. Rašymo metu būtina daryti trumpas poilsio pertraukėles, ypač skiriant dėmesį kvėpavimo pratimams, giliems įkvėpimams ir iškvėpimams.

Skaityti patogiausia, atsirėmus nugara į kėdės atlošą, o knygą pasidėjus prieš save pusiau stačią ant specialios atramėlės – pitro.

Nemažą vaidmenį, formuojant taisyklingą vaiko laikyseną, turi apšvietimas. Kai apšvietimas silpnas, vaikas verčiamas arčiau pasilenkti prie knygos ar rašinio, o tai neigiamai veikia ne tik laikyseną, bet ir vaiko darbingumą, regėjimą. Todėl vakare stalinė lempa turi būti 50 – 60 vatų galingumo. Lempos privalo būti pridengtos baltu stiklo gaubtu, kad šviesos spinduliai apšviestų stalą, bet nedirgintų akių.

Visiems šiems klausymams tėvai turi skirti dėmesį dar ikimokykliniame vaikų amžiuje, kai vaikai pradeda „piešti“, „rašyti“. Vaikams turi būti sudarytos ne tik geros buitinė sąlygos, jie turi būti mokomi ir taisyklingai sėdėti, gražiai vaikščioti. Kai kurių reikalavimų reikia laikytis, formuojant tinkamą laikyseną tik gimusiam vaikui. Pirmiausia, būtina tinkamai paruošti vaikui guolį. Lovos dugnas turi būti ištisas, padarytas iš lentelių arba pintas, pakankamai stiprus, kad vaikas jo neįspaustų. Ant dugno dedamas lygus ne per minkštas čiužinys, geriausiai , prikimštas šieno, šiaudų ar drožlių, kurios bent kas du mėnesiai turi būti keičiamos, čiužinys dažnai išdulkinamas ir vėdinamas, o kiek vieną dieną, prieš vaikui gulant, išlyginamas, kad nebūtų įdubęs.

-6-

Pagalvės turi būti plonos, kad vaiko nekūprintų. Tai labai svarbu, ugdant taisyklingą mažylio kūno laikyseną.

Formuojantis taisyklingai laikysenai, nemažas vaidmuo tenka raumenims, kurie lavinami auga ir vystosi, padeda išlaikyti taisyklingą kūno padėtį. Todėl raumenų grupes reikia sistemingai stiprinti.

Persirgtos ligos. Ydinga laikysena gali formuotis ir dėl dažno susergamumo. Jei vaikas dažnai serga, jis esti silpnesnis, mažai juda ir mažiau būna gryname ore. Paprastai tokių vaikų yra silpniau išsivystę kūno raumenys, ypač nugaros, pilvo, viršutinių ir apatinių galūnių.

Nemažą reikšmę turi ir įvairios persirgtos ligos. Čia galima būtų išskirti rachitą, kuriuo sergant suminkštėja vaiko kaulai. Tokių suminkštėjimų būna ir stubure, todėl, sutrikus jo biocheminiai sistemai, išsivysto derfomacija.

Stuburas gali iškrypti ir susirgus poliomielitu, sutrumpėjus vienai kojai ar po jos amputavimo, lūžus stuburo slanksteliui ar jam išnirus. Pasitaiko ir stuburo iškrypimo atvejų, kurių priežastys nežinomos. Įgimtos stuburo deformacijos. Įgimtų stuburo iškrypimo atvejų diagnozuojama labai nedaug, palyginus su įgimtomis deformacijomis. Sunku pastebėti kūdikio ydingą laikyseną, ji dažniausiai išryškėja ikimokyklinio ar jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikams.

Ydingos laikysenos diagnostika. Laiku nustačius asimetrinės laikysenos požymius, galima išvengti ligos progresavimo ir neleisti jai įsisenėti. Labai svarbu išsiaiškinti, dėl ko atrsirado laikysenos pakitimų, apsaugoti nuo tų veiksnių įtakos bei imtis priemonių, kad vakarai neužaugtų luoši.

Svarbiausi taisyklingos ir netaisyklingos sėdėsenos požymiai

Taisyklingos sėdėsenos požymiai Netaisyklinga sėdėsena Pasekmės

Nugara tiesi Liemuo palinkęs pirmyn.Atsirėmęs krūtine į suola. Sunkiau kvėpuoti. Padidėjanugaros ir kaklo raumenų įtampa. Mažėja atstumas nuo akių ir knygos. Gali suplokštėti krūtinė

Sėdima ant visos sėdynės Sėdima ant sėdynės
krašto Netolygus kūno svorio pasiskirstymas. Blogesnė kraujo apytaka apatinėse galūnėse.

Šlaunys liečia suolo sėdynę, nugara remiasi į atkaltę. Galva laikoma tiesiai. Galva nuleista, pakreipta į dešinę ar į kairę pusę. Galvos ir kaklo asimetrija.Stuburo asimetrija.

Pečiai vienoje linijoje. Stuburo iškrypimas, skoliozė.

Kojos per kelius sulenktos stačiu arba buku kampu. Kojos sulenktos po suolu smailiu kampu. Pablogėja kojų kraujo apytaka, didėja raumenų įtampa.

Kojų pėdomis remiamasi į grindis arba į pakojį Remiamasi į pakojį arba į grindis tik pirštais arba kulnimis. Varginami kojų raumenys. Pablogėja kojų kraujo apytaka.

-7-

Paprasčiausias ydingos laikysenos nustatymo būdas yra apžiūrėjimas. Vaikas apžiūrimas iš priekio, iš nugaros, iš šono ir pasilenkęs į priekį. Apžiūrint iš priekio, nustatoma galvos padėtis (stebima, ar nėra veido asimetrijos), pečių padėtis (ar vienas petys nėra aukštesnis už kitą), krūtinės ląstos forma. Apžiūrima dubens (ar jis nepersikreipęs), kojų forma (normali, O pavidalo, X pavidalo) ir pėdų forma (ar nesuplokštėjusi pėda).

Apžiūrint iš nugaros, kreipiamas dėmesys į galvos padėtį, pečių lygį, menčių kampų aukštį, jų nutolimą nuo stuburo, dubens padėtį. Taip pat svarbu nustatyti nugaros raumenų išsivystymo būklę.

Apžiūrint iš šono, nustatoma galvos, pečių, rankų padėtis, krūtinės ir pilvo forma, nugaros ir liemens padėtis, stuburo linkiai, pilvas.

Apžiūrint pasilenkusį į priekį vaiką, nustatoma, ar nesiformuoja, ar nesiformuoja šonkaulinė kuprelė (išgaubimas vienoje nugaros pusėje, o kitoje suplokštėjimas), ar nėra nugaros asimetrijos.

Geriausia,jei vaiko laikyseną apžiūri gydytojas ortopedas arba pediatras. Tėvai ar pedegogai gali nepastebėti pirmųjų skoliozės požymių. Jei įtariamas stuburo iškrypimas, būtina kreiptis į gydytoją specialistą. Norint koreguoti ydingą laikyseną, reikia žinoti, dėl ko ji atsirado, jos pobūdį ir kokiomis priemonėmis galima koreguoti, kokie fiziniai pratimai tinka, kokias naudoti fizioterapines priemones.

Objektyviau laikyseną nustatyti galima naudojant specialiai tam Liepojos aukštesniosios pedagoginės mokyklos dėstytojo M. Kliujevo sukonstruotą prietaisą ir laikysenos vertinimo skalę.

Prireikus galima padaryti rentgeno nuotrauką. Šis būdas dažniausiai naudojamas esant įgimtai stuburo deformacijai.

Kaip vaikas gali pats pasitikrinti savo laikyseną? Reikia atsistoti prie sienos ar kitos vertikalios plokštumos, pakaušiu, mentėmis, sėdmenimis,blauzdomis ir kulnimis liestis prie sienos. Tada išsitiesti, pasitemti. Žengus žingsnį pirmyn arba trumpai pavaikščiojus grįžti adgal ir pasitikrinti, ar laikysena tokia pati. Jeigu ji pasikeitė, vėl atsistoti į pradinę, pasitemti ir išsitiesti. Tokią laikyseną reikia išlaikyti stovint, sėdint, einant.

-8-

Pasitaiko atvejų, kai laikysena sutrinka iš pažiūros sveikiems vaikams, ir tai nėra neteisingo vaiko auklėjimo rezultatas. To priežastis dažnai būna vaiko liga. Tokiems vaikams reikia pirmiausiai pašalinti ligos priežastis, užtikrinti geras buitines sąlygas ir plačiai naudoti fizinę kultūra ir koreguojančią gimnastika kūno defektams pašalinti.

Įdinga laikysena – tik blogas į protis, nuo kurio dar galima atprasti.

Kaip nustatoma ar vaiko laikysena sutrikusi? Tai gali įvertinti ne tik gydytojas, bet ir mokytojas, tėvai. Yra keletas ydingos laikysenos požymių, kuriuos lengva pastebėti, apžiūrint iki pusės nusirengusį vaiką. Kai vaikas stovi suglaudęs kulnus ir žiūri tiesiai,siekia atkreipti dėmesį į:

galvos padėtį – kai laikysena ydinga, galva gali būti palinkusi į šoną;

pečių lygį – vienas petys aukščiau už kitą;

menčių padėtį – jos gali būti atsikišusios, nutolusios nuo st

uburo, viena aukščiau kitos;

kai vaikas pasilenkia į priekį, gali išryškėti stuburo keterų linijos iškrypimas lanku į šoną.

Ydinga laikysena išryškėja, kai vaikas pavargsta. Todėl atkreipiamas dėmesys į silpnesnius, mažiau fiziškai išsivysčiusius vaikus.

Stuburas. Stuburo iškrypimai

Nuo ankstyvosios vaikystės žmogus kartoja visą evoliucijos procesą – ropinėja šliaužioja, vaikšto, bėgioja. Nekoordinuoti ir nevalingi judesiai kaskart tampa vis koordinuotesni ir sudėtingesni, atliekami sąmoningai ir tikslingai.

Stuburas – sveikatos pagrindas. Nuo jo būklės priklauso žmogaus savijauta, laikysena, vidaus organų veikla. Stuburas yra griaučių ramstis, leidžiantis kūnui judėti, veikti. Prie jo prisitvirtinę dideli ir maži raumenys, nugaros ir pilvo aisčiai, laikantys kūną vertikalioje padėtyje. Nenormali stuburo padėtis yra daugelio ligų priežastis.

Stuburą reikia saugoti nuo pat vaiko gimimo. Nuo nedidelių, net menkų smūgių bei didelės apkrovos slanksteliai gali pasislinkti ir prispausti nugaros smegenų nervus, o tuomet nukenčia ir kai kurių organų funkcijos. Vaikai labai mėgsta laipioti ant įvairių daiktų, kupetėlėmis, gimnastikos sienele, karstytis virvėmis kopėtėlėmis, eiti buomu kt. Reikia sudaryti sąlygas vaikams tenkinti savo judėjimo poreikius, interesus, tačiau būtina stebėti vaikų elgesį, patarti, kaip geriau, saugiau atlikti vieną ar kitą veiksmą ir, svarbiausia, saugoti nuo traumų. Bet koks
ant prietaisų, mažesnis atramos plotas (čiuožimas, važinėjimas dviračiu ir t.t.) gali būti stuburo traumų priežastis.

Šiuo metu Jūs matote 52% šio straipsnio.
Matomi 3139 žodžiai iš 6057 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.