Sveika gyvensena
5 (100%) 1 vote

Sveika gyvensena

Turinys

1. Įvadas 1

2. Taisyklinga laikysena 3

3. Ydinga laikysena. Atsiradimo priežastys 5

4. Stuburas. Stuburo iškrypimai 12

5. Pratimai:

· Lankstumo pratimai 14

· Stuburo iškrovos būdai 15

· Pratimai gulint ant nugaros 16

· Pratimai gulint ant pilvo 17

· Pratimai stovint prieš veidrodį 17

· Pratimai prie vertikalios plokštumos 18

· Pusiausvyros pratimai 18

6. Plokščiapadystės profilaktika: 19

· Vaikščiojimas basomis 20

· Plokščiapadystės profilaktikos pratimai 20

· Pratimai, stiprinantys pėdos ir kojų raumenis 20

7. Laikysenos profilaktinės priemonės 21

8. Taisyklingos laikysenos ugdymo sudedamosios dalys 22

9. Pratimai taisyklingai laikysenai ugdyti 22

10. Išvados 23

11. Naudota literatūra 24





Įvadas

Jaunesnysis mokyklinis amžius – tai brangus ir negrystamai prabėgantis laikas, kai vaikai sparčiai auga, bręsta fiziškai ir psichiškai. Šiuo laikotarpiu vaikai itin imlūs, smalsūs, norintys pažinti visą pasaulį ir save. Todėl turime sudaryti palankias sąlygas asmenybei formuotis, fizinėms ir psichinėms vaiko galioms plėtotis, tautos kultūros pradmenims ir dvasinėms vertybėms priimti. Atsižvelgiant į pasaulinės raidos tendencijas – orientavimąsi į humaniškąsias vertybes, – ryškėja būtinybė ugdyti žmogų laisvei ir demokratijai, solidarumui ir darniam sugyvenimui. Todėl per vaiko prigimčiai artimą fizinę veiklą reikia akcentuoti kiekvieno asmens individualumą, savarankiškumą, kūrybiškumą, dvasinio prado stiprinimą. Kaip tik kūno kultūra, įvairūs pratimai ir tekia galimybę patirti išlavinto, stipraus ir sveiko organizmo, kūno ir judesių grožio džiaugsmą, sudaro sąlygas asmeniui pažinti save, ugdyti fizinę, bei dvasinę savo ištvermę, valią, kurių prireiks kritinėse situacijose, ugdo individualumą, skatina gebėjimą prisitaikyti ptie nuolat kintančių sąlygų bei reikalavimų. Iš tiesų bene didžiausias džiaugsmas, kurį žmogus gali patirti, – tai sveiko ir stipraus kūno kilnios dvasios pojūtis. Padėkime vaikams atrasti šį džiaugsmą.

Gera sveikata – tai nuolatinis malonios energijos pojūtis. Tuomet daug paprasčiau sprendžiamos mokslo, darbo, šeimos problemos, žmogus daugiau pasitiki savimi, yra savarankiškesnis, smagesnis. Aktyvesnis ir įdomesnis būna jo laisvalaikis, rečiau apima bloga nuotaika, nusivylimas. Jau pradinėse klasėse mokiniai turėtų suprasti, jog sveikatą, kaip visuomeninį gėrį, reikia tausoti, jos negalima švaistyti. Tačiau sveikas žmogus, tuo labiau mokinys, retai kada susimąsto apie savo sveikatą.

Sveikas žmogus – tai harmoningai auganti, bręstanti, turinti sąlygas tenkinti savo dvasinius ir socialinius poreikius asmenybė. Sveikatą lemia genetiniai veiksniai, aplinka, paties žmogaus elgesys. Beveik neįmanoma išvengti nepalankaus paveldėjimo įtakos sveikatai. Žalingų aplinkos veiksnių poveikį galima sumažinti, racionaliai tvarkant gyvenimo iš darbo sąlygas. Nuo ankstyvos vaikystės galime išmokyti vaiką sveikai gyventi.

Atliekant įvairiapusiškus vaikų sveikatos tyrimus, sukaupta daug duomenų apie biologinį vaiko augimą, brendimą, adaptacija visuomenėje. Nustatyta, kad jau ankstyvoje vaikystėje formuojasi biologiniai rizikos veiksniai (viršsvoris, padidėjęs arterinis kraujospūdis, sutrikusi kai kurių medžiagų apykaita). Mokykliniame amžiuje atsiranda ir ilgesio rizikos veiksnių (rūkymas, alkoholio vartojimas, nepakankamas fizinis aktyvumas, neracionali mityba).

Įrodyta, jog patys žmonės, jų gyvensena, bei su tuo susiję veiksniai turi didžiulę įtaką sveikatai. Žmogus (dažniausiai nesąmoningai ) lemia savo sveikatą.Ji priklauso nuo paprastų kasdieninių įpročių –racionalios mitybos, pakankamo fizinio aktyvumo, reguliaraus miego ir kitų

elementariausių reikalavimų vykdymo. Nepakankamos vaikų žinios apie sveikatos saugojimą, tėvų

-1-

ir mokytojų pagalbos stoka asmenybės vystymosi laikotarpiu skatina neigiamų nuostatų į sveiką gyvenseną formavimąsi, ugdo nesveiko gyvenimo stereotipą. Šie veiksniai daro įtaką ir paties vaiko požiūriui į sveikatą. Gal todėl nemažai moksleivių vertybių sistemoje sveikatos nelaiko svarbiausia vertybe. Tokie moksleiviai nesilaiko net elementarių higienos reikalavimų, nežino paprasčiausių sveikos gyvensenos taisyklių.

Mokyti vaikus sveikai
gyventi-svarbus atgimstančios Lietuvos uždavinys.

-2-

Taisyklinga laikysena

Taisyklinga laikysena-tai žmogaus estetinė vertybė. Ji turi didelę reikšmę žmogaus išvaizdai ir savijautai. Kam gi nėra malonu matyti gražiai nuaugusį, tiesios, gražios laikysenos žmogų? Sakoma, žmogus sutinkamas pagal išvaizdą, o palydimas pagal protą.Išvaizda nėra svarbiausia žmogaus pasisekimo gyvenime sąlyga, bet nuo jos dažnai priklauso savojo Aš suvokimas, pasitikėjimas savimi, asmenybės populiarumas, pripažinimas.Tiesiog pats žmogus jaučiasi geriau, laisviau ir yra labiau patenkintas savimi. Taisyklinga laikysena yra ugdymo kultūros požymis ir laisvos sielos bei geros sveikatos atspindys.

Taisyklinga laikysena-tai vaiko sugebėjimas išlaikyti teisingą kūno padėtį ramybės ir judėjimo būklėje. Stovint ją galima apibūdinti taip:

· atstatyta į priekį krūtinė,

· pečiai vienodame aukštyje, kiek atlošti atgal, rankos laisvai nuleistos palei liemenį, kumščiai pusiau sugniaužti,

· galva laikoma tiesiai,

· liemuo laikomas laisvai, pilvas truputį įtrauktas,

· kojos ištiestos, kulnai suglausti, pirštai praskėsti maždaug 45 laipsnių kampu

Taisyklinga kūno laikysena sudaro geriausias sąlygas pradėti , bet kurį judesį ir yra ne tik grožio, bet ir sveikatos požymis.Be to, tinkama griaučių padėtis užtikrina geras sąlygas vidaus organų veiklai, kad jie galėtų ekonomiškai dirbti,o neteisinga kūno laikysena trukdo normalų organų darbą ir neigiamai veikia sveikatą. Ypač nepatartina kūprintis, nes dėl to dumba krūtinė, atsikiša pilvas, vėliau iškrypsta ir stuburas.Tokia kūno padėtis labai apsunkina širdies ir plaučių darbą, o taip pat ir viso organizmo veikla. Vaikui su iškrypusiu stuburu arba su kitais kūno defektais žymiai sunkiau atlikti bet kokius judesius ir net žaisti.

Medicinos mokslas apie žmogaus fizinį vystymąsi teigia, kad kūno laikysena atspindi bendrą žmogaus psichinę bei fizinę būseną. Jeigu jaunuolis laikosi grakščiai, yra žvalios išvaizdos ir taisyklingos kūno laikysenos, galima sakyti, kad jis yra ne tik fiziškai išsivystęs, bet ir išprusęs.

Taisyklinga kūno laikysena savaime neatsiranda, ji susiformuoja gyvenimo eigoje per daugelį metų. Todėl taisyklingai laikysenai suformuoti reikalingas sistemingas, kryptingas auklėjimo ir lavinimo procesas. Nekreipiant į tai dėmesio,vaikui nuo mažų dienų gali susidaryti neteisingi įpročiai, dėl kurių ne tik sutrinka laikysena, bet vėliau iškrypsta ir stuburas. Toks vaikas ir užaugęs bus nepatrauklios laikysenos, negražios eisenos. Ir dėl blogos laikysenos visam gyvenimui bus sudaryta kūno harmonija.

-3-

Ydinga laikysena

Ydinga laikysena- ne vien išorinis defektas. Ji – žmogaus nesveikatos priežastis ir netinkamo auklėjimo pasekmė. Ydinga laikysena trukdo normaliai vidaus organų fiziologinei veiklai, dėl to greitai pavargstama, jaučiami skausmai nugaros srityje ir kt . Judėjimo aparato sutrikimai sąlygoja ne tik ydingos laikysenos formavimąsi, bet ir stuburo deformacijas. Tai pečių, menčių, talijos lankų asimetrija, stuburo ar krūtinės ląstos deformacijos. Asimetrinei laikysenai būdinga pakumpę pečiai, atsikišęs pilvas, raumenų sistemos silpnumas.

Ydingos laikysenos formavimosi priežastys gali būti įvairios.

Blogi įpročiai.Vaikai yra labai judrūs, jie visą laiką juda, kruta ir negali ilgai išbūti vienoje padėtyje.Vaikas gali kartais įprasti sėdėti susikūprinęs, perkreipęs pečius ir dubenį, pasilenkęs į vieną ar kitą pusę.

Taip pat pasitaiko, kad vaikai įpranta stovėti ant vienos kojos perkėlę kūno svorį, nešioja daiktus viena ranka ar žaidžia tokius žaidimus, kurie labiau lavina vieną ranką, pvz., stalo ar lauko tenisą ir kt.

Netinkamos darbo ir poilsio sąlygos.Laikysenos sutrikimų priežastis gali būti per aukštas ar per žemas stalas, blogas apšvietimas, ilga statinė kūno padėtis, miegas minkštoje įdubusioje lovoje.Taip pat ydingos laikysenos priežastis gali būti nepakankamas fizinis aktyvumas.Mažai gryname ore būnančio, mažai bėgiojančio, žaidžiančio ar kitaip mažai judančio vaiko raumenys būna silpnai išsivystę ir nepajėgia išlaikyti kūno vertikalioje padėtyje.Dažniau iškrypsta mergaičių negu berniukų stuburas. Berniukai daugiau bėgioja, sportuoja, esti judresni negu mergaitės.Mergaitės mėgsta ramius vaidmeninius žaidimus, mažiau sportuoja, esti fiziškai silpnesnės.

Laikysenai formuotis didelę reikšmę turi vaiko darbo ir poilsio sąlygos. Labai svarbu, kad stalas, suolas ir kėdė būtų pritaikyti vaiko ūgiui. Vaikas už stalo turi sėdėti tiesiai, jo alkūnės turi siekti stalo viršų, o kojos, sulenktos per kelius stačiu ar kiek buku kampu, visu padu remtis į grindis į pakoją.

Atitinkamam mokinių ūgiui nustatyti tokie stalo aukščiai: 120 – 129 cm. ūgiui (su apavu) stalo aukštis turi būti 56 cm, o kėdės (nuo grindų iki sėdynės) 34 cm, 130 – 139 cm. ūgiui atitinkamai – 62 ir 38 cm, 140 – 149 cm ūgiui – 68 ir 41 cm, 150 – 159 cm – 73 ir 44 cm, 160 169cm ūgiui – 76 ir 46 cm ir t.t.

Jeigu baldai nepritaikyti, vaikas negali taisyklingai sėdėti, jaučiasi nepatogiai,
nuvargsta, o ilgesnį laiką jais naudojantis, ne tik sutrinka laikysena, bet iškrypsta ir stuburas.

-5-

Pavyzdžiui, vaikas, sėdėdamas prie aukštesnio stalo, negu reikia jo ūgiui, rašydamas turi pakelti dešiniąją ranką aukštyn, persikreipti ir prispausti krūtinę prie stalo. Jei stalas žemas, mokinys priverstas susikūprinti, persikreipti į kairę ir rašyti dešinįjį petį nuleidęs žemyn. Šiais atvejais stuburas gali iškrypti į kairę.

Mokykloje kur yra viena pamaina, suolai vaikams pritaikomi pagal ūgį, tačiau kur mokyklos dirba dviem pamainom, tai padaryti sunkiau. Todėl vaikui baldus reikia pritaikyti namuose. Tai nereikalauja nei ypatingų pastangų, nei lėšų. Jei vaikui kėdė per aukšta, jam po kojomis reikia padėti mažą suolelį, kaladėlę, ar kitą daiktą, kad jis galėtų pilnai atsiremti kojomis. Jeigu kėdė per žema, stalas per aukštas, ant kėdės galima padėti lentą,storą knygą, ant kurios vaikas gali atsisėsti ir dirbti. Be to kėdę reikia prisitraukti arčiau, kad ji būtų truputį po stalo kraštu. Jeigu kėdė būtų toliau, reiktų pasilenkti ir rūpintis, o rašant dar ir užsigulti, prispausti krūtinę. O tai ne tik trukdo kvėpuoti, bet ilgainiui ir krūtinę deformuoja. Ji nuo stalo krašto turi būti ne arčiau, kaip per delno plotį. Rašant galvą truputį reikia palenkti į priekį, bet ne per arti krašto. Teisingiausia šį atstumą nustatyti kiekvienam individualiai, pamatavus rankos dalimi nuo alkūnės iki pirštų galų. Šis atstumas ir turi būti nuo sąsiuvinio iki akių.

Rašant rankas reikia laikytis taip, kad alkūnės gulėtų vienoje linijoje ant stalo, sąsiuvinis būtų padėtas ties liemens viduriu. Nurašinėjant iš knygos, tekstas turi būti padėtas prieš akis. Rašymo metu būtina daryti trumpas poilsio pertraukėles, ypač skiriant dėmesį kvėpavimo pratimams, giliems įkvėpimams ir iškvėpimams.

Skaityti patogiausia, atsirėmus nugara į kėdės atlošą, o knygą pasidėjus prieš save pusiau stačią ant specialios atramėlės – pitro.

Nemažą vaidmenį, formuojant taisyklingą vaiko laikyseną, turi apšvietimas. Kai apšvietimas silpnas, vaikas verčiamas arčiau pasilenkti prie knygos ar rašinio, o tai neigiamai veikia ne tik laikyseną, bet ir vaiko darbingumą, regėjimą. Todėl vakare stalinė lempa turi būti 50 – 60 vatų galingumo. Lempos privalo būti pridengtos baltu stiklo gaubtu, kad šviesos spinduliai apšviestų stalą, bet nedirgintų akių.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1836 žodžiai iš 6057 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.