Sveika mityba
5 (100%) 1 vote

Sveika mityba

Įvadas

„Ilgaamžiškumui geriausia gyvensena yra saikinga dieta“

T. B. fon Hohenheimas (Paracelsas)

Sveikata–didžiausias turtas. Gera fizinė ir dvasinė savijauta yra būtina kasdienio mūsų gyvenimo dalis. Tačiau paprastai tik susirgę pajuntame, kokia neįkainojama vertybė yra sveikata. Kitaip tariant, gerą savijautą dažniausiai vertiname kaip savaime suprantama dalyką.

Sveikatą ir gerą savijautą lemia daug veiksnių. Nemažai įtakos turi paveldimumas, aplinkos poveikis ir gyvenimo būdas.

Statistikos duomenys rodo, kad gyvenimo būdo lyginamasis svoris tarp kitų sveikatai įtaką darančių veiksnių yra labai didelis–net 50 procentų. Tai reiškia, kad mes palyginti retai susergame dėl likimo užgaidų ar dėl paveldėto polinkio į ligas. Dažniausiai sveikatos būklė priklauso nuo gyvenimo būdo, kurį pasirenkame laisva valia. Šalia kitų sudėtinių gyvenimo būdo dalių labai svarbus vaidmuo tenka sveikai mitybai. Žmogaus organizmo būklė akivaizdžiai rodo, kaip vartojamas maistas padeda stiprinti sveikatą, apsisaugoti nuo ligų ir pailginti amžių.

Jau Hipokrato medicinoje racionalios mitybos pagridai buvo laikomi tokiais svarbiais, kad jos žinovai tuo klausimu sukūrė daugybę rekomendacijų, kurios ir dabar stebina. Ko gero, apie tautos kultūros lygį galima spręsti iš mitybos. Tinkama mityba yra sveikatos ir ilgo gyvenimo prielaida. Ji turi didžiulę profilaktinę reikšmę.

Plėtojantis kultūrai, ypač šiuolaikinei civilizacijai ir industrializacijai, rūpinimasis tinkama mityba jokiu būdu nemažėja. Dėl šiuolaikinių medikamentų, higienos, socialinės pažangos gyvenimo trukmė per kelis dešimtmečius gerokai pailgėjo, mitybos mokslui iškilo naujų problemų. Dauguma vyresnių žmonių šiandien miršta nuo ligų, kurioms įtaką daro mityba, ir tos ligos mirčių statistikoje užima pirmąsias vietas. Šiems pavojams užkirsti kelią galime tik iš anksto šviesdami gyventojus, ragindami juos klausyti gydytojų patarimų sveikos mitybos klausimais.

Šiuolaikinės mitybos problemos

Per pastaruosius dešimtmečius gerokai pasikeitė žmogaus darbo ir gyvenimo sąlygos. Kaskart tobulėja technika. Ji pavaduoja žmogaus fizinę jėgą. Todėl įvairiuose darbo baruose žmogus eikvoja gerokai mažiau energijos. Vis mažiau energijos dėl įvairiausių patogumų (centrinio šildymo, vandentiekio, kanalizacijos, dulkių siurblių kt.) eikvojama ir buityje. O kiek laiko išsėdima prie televizorių, automobiliuose ir panašiai.

Taigi energijos, kurią žmogus semiasi iš suvartojamo maisto, pastaraisiais metais reikia mažiau negu tada, kai buvo sunkiai fiziškai dirbama. Tuo tarpu maistas tapo kaloringesnis–teikiantis daugiau energijos, nes gaminama ir suvartojama daugiau rafinuotų maisto produktų. Kur kas daugiau suvartojama cukraus ir gyvulinių riebalų. Kadaise ypač kaloringus, „pagerintus“ pyragus, pyragaičius bei tortus valgyta per metines šventes–dabar susidarė sąlygos jais mėgautis labai dažnai.

Rafinuoti maisto produktai duoda žmogaus organizmui daugiau energijos negu natūralūs, bet jie turi labai mažai arba visai neturi maistinių skaidulų, vitaminų. Tuo tarpu vitaminų poreikis yra padidėjęs dėl greitesnio gyvenimo tempo, stipresnės nervinės įtampos, gausesnių stresinių situacijų. Duomenys rodo, kad šiais laikais ir racionaliai besimaitinantis žmogus gali patenkinti tik 80 procentų savo organizmo poreikių vitaminais dėl to, kad jų reikia daugiau, o gaunama mažiau palyginti su ankstesniais metais.

Be to, kiekvienas kraštas, kiekviena tauta turi dar ir savo įpročių, susidariusių pagal gyvenimo sąlygas. Todėl nenuostabu, kad įvairiuose pasaulio regionuose žmogaus mitybą, be materialinių faktorių, veikia ir tipiški įpročiai. Šis poveikis būdingas ir Lietuvos, netgi tam tikrų jos vietų–pavyzdžiui, Žemaitijos, Aukštaitijos, Dzūkijos–gyventojų mitybai.

Mokslo pažanga ir drauge su ja padidėjusi grynesnių maisto produktų gamyba sudarė sąlygas kelti žmonių gerovę. Kita vertus, prireikė labiau skleisti sanitarines žinias, kelti bendrą žmonių sanitarinį lygį. Tada, kai žmonės maitinosi daugiausia natūraliais maisto produktais, susirgimų, tiesiogiai susijusių su mityba, buvo mažiau.

Gyvenimo praktika rodo, kad bendras žmonių sanitarinis lygis gerokai atsilieka nuo mokslo pasiekimų įgyvendinimo maisto produktų gamyboje, taip pat ir nuo gyventojų aprūpinimo maistu. Užtat ekonomiškai išsivysčiusiuose kraštuose per pastaruosius dešimtmečius pagausėjo medžiagų apykaitos sutrikimų, tad dažniau susergama ateroskleroze, širdies infarktu, cukriniu diabetu, akmenlige. Lengva patikėti, kad reikia sveikai maitinyis, kai žmogaus sveikata yra jau pašlijusi. Tačiau labai nelengva įtikinti dažną sveiką žmogų, kad sveika mityba yra ypač veiksminga profilaktinė priemonė jo sveikatai palaikyti ir aktyviam gyvenimo periodui pailginti. Sveiko gyvenimo įgudžius reikia ugdyti nuo mažens.

Lietuvos gyventojai gausiai vartoja gyvulinių riebalų ir nepakankamai–augalinių. Labai svarbu vartoti tik šviežią aliejų, nes ilgainiui jame padaugėja nuodingų peroksidų. Jų atsiranda oksiduojantis nesočioms riebiosioms rūgštims. Mūsų šalies gyventojai per ištisus metus gauna nepakankamai įvairių šviežių vaisių ir šviežių daržovių. O jie yra pagrindinis vandenyje tirpių vitaminų, mineralinių ir skaidulinių
medžiagų šaltinis. Gyvulinių riebalų perteklius, augalinių riebalų ir tam tikrų vitaminų trūkumas yra viena iš sąlygų, stimuliujančių aterosklerozę.

Dėl kaloringo maisto ir sumažėjusio fizinio krūvio atsirado daug aptukusių žmonių, o nutukimas savo ruožtu trigdo medžiagų apykaitą.

Bėdos nuo virto ir pašildyto maisto

Gruzijos bei Abchazijos ilgaamžiai sako, kad maisto negalima pagaminti kelioms dienoms į priekį, atsargai. „Jeigu ko nors nesuvalgei, atiduok šuniui, jaigu šiek tiek liko rytdienai, neduok net savo priešui“. O mes perstatynėjame iš šaldytuvo ant krosnies, nuo krosnies į šaldytuvą po kelis kartus per dieną, arba dar blogiau–po kelias paras. Liaudies medicina ir leukemijos bei vėžio gydymo praktika reikalauja laikytis vienos būtinos taisyklės–niekada nevalgyti antrą kartą pašildyto maisto. Nesilaikydami šios sąlygos galite nė nesvajoti išsigydyti vėžį ar kokią kitą rimtą kraujo, sąnarių, nervų ligą.

Virtame maiste yra labai mažai bioreguliatorių (augalinių hormonų, vitminų, enzimų), todėl atsiranda svarbiausias sutrikimas–pakenkiama žarnyno hormoninė sistema. Tada nebejaučiame saiko, nebepasisotiname, valgome ne tai ko reikia ir žymiai daugiau (5-6 kartus per dieną) negu reikia. Smarkiai ištempę skrandį (iki 5-6 litrų) perkrauname visą virškinimo traktą bei šalinimo organus. Iškraipyta žarnyno hormonų sistema neteisingai sureguliuoja endokrinines liaukas, kurios pažeidžia visus be išimties procesus.

Virtas maistas greitai sudaro puikias sąlygas ligas sukeliančiai mikroflorai daugintis, kaip tinklas užlipdo žarnyno apvadinius šepetėlius, tokia savybe ypač pasižymi baltų miltų gaminiai. Persivalgydami mes negauname mums būtino maisto, nes viskas tranzitu keliauja į storąją žarną, o ten susidaro daugybė problemų mūsų sveikatai. Storosiose žarnose maistas pūva, o organizmas nuo užkietėjusių vidurių yra nuolat nuodijamas. Retai kada onkologinių susirgimų priežastis bus kitokia: 99 procentai onkologinių susirgimų–nuo neteisingos mitybos.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1080 žodžiai iš 3524 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.