Sveikas gyvenimo budas
5 (100%) 1 vote

Sveikas gyvenimo budas

Žmogų sendina ne metai, o piktnaudžiavimai savo sveikata. Sveikame, švariame kūne visi organai pakankamai stiprūs, turi dideles gyvybinių jėgų atsargas ir funkcionuoja idealiai, o didelio krūvio metu geba savo veiklą keliagubai sustiprinti. Norint gyventi ilgai privalu saugoti organizmą nuo toksiniu atliekų nervų sistemą — nuo perkrovų, audinius ir kraujagysles — nuo sustangrėjimo. Žalingų pasekmių kone perpus trumpinančių žmogaus amžių, galime išvengti pasirinkus natūralią, sveiką gyvenseną.

Žmogus sukurtas ilgam gyvenimui. Norint gyventi ilgai, visų pirma, privalu saugoti organizmą nuo šlakų ir toksinų, nervų sistemą — nuo perkrovimų, audinius ir kraujagysles — nuo sustangrėjimo. Žalingų pasekmių, kone perpus trumpinančiu žmogaus gyvenimą, galime išvengti pasirinkus natūralią, sveiką gyvenseną.

Tačiau ką kalbėti apie suaugusius, jeigu vaikai nuo pat mažens permaitinami, o dėl netinkamo auklėjimo jie dažnai tiesiog išpaikinami, išlepinami. Šitaip ir atsiranda 25 metu amžiaus „senių“. Bet yra ir tokių, kurie išsaugo jaunystę ligi septyniasdešimties. Tarp tų, kuriems senatvė — aktyviausias gyvenimo laikotarpis, pasitaiko tiesiog atjaunėjusių. Išdygsta nauji dantys, atauga plaukai, sustiprėja akys (beje, taip nutiko vienam Šeltpno bičiuliui einant aštuoniasdešimt penktuosius).

Žmones sendina ne metai, o gyvenimo būdas. Greičiausiai sensta tie, kurie labiausiai piktnaudžiauja savo sveikata. Žmogus gyvendamas juk turi rūpintis nervų energija, tausoti ją, o ne švaistyti. Biologai tvirtina, jog organizmas turi ir stipresnių, ir silpnesnių ląstelių bei organų. Bet, jei pašalinsime visas išorines priežastis, kliudančias joms dirbti, visos bus vienodai sveikos — gamta pati suirusias ląsteles pakeičia naujomis. Tas atsinaujinimo procesas vyksta be perstojo, siekdamas išsaugoti gyvybę ir jaunystę. Sveikame organizme ląstelės ir organai funkcionuoja idealiai, o didelio krūvio metu gali savo veiklą keliagubai sustiprinti.

Mirtis ištinka žmogų tada, kai dėl blogo paveldo, o ypač pažeidinėjant gyvenimo dėsnius perkraunama kai kurių organų veikla. Verta prisiminti, kad gyvulių tarpe tokie organų sutrikimai praktiškai neužfiksuoti, o primityvių tautų tarpe — labai reti. Vadinasi, visi organai iš prigimties yra pakankamai stiprūs ir turi dideles gyvybines atsargas.

Jeigu giminėje daug ilgaamžiu, vaikai iš tėvu paveldi potencialias galimybes gyventi ilgai, tik ne visada jas realizuoja. Nesunku įsitikinti, kad ilgaamžių ainiai gyvena ilgiau, tačiau ir anksti mirusieji gal turėjo lygiai tokias pat galimybes? Tai galėtume įrodyti tik išsiaiškinę, kas juos taip anksti pražudė. Gal kaip tik žalingi įpročiai, netinkama gyvensena?

Kiekvienai gyvūnų rūšiai duota sava, natūrali gyvenimo atkarpa. Visi gyvūnai, jei tik nesutrukdo žmogus ar netikėta žūtis, paprastai ir sulaukia skirtojo amžiaus. Vienas tik žmogus dėl netinkamos gyvensenos jį paprastai sutrumpina maždaug perpus.

Žmogaus organizmo ląstelių gyvybingumas didžiulis. Organai ir audiniai normaliom sąlygom geba atsistatyti. Sveikas organizmas pats apsivalo, pašalindamas toksines atliekas, pats virškina ir įsisavina maistą. Tik pažeisk virškinimo, šalinimo organu veiklą — tie pažeidimai sutrikdys ir kitų organų darbą, net visą organizmą. Jei patologija stipri, organai irsta sparčiau negu regeneruojasi, ir galiausiai ligonį pakerta mirtis, nepaisydama nei jo tėvų, nei jo paties amžiaus. Jei surasime priežastis, pažeidžiančias organizmo funkcijas, jei žinosime, koks maistas iš tiesu yra pilnavertis ir netrikdo organizmo veiklos, įstengsim aktyviai nueiti ilgą gyvenimo kelią.

Mirtis retai kada žmogų užklumpa gilioje senatvėje, pasibaigus jo gyvenimo trukmei. Ji paprastai ištinka po ilgų, su liga susijusiu organizmo irimo procesų, arba po tokio gydymo, kuris tik slopina natūralias organizmo sveikatingumo galias. To priežastis — neteisinga mūsų gyvensena ir paikos pastangos tokio klaidingo elgesio pasekmes įveikti vaistais. Mirtį beveik visada prišaukiame patys.

0 vaistai tik trumpina gyvenimą. Tikėjimas jais žmogų demoralizuoja, žemina jo asmenybę. Jei nesilaikysime higienos taisyklių, skiepai nuo šiltinės neišgelbės. Apgaulingas įsitikinimas, kad žmogaus organizmas seniai prisitaikęs prie tabako, alkoholio ir kenksmingu aplinkos sąlygų, kelia didelę grėsmę, nes kiekviena nauja karta vis labiau išsigimsta it medžiai kuo aukščiau kalnuose. Vaistai slopina įgimtas pastangas pasveikti. Dėl to kyla komplikacijos, ir žalingos jų pasekmės ligonius pražudo. Svarbu išsiaiškinti pirmines priežastis, o ne gydyti simptomus — viduriavimą, karštinę, temperatūrą. Nė vieni vaistai negali išgelbėti nuo mirties. Jie vartojami remiantis apgaulinga idėja, kad gyvybę galima palaikyti nuodais — žmonės brangiai moka už trumpą palengvėjimo valandėlę.

Nuodijantys malonumai ir vaistai. Pirmykštės, izoliuotai gyvenančios gentys naujų įpročių nesivaikė. Tačiau civilizuotas žmogus, išlandžiojęs visas žemės kerteles, ne tik visur skleidė savo blogus įpročius, bet ir savinosi svetimus. Susidariusi jų „puokštė“ sunkia pasekmių našta ėmė ardyti jam sveikatą ir apkartino gyvenimą.

Žmonės instinktyviai bjaurisi kenksmingomis medžiagomis. Tačiau instinktas pasižymi plastiškumu. Jei
natūralaus instinkto diktuojami įspėjamieji signalai yra ignoruojami ir žalinga medžiaga čia patenka vėl ir vėl, įsijungia savisaugos instinktas, kuris stengiasi pripratinti organizmą prie nuodų. Tokiu būdu visi „nuodingi“ įpročiai progresuoja. Tik natūralus apetitas turi ribas. Jei kas labai užsinori persikų, mielai pasitenkins braškėmis, tačiau užkietėjęs rūkorius nurims tiktai užsirūkęs. Kuo nuodai stipresni, tuo besinuodijančiam sunkiau atsispirti. Tabako pomėgis įsišaknijęs labiau, negu arbatos. Iš opiumo gniaužtų dar sunkiau ištrūkti, negu iš tabako. Kiekvieną nuodų dozę lydi depresijos banga. Prie jų įpratusiam ilgainiui tenka didinti dozes arba ieškoti stipresnių nuodų. Todėl jų visai atsisakyti yra lengviau, negu naudoti po truputį.

Šiuo metu Jūs matote 35% šio straipsnio.
Matomi 931 žodžiai iš 2673 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.