Sveikata ir darbo kmpiuteriu sauga
5 (100%) 1 vote

Sveikata ir darbo kmpiuteriu sauga

Mus supa vis įvairesnė elektroninė aparatūra. Jau pas daugelį Lietuvos gyventojų namuose garbingoje vietoje stovi kompiuteris, prie kurio ilgas valandas dirba ar žaidžia tiek tėveliai, tiek ir jų atžalos. Kompiuteriai statomi auditorijose, biuruose, klasėse. Neretai studentiško bendrabučio nedideliame kambarėlyje stovi keli kompiuteriai ir nemažas kitokios aparatūros kiekis. Darbas būna organizuotas ir taip, kad vienas studentas miega, o kitas dirba prie kompiuterio, kurio displėjaus užpakalinė sienelė beveik remiasi į miegančio draugo galvą.

Elektrosmogu – aplinkos tarša elektromagnetiniais spinduliais, pradėta plačiau domėtis kartu su masinės kompiuterizacijos pradžia. Akivaizdžiausia grėsme šiuo požiūriu išsiskiria displėjus, kuris dėl savo sudėtingo veikimo principo pasižymi plačiu spinduliavimo diapazonu nuo kelių hercų iki pusės megaherco. Pagrindinė problema šioje situacijoje yra ta, kad displėjus visada stovi prieš vartotojąč ir prie jo žmogus praleidžia visą darbo dieną ar didelę jos dalį.

Žemo dažnio elektromagnetinių laukų poveikis žmogaus sveikatai nėra visiškai ištirtas ir vienareikšmiškai įvertintas. Paskelbta daugybė straipsnių bei tyrimų rezultatų šia tema. Vienur įrodinėjamasč kad elektromagnetiniai laukai itin agresyviai veikia dirbančiojo sveikatą, o kitur tuo smarkiai abejojama. Taip yra todėl, kad duomenys, kuriuos analizuoja įvairūs autoriaič dažniausiai yra statistiniai, todėl sunku užtikrinti visišką jų objektyvumą ir rezultatų grynumą, nes sunku įvertinti visus veiksnius ir užtikrinti, kad tiriamoje situacijoje konkretus veiksnys tikrai buvo lemiamas.

Apytikriai elektromagnetinės spinduliuotės poveikio gyvam organizmui fiziką galima nusakyti tokiu būdu. Nedidelio dažnio elektromagnetiniai laukai veikia ląstelėse sukauptus krūvius. Biologinių audinių dielektrinės savybės elektromagnetiniame lauke kinta. Atitinkamai veikiamos organizme tekančios biosrovės, o tai jau gali tapti tam tikrų organizmo reakcijų priežastimi. Įvertinant tai, kad gamtoje nėra natūralių panašių dažnių elektromagnetinės spinduliuotės šaltinių, žmogus neturi įgimto įmuniteto jų poveikiui.

Nors elektromagnetinės spinduliuotės poveikis nėra visiškai ištirtas, niekas negarantuoja jo neutralumo gyvam organizmui, todėl visais atvejais tikslinga sumažinti savo aplinkoje elektromagnetinės spinduliuotės atsiradimo bei intensyvumo galimybę.

Internete medžiagos apie elektrosmogą yra nemažai. Pavyzdžiu gali būti nuo 1995 metų vokiečių kalba leidžiamas tęstinis elektroninis leidinys „Elektrosmog-Report“,kuriame periodiškai pateikiama naujausia informacija nagrinėjamu klausimu. Leidinio adresas http://www.datadiwan.de. Galima tvirtinti, kad elektrosmogo poveikis dirbančiajam kompiuterizuotoje darbo vietoje vis dar yra mokslininkų dėmesį traukianti problema. Iš kitos pusės, galima prisiminti, kad tarptautinės standartizavimo organizacijos vis griežtina elektromagnetinės spinduliuotės intensyvumo leistinas normas.

Apibendrinant iš įvairių šaltinių surinktą informaciją, suformuota žemiau pateikta diagrama, kur nurodyta elektromagnetinės spinduliuotės keliama rizika žmogaus sveikatai. Kai elektromagnetinės spinduliuotės lygis yra pastovus ir nuolatinis, net ir mažos jos vertės gali būti žalingos sveikatai. DIRBANČIŲJŲ KOMPIUTERIAIS SVEIKATA IR JOS PAKENKIMŲ PROFILAKTIKA

Kasdien didėja susidomėjimas naujomis kompiuterių galimybėmis. Kompiuteriai naudojami valstybinėse ir privačiose institucijose, mokyklose ir universitetuose, buityje. Daugeliu atvejų, be kompiuterio nebeįsivaizduojama darbo vieta. Tuo pačiu daugelio pasaulio šalių medikų tarpe didėja nerimas dėl kompiuterių vartotojų sveikatos. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad darbas kompiuteriu gali būti akių, kaulų ir raumenų sistemos, padidinto nuovargio bei odos pakenkimų priežastimi. Švedijos mokslininkų yra apskaičiuotas tam tikrų susirgimų rizikos laipsnis ir jo ryšys su laiku, praleistu dirbant kompiuteriu. Tai matote paveiksle: Ryšys tarp darbo kompiuteriu trukmės ir sveikatos pažeidimų rizikos laipsnio(%) / National Institute for Working Life, Solna, Švedija, 1992 m./

Žmogaus darbą kompiuteriu galima vertinti kaip sistemos “žmogus– kompiuteris” veiklą. Šios sistemos efektyvumas priklauso nuo dirbančiojo sveikatos būklės, kurią apsprendžia keli pagrindiniai faktoriai:

• Regėjimas – vartotojas turi dirbti neįtempdamas regos organo ir nevargindamas akių.

• Stuburas, nugaros ir pečių lanko raumenys – sėdima kūno padėtis darbo metu neturi sukelti nemalonių pojūčių.

• Psichinė įtampa – vartotojas darbo vietoje turi jausti pakankamą komfortą, tada jo veikla bus efektyvi, naudinga ir atneš dirbančiajam pasitenkinimą. Tai yra ypatingai svarbu, nes kompiuteris dažnai tampa streso ir psichologinės įtampos šaltiniu.

Didžioji dalis dirbančiųjų kompiuteriu mano, kad kompiuteris yra daugelio sveikatos pažeidimų pagrindinė priežastis:

• Trys ketvirčiai dirbančiųjų skundžiasi sąnarių, kaulų ir raumenų sistemos skausmais.

• Pusė vartotojų kenčia pastovius galvos skausmus.

• Du penktadaliai nuolat kalba apie regėjimo problemas.

Tenka konstatuoti, kad kiekvienas dirbantysis dirba ne uždaroje erdvėje su kompiuteriu, o gyvena normalų gyvenimą,
todėl ir darbo vieta bei su ja susiję sveikatos sutrikimai nebūtinai yra susiję vien tik su kompiuteriu. Absoliučiai tiksliai atskirti šių sferų negalima, taip pat kaip neįmanoma atlikti tikslių laboratorinių eksperimentų. Yra surenkama ir apibendrinama statistinė informacija, pagal kurią yra daromos išvados ir parengiamos rekomendacijos, atitinkami standartai bei normatyviniai dokumentai. Kadangi visuotinis kompiuterizacijos procesas vyksta tik antrą dešimtmetį, toli gražu ne visos problemos yra įvardytos ar vienareikšmiškai išspręstos.

Vertinant kompiuterio įtaką vartotojų sveikatai, yra išskiriamos kelios pagrindinės kryptys ir nustatomos pagrindinės sveikatos problemos, kurios kyla dirbant kompiuteriu:

• padidintas akių nuovargis,

• dažnesnė trumparegystė,

• kaulų ir raumenų sistemos pažeidimai,

• dažnas stresas ir komplikuotos psichologinės problemos,

• odos pažeidimas veido bei kaklo srityje,

• poveikis nėščioms moterims bei vaisingumui.

Visos šios problemos yra plačiau nagrinėjamos šio skyriaus poskyriuose.

Kai kuriuos medicinos terminus galite rasti čia .

DARBO VIETOS ERGONOMIKA

Visiems gerai suprantama profesinių pakenkimų rizika dirbant atominėje elektrinėje, statyboje, medžio padirbimo įmonėse. Biurai, raštinės ir įstaigos dažniausiai priskiriamos saugiai ir nekenksmingai darbo aplinkai. Tradicinėse šių įstaigų darbo vietose, kai pagrindinės darbo priemonės buvo rašiklis ir popierius, darbuotojas atlikdavo eilę fizinių veiksmų ir turėjo pakankamai vietos kūno padėčių ir judesių įvairovei. Jis galėjo tvarkyti dokumentus, užrašyti žinutes, naudotis telefonu, skaityti tekstą, keistis informacija su kolegomis, spausdinti ir atlikti kitus veiksmus. Tokiam įvairiam fiziniu požiūriu darbui, per žemas ar per aukštas stalas ar kėdė negalėjo sukelti dirginančio poveikio ar fizinio diskomforto. Skirtinga situacija susidaro dirbant šiuolaikiniame kompiuteriais aprūpintame biure. Darbuotojai ištisas valandas dažnai be pertraukos praleidžia prie kompiuterio. Vis daugiau darbuotojų biuruose ir valstybės tarnautojų įstaigose praleidžia darbo dieną dirbdami su klaviatūra, pele ir visą laiką žiūrėdami į displėjų. Dirbantis kompiuteriu tampa sistemos žmogus-kompiuteris-aplinka dalimi. Sistemoje apriboti operatoriaus fiziniai judesiai, dėmesys sukoncentruotas į displėjų, o abi rankos fiksuotos ant klaviatūros. Dėl tokių darbo sąlygų kompiuterių vartotojai yra labiau jautrūs darbo vietos ergonominiams trūkumams, tokiems kaip netinkamas apšvietimas, nepatogūs baldai, nevykęs sistemos komponentų išdėstymas ir t.t. Fiksuota darbo poza, netinkamas darbo stalo aukštis, regos įtampa tampa sveikatos pakenkimų rizikos šaltiniu. Tokios aplinkybės reikalauja skirti ergonomikos mokslo dėmesį kompiuterizuotų darbo vietų projektavimui.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1163 žodžiai iš 3757 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.