Sveikatos paslaugu programa valstybines ligonines
5 (100%) 1 vote

Sveikatos paslaugu programa valstybines ligonines

11

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS

Socialinio darbo institutasSOCIALINĖ RŪPYBA

C grupės dalykas

(Namų darbo užduotis)

Sveikatos paslaugų programa

Darbą atliko: Marius Blaževičius

Socialinio darbo institutas I kursas

Vadovas: D.Snieškienė

2004, Kaunas

TurinysTurinys……………………………………………………………

…………………………………………………..2

Įvadas

………………………………………………………………….

……………………………………………..3

Sruktūriniai

komponentai………………………………………………………..

………………………….4-5

Alternatyvios programos

charakteristikos……………………………………………………

……….5-8

Programos

vertinimas…………………………………………………………

……………………………..8-9

ĮvadasVisų pirma derėtų informuoti, kad tai pirmas toks mano darbas, kai

reikia apklausti ir išanalizuoti įstaigą, aptarti jos tikslus, uždavinius,

pasiteirauti tų paslaugų teikėjų bei gavėjų nuomonės. Darbą labai

palengvina planas, kurį gavau kartu su užduotimi. Jis struktūralizuoja

darbą, nurodo gaires. Pradžioje pateikiau analizės turinį, toliau dėstymas,

išvados ir naudota literatūra (ji taip pat pateikta). Ypač padėjo duota

literatūra. Perskaičius ją dingo baimė nuo ko pradėti, kaip išplėtoti

gaires, į ką įsigilinti labiau. Aš pasirinkau sveikatos programą

(valstybines ligonines), kuri apima tiek pirmąją medicininę pagalbą, tiek

stacionarinį gydymą, jo finansavimą, pasiskirstymą teritorijoje, individų

tinkamumą ir kt.

I. Srtuktūriniai komponentai.

Programos forma. Sveikatos programa „gamina sveikatą“. Kitaip sakant,

ji duoda galimybes suteikti zmogui medicininę pagalbą bet kokiu atveju, kai

zmogus suserga arba yra traumuotas. Taip pat atliekami tyrimai, skiriamas

gydymas.

Kam teikiama programa. Skubi neatidėliotina pagalba (3 dienos)

teikiama netsižvelgiant i žmogaus gyvenamą vietą, pilietybę. Pagal

Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau tekste – SAM) įsakymus ji teikiama

tris paras. Ji yra kompensuojama, neatsižvelgiant, ar yra socialinis

draudimas, socialinės garantijos. Ligoniai aptarnaujami pagal ligonių

teritorines kasas. Lietuvoje jų yra penkios. Pacientas privalo kreiptis į

savo šeimos gydytoją. Jei jis negali padėti, parašo siuntimą (Forma Nr.

27/a). Pacientas kreipiasi į ligoninę į priėmimo skyrių. Bet pagal SAM

reformą pacientas stacionarą gali pasirinkti tokį, koks jam patinka

nekreipiant dėmesio į gyvenamąją vietą. Nors realiai kiti stacionarai dėl

pinigų kvotos, kurias nustato teritorinės ligonių kasos planinių pacientų

nenori stacionarizuoti (t.y. guldyti į ligoninę pacientų, kurie nepriklauso

tai teritorinių liginių kasai), nes „pinigai paskui pacientą neina“, kaip

turėtų būti.

Finansavimas. Pagrindinis šios programos finansavimas – iš teritorinių

ligonių kasų. Pasirašant sutartis, nustatomos kvotos, pagal prėjusių metų

panaudotas lėšas (tačiau kiekvienais metais kvotos mažėja maždaug 200 000

litų). Kadangi stacionarų steigėjai – savivaldybės, tai lėšos gaunamos ir

iš jų rašant įvairias programas.

Pacientai, norintys geresnių sąlygų (vienutė, atskiras dušas,

šaldytuvas, arbatinukas, televizorius), primoka 11lt už parą, kurie įeina į

įstaigos pajamas, kurios panaudojamos ligoninės stovio gerinimui,

medicininiam inventoriui.

Įstaiga turi reabilitacijos skyrių, kur atvažiuoja pacientai be

teritorinių ligonių kasų siuntimo. Jie mokasi patys už gydyną ir gyvenimą.

Tame tarpe daug užsienio piliečių. Lietuvos pilietis moka 44lt/parą,

užsieniečiai – 68lt/parą.

Dar vienas pajamų šaltinis – sutartys su sanatorijom, iš kurių

atvežami pacientai su pablogėjusia sveikata. Laboratorinius tyrimus apmoka

sanatorija.

Taip pat, jei pacientas nori pasitirinti sveikatą be šeimos gydytojo

siuntimo (echoskopija, rentgenas, laboratoriniai tyrimai…) tada mokasi

patys už save. Vizitas II lygio stacionare (pas gydytoją) – lietuvos

piliečiui 28lt, užsieniečiams – 34lt. Visi įkainiai patvirtinti SAM.

Administravimo lygmuo. Administravimas – valstybinis, kadangi įstaiga

valstybinė. Įstaigos vadovas dažniausiai skiriamas konkurso būdu. Taip pat

pavaduotojas slaugai, vyr. buhalteris, ekonomistai. Konkursas gali būti

vykdomas respublikos, miesto mąstu arba vietinis (t.y. ligoninės mąstu).

Įstaiga vientisa, t.y. „ligoninė“, kuri turi tam tikrus savo „filialus“,

išsiskirsčiusius visoje respublikoje, turinčius savo vadovus. Ligoninių

„filialai“ yra labai įvairūs: klinikos, kraujo
centrai, pirminės sveikatos

priežiūros centrai, poliklinikos, medicinos punktai, ambulatorijos, fizinė

medicina ir reabilitacija.

II.Alternatyvios programos charakteristikos.

Programos vaidmenį derėtų išanalizuoti truputį plačiau. Labiausiai

įžvelgiamas yra turbūt vystymosi vaidmuo. Ši programa kuria gerovę, t.y.

stengiasi, kad žmogus geriausiai panaudotų savo galimybes bet kuriame savo

gyvenimo amžiuje. Juk sergantis žmogus, nesvarbu kiek jam metų, koks jo

išsilavinimas, socialinė padėtis, negali pilnavertiškai išnaudoti savo

galimybių. Pavyzdžiui: Sakykime, žmogus savo gyvenimą sieja su futbolu. Jis

ketina iš jo pragyventi, futbolas jam suteikia džiaugsmą, pasitenkinimą.

Susilaužęs koją, žmogus negali žaisti toliau, t.y. dingsta jo pajamų

šaltinis, išsivysto depresija, nerimas. Išsigydęs traumą, futbolininkas vėl

gali toliau testi savo kerjerą, ir išnaudot save ten ,kur jam geriausiai

sekasi.

Taip pat glima įžvelgti ir institucinės gerovės vaidmenį. Juk sukurtos

penkios teritorinės ligonių kasos, žmonių patogumui, kad nereiktų jiems

toli keliauti ištikus problemai. Stengiamasi modernizuoti medicininį

inventorių, kad pacientams gydymas nesukeltų papildomų nepatogumų.

Kiekvienas žmogus yra nusipelnes gauti šias paslaugas.

Svarbus klausimas, kokiu laipsniu programa yra visuotinė ar atrankinė.

Čia ir vėl išskiriami du keliai – skubi neatidėliotina pagalba ir

stacionarinis gydymas. Skubią neatidėliotiną pagalbą galėtume priskirti

prie visuotinės programos, nes ji nereikalauja socialinių garantijų,

teikiama visada be išimčių. Stacionarinį gydymą priskirsime prie atrankinės

programos, nes ji reikalauja tam tikrų finansinių išteklių, socialinio

draudimo. Tam, kad pacientui būtų teikiamas stacionarinis gydymas, jis turi

būti apmokėtas. O lėšos tam imamos iš pacientų įmokų teritorinėms ligonių

kasoms.

Galima būtų teigti, kad atrankinė programa nėra jau taip blogai. Visų

pirma, pinigai juk negaunami iš niekur, jie yra kaupiami renkant tam tikrus

mokesčius. Visų antra, universalia programa dažniau naudosis turtingesni,

lengviau prieinantys, turintys daugiau informacijos žmonės. Taip gali būti

naudojama kitų sąskaita.

Kalbant apie skubią neatidėliotiną pagalbą, ji negali šiuo atveju

būti išnaudojama, nes ji suteikiama tik tada, kai žmogui gresia rimti

sveikatos sutrikimai, invalidumas ar net mirtis. Taip pat skubi

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 919 žodžiai iš 1837 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.