VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS
Socialinio darbo institutasSOCIALINĖ RŪPYBA
C grupės dalykas
(Namų darbo užduotis)
Sveikatos paslaugų programa
Darbą atliko: Marius Blaževičius
Socialinio darbo institutas I kursas
Vadovas: D.Snieškienė
2004, Kaunas
TurinysTurinys……………………………………………………………
…………………………………………………..2
Įvadas
………………………………………………………………….
……………………………………………..3
Sruktūriniai
komponentai………………………………………………………..
………………………….4-5
Alternatyvios programos
charakteristikos……………………………………………………
……….5-8
Programos
vertinimas…………………………………………………………
……………………………..8-9
ĮvadasVisų pirma derėtų informuoti, kad tai pirmas toks mano darbas, kai
reikia apklausti ir išanalizuoti įstaigą, aptarti jos tikslus, uždavinius,
pasiteirauti tų paslaugų teikėjų bei gavėjų nuomonės. Darbą labai
palengvina planas, kurį gavau kartu su užduotimi. Jis struktūralizuoja
darbą, nurodo gaires. Pradžioje pateikiau analizės turinį, toliau dėstymas,
išvados ir naudota literatūra (ji taip pat pateikta). Ypač padėjo duota
literatūra. Perskaičius ją dingo baimė nuo ko pradėti, kaip išplėtoti
gaires, į ką įsigilinti labiau. Aš pasirinkau sveikatos programą
(valstybines ligonines), kuri apima tiek pirmąją medicininę pagalbą, tiek
stacionarinį gydymą, jo finansavimą, pasiskirstymą teritorijoje, individų
tinkamumą ir kt.
I. Srtuktūriniai komponentai.
Programos forma. Sveikatos programa „gamina sveikatą“. Kitaip sakant,
ji duoda galimybes suteikti zmogui medicininę pagalbą bet kokiu atveju, kai
zmogus suserga arba yra traumuotas. Taip pat atliekami tyrimai, skiriamas
gydymas.
Kam teikiama programa. Skubi neatidėliotina pagalba (3 dienos)
teikiama netsižvelgiant i žmogaus gyvenamą vietą, pilietybę. Pagal
Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau tekste – SAM) įsakymus ji teikiama
tris paras. Ji yra kompensuojama, neatsižvelgiant, ar yra socialinis
draudimas, socialinės garantijos. Ligoniai aptarnaujami pagal ligonių
teritorines kasas. Lietuvoje jų yra penkios. Pacientas privalo kreiptis į
savo šeimos gydytoją. Jei jis negali padėti, parašo siuntimą (Forma Nr.
27/a). Pacientas kreipiasi į ligoninę į priėmimo skyrių. Bet pagal SAM
reformą pacientas stacionarą gali pasirinkti tokį, koks jam patinka
nekreipiant dėmesio į gyvenamąją vietą. Nors realiai kiti stacionarai dėl
pinigų kvotos, kurias nustato teritorinės ligonių kasos planinių pacientų
nenori stacionarizuoti (t.y. guldyti į ligoninę pacientų, kurie nepriklauso
tai teritorinių liginių kasai), nes „pinigai paskui pacientą neina“, kaip
turėtų būti.
Finansavimas. Pagrindinis šios programos finansavimas – iš teritorinių
ligonių kasų. Pasirašant sutartis, nustatomos kvotos, pagal prėjusių metų
panaudotas lėšas (tačiau kiekvienais metais kvotos mažėja maždaug 200 000
litų). Kadangi stacionarų steigėjai – savivaldybės, tai lėšos gaunamos ir
iš jų rašant įvairias programas.
Pacientai, norintys geresnių sąlygų (vienutė, atskiras dušas,
šaldytuvas, arbatinukas, televizorius), primoka 11lt už parą, kurie įeina į
įstaigos pajamas, kurios panaudojamos ligoninės stovio gerinimui,
medicininiam inventoriui.
Įstaiga turi reabilitacijos skyrių, kur atvažiuoja pacientai be
teritorinių ligonių kasų siuntimo. Jie mokasi patys už gydyną ir gyvenimą.
Tame tarpe daug užsienio piliečių. Lietuvos pilietis moka 44lt/parą,
užsieniečiai – 68lt/parą.
Dar vienas pajamų šaltinis – sutartys su sanatorijom, iš kurių
atvežami pacientai su pablogėjusia sveikata. Laboratorinius tyrimus apmoka
sanatorija.
Taip pat, jei pacientas nori pasitirinti sveikatą be šeimos gydytojo
siuntimo (echoskopija, rentgenas, laboratoriniai tyrimai…) tada mokasi
patys už save. Vizitas II lygio stacionare (pas gydytoją) – lietuvos
piliečiui 28lt, užsieniečiams – 34lt. Visi įkainiai patvirtinti SAM.
Administravimo lygmuo. Administravimas – valstybinis, kadangi įstaiga
valstybinė. Įstaigos vadovas dažniausiai skiriamas konkurso būdu. Taip pat
pavaduotojas slaugai, vyr. buhalteris, ekonomistai. Konkursas gali būti
vykdomas respublikos, miesto mąstu arba vietinis (t.y. ligoninės mąstu).
Įstaiga vientisa, t.y. „ligoninė“, kuri turi tam tikrus savo „filialus“,
išsiskirsčiusius visoje respublikoje, turinčius savo vadovus. Ligoninių
„filialai“ yra labai įvairūs: klinikos, kraujo
centrai, pirminės sveikatos
priežiūros centrai, poliklinikos, medicinos punktai, ambulatorijos, fizinė
medicina ir reabilitacija.
II.Alternatyvios programos charakteristikos.
Programos vaidmenį derėtų išanalizuoti truputį plačiau. Labiausiai
įžvelgiamas yra turbūt vystymosi vaidmuo. Ši programa kuria gerovę, t.y.
stengiasi, kad žmogus geriausiai panaudotų savo galimybes bet kuriame savo
gyvenimo amžiuje. Juk sergantis žmogus, nesvarbu kiek jam metų, koks jo
išsilavinimas, socialinė padėtis, negali pilnavertiškai išnaudoti savo
galimybių. Pavyzdžiui: Sakykime, žmogus savo gyvenimą sieja su futbolu. Jis
ketina iš jo pragyventi, futbolas jam suteikia džiaugsmą, pasitenkinimą.
Susilaužęs koją, žmogus negali žaisti toliau, t.y. dingsta jo pajamų
šaltinis, išsivysto depresija, nerimas. Išsigydęs traumą, futbolininkas vėl
gali toliau testi savo kerjerą, ir išnaudot save ten ,kur jam geriausiai
sekasi.
Taip pat glima įžvelgti ir institucinės gerovės vaidmenį. Juk sukurtos
penkios teritorinės ligonių kasos, žmonių patogumui, kad nereiktų jiems
toli keliauti ištikus problemai. Stengiamasi modernizuoti medicininį
inventorių, kad pacientams gydymas nesukeltų papildomų nepatogumų.
Kiekvienas žmogus yra nusipelnes gauti šias paslaugas.
Svarbus klausimas, kokiu laipsniu programa yra visuotinė ar atrankinė.
Čia ir vėl išskiriami du keliai – skubi neatidėliotina pagalba ir
stacionarinis gydymas. Skubią neatidėliotiną pagalbą galėtume priskirti
prie visuotinės programos, nes ji nereikalauja socialinių garantijų,
teikiama visada be išimčių. Stacionarinį gydymą priskirsime prie atrankinės
programos, nes ji reikalauja tam tikrų finansinių išteklių, socialinio
draudimo. Tam, kad pacientui būtų teikiamas stacionarinis gydymas, jis turi
būti apmokėtas. O lėšos tam imamos iš pacientų įmokų teritorinėms ligonių
kasoms.
Galima būtų teigti, kad atrankinė programa nėra jau taip blogai. Visų
pirma, pinigai juk negaunami iš niekur, jie yra kaupiami renkant tam tikrus
mokesčius. Visų antra, universalia programa dažniau naudosis turtingesni,
lengviau prieinantys, turintys daugiau informacijos žmonės. Taip gali būti
naudojama kitų sąskaita.
Kalbant apie skubią neatidėliotiną pagalbą, ji negali šiuo atveju
būti išnaudojama, nes ji suteikiama tik tada, kai žmogui gresia rimti
sveikatos sutrikimai, invalidumas ar net mirtis. Taip pat skubi