Sveikatos priežiūros finansavimo reforma Lietuvoje
5 (100%) 1 vote

Sveikatos priežiūros finansavimo reforma Lietuvoje

Įvadas

Dabar Lietuvoje mišrus finansavimas, grindžiamas draudimo ir biudžeto lėšų derinimu, yra pagrindinis sveikatos įstaigų išteklių šaltinis. Daugiausia ligoninių liko valstybės nuosavybė, kadangi ligoninių privatizavimas niekada nebuvo prioritetas. Tai galima būtų aiškinti įvairiai: liberaliai nusiteikę žurnalistai šlovina privačias įstaigas ir nerangumu dažniausiai kaltina biurokratus; daugelis sveikatos organizatorių yra skeptiškos nuomonės apie privačios iniciatyvos vyravimą medicinoje ir šią nuomonę grindžia savo ir Vakarų Europos, kurioje kaip žinia, apie 80–90 % ligoninių priklauso valstybei arba bažnytinėms organizacijoms bei pelno nesiekiantiems universitetams, patirtimi; sveikatos ekonomistai pasisako už rinkos santykių medicinoje plėtojimą, tačiau vangiai vykstančią privatizaciją aiškina rinkai būdingomis ydomis (daugelyje nedidelių miestų ligoninė yra monopolinė paslaugų teikėja, ir egzistuoja informacijos asimetrijos tarp gydytojo ir paciento problema).

Asmens sveikatos priežiūros paslaugų finansavimo ir valdymo reforma grindžiama nuostata, jog yra tikslinga atskirti paslaugų teikėją nuo pirkėjo. Ši nuostata yra iracionali bendrosios ekonominės teorijos požiūriu (pagal apibrėžimą prekių gamintojas yra kitas asmuo nei jų pirkėjas), tačiau ji korektiškai aiškina situaciją tose ūkio šakose, kuriose paslaugas teikia valstybės institucijos, finansuojamos visuomenės lėšomis. Siekdama atskirti paslaugų teikėją nuo pirkėjo Lietuva 1997 metais pradėjo diegti privalomojo sveikatos draudimo sistemą. Turint omenyje tai, kad daugiau nei pusė dabartinių Europos Sąjungos narių savo sveikatos sistemą finansuoja ne draudimo, o biudžeto lėšomis, tai kelia nuostabą, nors pats terminas „sveikatos draudimas” dažnai vartojamas skirtinga prasme. Kita vertus, institucinis gydymo įstaigų savininko (tai dažniausiai yra vyriausybė, apskritis arba savivaldybė) atskyrimas nuo pagrindinio mokėtojo (ligonių kasos) yra bendras viso Rytų Europos regiono sveikatos sistemų bruožas.

Lietuva tapo atvira pasaulio medicinos prekių rinkai. Iki 1990 metų prekyba daugiausia vyko tarp sovietinio bloko valstybių, kurios nepasitikėjo partnerių produkcijos kokybe bei gebėjimu ją tiekti laiku ir stengėsi pačios pasigaminti daugumą prekių. Nors spartus atsivėrimas pasaulio rinkai turėjo ir neigiamų pasekmių (labai padidėjo medikamentų kainos, nukentėjo vietos gaminiai), šis sveikatos sektoriaus reformos elementas turėjo teigiamos įtakos sveikatos paslaugų kokybei ir jo atsisakyti nenumatoma. Daugelis valstybių kalba apie nacionalinės farmacijos pramonės stiprinimą, bet nė viena jų nepasisako už atsitvėrimą nuo pasaulio.

Medicinos prekių (medikamentų, medicinos aparatūros) bei kitų sveikatos priežiūros įstaigose vartojamų prekių (maisto, patalynės, kuro) gamyba ir prekyba yra privatizuotos. Nebeliko komandinės ekonomikos laikotarpiui būdingų prekių gydymo įstaigoms fondų sistemos, medikamentų ir medicinos aparatūros deficito. Tiesa, išlikęs centralizuotas aparatūros ir vaistų pirkimas turi tam tikrų ikireforminiam tiekimui būdingų elementų. Centralizuoto pirkimo šalinininkai grindžia savo nuomonę lėšų taupymu perkant dideliais kiekiais ir kryptinga investicine politika. Centralizuoto pirkimo priešininkai savo poziciją aiškina tuo, kad tokia praktika riboja gydymo įstaigų teises ir atsakomybę, didina korupcijos tikimybę, griauna sveikatos prekių rinką. Šio reiškinio nuodugnus svarstymas įvairiais lygmenimis (įskaitant ir Nacionalinę sveikatos tarybą) turėtų atsakyti į klausimą, kiek yra tikslingas rinkos reguliavimas Lietuvoje.

Per 1990–2000 metus akivaizdžiai padidėjo valstybės ligoninių ir kitų sveikatos priežiūros įstaigų savarankiškumas. Beveik nebeliko ligoninių išlaidų reglamentavimo pagal išlaidų straipsnius. Gydymo įstaigų administracija beveik savarankiškai sprendžia darbuotojų ir lovų skaičiaus kaitos problemas. Laipsniškas visuomeninių gydymo įstaigų stebėtojų tarybų kūrimasis taip pat laikytinas pažangiu bruožu.

Labiau vadovaujamasi įstatymais negu individualiais valdininkų sprendimais. Dabartiniu metu priėmus draudimo įstatymą, reglamentuojami pagrindiniai sveikatos sistemos pajamų srautai bei sveikatos priežiūros garantijos gyventojams. Įstatymai taip pat apibrėžia gydymo įstaigų teisinį statusą, farmacijos sektoriaus veiklą, riboja valdininkų savivalę, bet jos nepanaikina. Būtent įstatymų veikimo užtikrinimas tapo pagrindine problema. Jau kelerius metus Lietuvos vyriausybė nepajėgia užtikrinti įstatymo numatyto ne mažesnio kaip 5 % BVP sveikatos finansavimo. Be to, prastai surenkamos sveikatos draudimo įmokos.

Sveikatos draudimas

Sveikatos draudimas yra darbo užmokesčio draudimas. Jis vystėsi dviem etapais. Pradiniame etape egzistavo savišalpos kasos, savitarpio pagalbos kasos, ir tai jau buvo dar manufaktūrų laikais. Antrasis etapas prasidėjo įsteigus ligonių kasas (apie 1860 metus Vokietijoje) – struktūrą, kuriai atitinkamą dalį pajamų moka darbuotojas ir darbdavys. Iš pradžių darbuotojas padengdavo 1/3 dalį sveikatos draudimo išlaidų, o 2/3 tekdavo apmokėti darbdaviui; tai sudarė apie 7-10 % darbuotojo atlyginimo. Kiek vėliau, 1889 metais, Otas fon Bismarkas (1815–1898) darbuotojo ir darbdavio įnašų
dalį sulygino – tiek darbininkas, tiek darbdavys turėjo apmokėti po 50 % sveikatos draudimo išlaidų. Tuo pačiu O. Bismarkas sukūrė socialinio medicininio draudimo sistemos modelį. Remiantis juo, sveikatos draudimas yra finansuojamas iš darbuotojų ir darbdavių įmokų, draudimo lėšos kaupiamos nevyriausybiniuose fonduose, o kontraktai priklauso nuo honorarų dydžio. Mokama tiesiogiai į ligonių kasas.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 779 žodžiai iš 2529 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.