Sveikieji ir realieji sk.. Įpasčiausios duom. rūšys – sveikieji ir realieji sk.. Kompe visi skaičiai turi būti baigtiniai, o matej būna ir baigtiniai ir begaliniai. Kompe kieivienas sk. koduojamas bitų sk.. Kompe galima koduoti tik diskrečiuosius dydžius, tai sveikiej ir natūraliji sk.. Racionalieji ir realieji kompe yra išreiškiami su sk.i po kablelio.
Realiųjų sk. vaizdavimas. 1.Sud. programas realiuosius sk. galima užrašyti 2 būdais: 1)sk. sveikąja dalį atskiriant tašku nuo trupmenines 2)Vartojant laipsnio rodiklį. Paskalio k. vietoj laipsnio pagr. pvz.10 rašoma E ir po jos sveiku sk. išreikštas rodiklis n,pvz: kompe 5E1, matiekoj 5*10¹.
DIV ir MOD. Paskalio k. su sk. atliekami visi veiksmai: sudetis +, atimtis – , daugyba * , dalyba /. Dalyba yra 2 rūšių: 1. jeigu dal. Sveik. sk. ir norime gauti dalmenį tik sveiką sk., tai dalybos operaciją žym. DIV, o jei norime gauti tik liekaną – MOD. MOD nevartojama su neig. sk. Pvz: 13div5=2 , 13mod5 =3.
Sveikieji sk.: 12, 1000, -15. Realieji : 15.5, 20.0, 3.1E4, 317E5.
Kintamieji. Duom.,kurie gali keistis atliekant programą, vad. kintamaisiais. Pastovūs duom. vad. konstantomis. Kintamieji žym. vardais. Vardai sud. iš raidžių ir sk., bet būtinai turi prasideti raide: a, suma, sprend 1, vidurkis, plotas. Parenkant kintamųjų vardus reikia stengtis kad jie nusakytų jais pažym.duom. paskirtį: Sk. suma – sum. Kiekvienam kintamajam kompas skiria vietą savo atmintinėje. Ten saugoma to kintamojo reikšmė – konkretus duomuo. Kintamasis apibūdinamas vardu ir reikšme. Kintamojo vardas žym. atmintines lankelį, o pačiame lankelyje įrašoma kintamojo reikšmė. Į tą patį atmintines lankelį gali būti įrašomas vis kitos to paties kintamojo reikšmes.