Sventosios upė
5 (100%) 1 vote

Sventosios upė

Šventoji

Šventoji – upė, kurią iki Paščio ežero maitina net 1436 km² baseinas. Išplaukusi iš Paščio, upė kilpinėja Utenos raj. žeme pietvakarių link apie 30 km ir pasiekia Anykščių rajono ribą, kai iki žiočių lieka dar 140 km. Ši Šventosios vidurupio atkarpa yra bene vingiuočiausia, nes jos galus jungiančios tiesės ilgis yra tik 17 km. Upė srūva Aukštaičių aukštumos papėde, buvusio ledyno pakraščiu. Žemiau Paščio ežero jos slėnis jau ganėtinai ryškus, turi per potvynius užliejamą salpą ir dvi terasas. Pakrantėse yra Likančių, Ilčiukų, Degėsių, Kaniūkų, Šeimyniškių, Joniškių, Vėželių kaimai ir Užpalių miestelis. Paskutiniuosius kilometrus Utenos žemėje Šventąją iš kairės lydi Vyžuonų miškas. Upės krantus jungia du gelžbetonio tiltai: vienas Užpaliuose, o antrasis – Kunigiškių – Utenos ir Anykščių raj. sandūroje. Utenos raj. ribose upės vaga krinta 15,7 m, taigi vidutinis nuolydis yra 0,052%. Smagiausiai Šventoji teka Ilčiukų-Užpalių ruože (nuolydis siekia 0,066%). Todėl būtent čia buvo pastatyti net trys vandens malūnai: Ilčiukų (sugriautas), Degėsių (statytas 1922 m., vėliau nugriautas užtvankos aukštis 2,8 m) ir Užpalių (statytas 1836 m., užtvankos aukštis 3,2 m). Upės hidrologinį režimą 1955-1964 m. stebėjo Užpalių vandens matavimo stotis. Jos duomenimis, Šventosios vandens lygis (ties Užpaliais) per metus svyruoja vidutiniškai 3,3 m. Upė vandeningiausia pavasarį, kai debitai vidutiniškai siekia 58 m³/s, o per itin didelius potvynius, pavyzdžiui, 1958 metais, net 98 m³/s. Vasarą debitai sumažėja iki 4,2 m³/s, o labai sausais metais – iki 2,9 m³/s. Žiemos pradžioje upės vagoje kartais susidaro ižo kamščiai, ir vandens lygis staiga pakyla 10-40 cm.

Utenos raj. ribose (einant pasroviui) reikšmingiausi Šventosios intakai yra: Alauša, Karčiupis, Ringys, Bradesa, Girbys, Vyžuona – iš kairės, ir Narupis, Ūdrokšlis bei Nasvė – iš dešinės. Be jų, Šventosios baseinui priklauso Duobių-Daugailių-Antadrajos-Bikūnų apylinkes drenuojanti Indraja, kurios žemupys nuslysta į Zarasų rajoną, o žiotys yra Paščio ežere. Į rytus išsišovusio rajono rytinio kampo (Sirvydžių-Juknėnų-Antilgės apylinkių) nuotėkį surenka ir į Antalieptės tvenkinį nuplukdo Ligaja. Utenos raj. yra šios upės aukštupiai. Šiek tiek šiauriau esančius plotus apie Garnius ir Šlepečius raižo upeliai, srūvantys į Šavašą – Šventosios kairįjį intaką Zarasų rajone. Tarp Leliūnų ir Pakalnių užsimezgantys upeliai skuba į Versmyną, o šis priklauso Anykštos baseinui. Į pietus nuo Pakalnių Virintos dešiniojo intako – Vastapos aukštupiai. Štai tokia seka ir bandysime detaliau apibūdinti Šventosios baseino upelių rezginį.

Alauša – Šventosios kairysis intakas, įtekantis į ją tarp Ilčiukų ir Likančių. Prie pat žiočių upelį kerta Užpalių-Dusetų kelias. Alaušos formaliosios versmės – Alaušo ežere, todėl nuo pastarojo skaičiuojamas ir upelio ilgis (8,3 km). Baseinas ištįsęs iš pietų į šiaurę apie 14 km, plotas – 75,2 km². Nuo versmių iki žiočių upelis krinta 40 m, taigi vagos vidutinis nuolydis siekia net 0,48%. Prie Alaušos ištakos, Alaušų kaime, stovi senas (statytas 1890 m., užtvankos aukštis 5,6 m) vandens malūnas, o žemupyje (apie 3 km iki žiočių) 1975 m. įrengtas Satarečiaus tvenkinys (plotas 9,9 ha). Upelio vidutinis debitas žiotyse yra apie 0,55 m³/s. Į Alaušą iš dešinės įteka Inglaudos upelis (ilgis 5,3 km).

Karčiupis – trumpas (3,8 km) Šventosios kairysis intakas, įtekantis į ją žemiau Ilčiukų. Upelis (baseino plotas 4,5 km²) srūva nuo Gailešionių kaimo, teka iš pietų į šiaurę lygiagrečiai Alaušai. Žemupyje upelis labai greitas, nes vaga yra giliai įsirėžusi ir jos nuolydis siekia net 2%. Pavadinimas greičiausiai sietinas su liet. kartus – „gailus, aštraus skonio“.

Ringys taip pat įteka į Šventąją iš kairės, bet jau 12 km žemiau Karčiupio žiočių, Užpalių miestelio pietiniame pakraštyje. Ilgis 3,8 km, baseino plotas 8,5 km². Upelis lėtas, natūralus tik jo žemupys, o likusi atkarpa buvo ištiesinta melioruojant pašlapusį baseiną. Taigi pavadinimas, kilęs, matyt, iš liet. ringis – „vingis“, jau neatitinka tikrovės.

Bradesa. Įteka į Šventąją iš kairės, 2,5 km žemiau Ringio žiočių (Užpalių miestelio). Ilgis 10,2 km, baseino plotas 19,6 km², versmės – Bradeso ežere, netoli Kirklių kaimo. Aukštupį kerta Utenos-Sudeikių, o žemupį (prie žiočių) – Užpalių-Vyžuonų keliai. Beveik 5 km Bradesos aukštupio virto melioracijos grioviu. Gražiausia upelio atkarpa yra žemiau Gaigalių kaimo: ženkliai padidėja vagos nuolydis ir srovės greitis, upelį spaudžia aukšti skardžiai, kairiajame krante atsiranda plikų atodangų. Vandens debitas žiotyse yra apie 0,15 m³/s.

Girbys. Įteka į Šventąją iš kairės 2,5 km žemiau Bradesos žiočių, priešingame Šventosios krante ties Juociškių kaimu. Upelio ilgis 6 km, baseino plotas 9,6 km². Natūrali išliko tik 2 km žemupio atkarpa, likusi dalis – ištiesinta. Be dirbamų laukų ir ganyklų, Girbys drenuoja ir rytinį Vyžuonų miško pakraštį. Upelio pavadinimas siejamas su liet. gerbus – „švarus“.

Vyžuona. Utenos raj. galima būtų pagrįstai vadinti „Vyžuonos žeme“, nes jai tenka trečdalis

teritorijos ploto. Vyžuonos (baseino plotas 414,7 km²) – Šventosios kairiojo intako tolimiausi aukštupiai užsimezga Molėtų rajone, apie 5 km į pietus nuo Kvyklių, o upės žiotys – Utenos ir Anykščių rajonų sandūroje, apie 3 km į šiaurės vakarus nuo Vyžuonų. Tiesės, jungiančios šiuos upyno taškus, ilgis būtų beveik 30 km. Vyžuonos formaliosios versmės yra Krašuonos ir Viešos upelių santaka (Utenos mieste). Dėl šios priežasties upės ilgis dabar siekia tik 26 km, o senesniuose žinynuose (1959 m.) jis buvo vertinamas net 55 km (skaičiuojant nuo tolimiausių upyno versmių). Žemiau Utenos upės vaga kas kilometras pažemėja apie 1 m, vidutinis nuolydis yra tik 0,085%, o slėnis užpelkėjęs ir neraiškus. Vaizdingiausias yra giliau įsirėžęs žemupys (žemiau Vyžuonų). Upės nuolydis padidėja iki 0,17%. Ji plačiai vingiuoja pamiškėmis, o slėnis sausas, suspaustas aukštesnių krantų. Vandens vidutinis debitas Vyžuonos žiotyse yra 3,8 m³/s – nemenkas priedėlis Šventajai, nes pastarosios vandeningumas žemiau santakos padidėja apie 20%. Upės pavadinimas galėjo turėti vingiuotumo, išsišakojimo reikšmę (liet. vy˛ti – “pinti vy˛as”).

Net 235 upeliai, daugiausia trumpi – iki 3 km ilgio, plukdo vandenis į Vyžuoną ir jos intakus. Ilgiausia (21,7 km) yra Krašuona, kurios baseinas (68,6 km²) driekiasi į pietryčius nuo Utenos ir per Nemeikščius, Biliakiemį, Raudoniškį nutįsta įpiečiau Ryliškių. Pastarasis kampas ypatingas, nes jį iš trijų pusių spaudžia Žeimenos baseino žemės. Krašuonos aukštupį kerta Tauragnų-Kuktiškių kelias, bet upelio galima ir nepastebėti, nes jis seniai virto melioracijos grioviu. Žinia, sausinti čia buvo ką: netoliese esantis kaimas net ir vadinamas Raistiniais. Upės vagos vidutinis nuolydis yra 0,38%, tačiau didžiausias kritimas (0,60%) yra giliai įsirėžusiame vidurupyje tarp Biliakiemio ir Nemeikščių. Prie pastarojo kaimo 1980 m. įrengtas 82,4 ha tvenkinys (užtvankos ilgis 640 m, aukštis 12 m, vandens tūris 4,2 mln.m³). Jis ištįsta per 2,2 km, o krantų ilgis siekia 6 km. Didžiausi Krašuonos intakai: dešinysis – Šeduikis (ilgis 7,6 km), kairysis intakas Viržintėlė, kurios ilgis 6,6 km. Jos versmės netoli Gimžiškių kaimo. Abiejų upelių vagos daugelyje ruožų yra ištiesintos, be to, prie jų įrengti tvenkiniai: prie Šeduikio – Biliakiemio tvenkinys (9,2 ha), o prie Viržintėlės – Suolelių tvenkinys (6,6 ha). Krašuonos vandens vidutinis debitas žiotyse yra 0,5 m³/s.

Antroji Vyžuonos versmių gimdytoja – Vieša (ilgis 17,7 km, baseino plotas 78,1 km²), atplukdanti į santaką beveik tiek pat vandens (debitas apie 0,58 m³/s) kaip ir Krašuona. Vieša išteka iš Peleko ežero (0,5 km į R nuo Utenos-Kuktiškių kelio), teka per netoliese (už 1 km) esantį užpelkėjusį Viešio ežerą ir šiek tiek žemiau jo susilieja su Š V link srūvančia Tale. Pastaroji yra Viešos kairysis intakas, tačiau kaip neretai esti hidrografijoje, vertinimas yra formalus. Talės, ištekančios iš Talio ežero, ilgis iki santakos su Vieša yra 12,8 km (Viešos – 2 km), baseino plotas – 52 km², (Viešos – 8 km²), taigi intakas yra kur kas reikšmingesnis ir “vyresnis” už pagrindinę upę. Tačiau yra taip, kaip yra – įsiliejusi į Viešą, Talė praranda ir savo vandenis, ir vardą, o upės-grobikės baseino plotas nuo santakos iki žiočių padidėja tik 23%. Baseinas ištįsęs tarsi dešra iš P į Š, siauras, todėl per likusius 16 km iki žiočių į Viešą įteka tik keli menki upeliūkščiai. Vagos nuolydis žemupio ruože yra apie 0,2%. Vieša susilieja su Krašuona pietrytiniame Utenos pakraštyje.

Į Viešos-Krašuonos santakoje gimusią Vyžuoną už 2,5 km iš kairės įsilieja pirmasis “nuosavas” intakas Utenaitė. Upelio, gimusio Utenaičio ežere, ilgis 12,2 km, baseino plotas 66,7 km². Ji teka Š R kryptimi pro Utenėlės ir Narkūnų kaimus, kerta kelius, vedančius iš Utenos į Alantą, Ukmergę ir Svedasus, po to linksta į R ir šiauriniame Utenos pakraštyje įteka į Vyžuoną. 5 km ilgio vidurupio atkar

Apie 2 km žemiau Utenaitės žiočių į Vyžuoną iš dešinės įteka Rašė – neilgas (10,5 km), bet ganėtinai didelį (94 km²) baseiną drenuojantis upelis. Jis išteka iš Rašio ežero prie Sirutėnų kaimo ir srūva į P Utenos link. Likus penkiems kilometrams iki žiočių, į Rašę iš kairės įteka didžiausias intakas Raudesa (ilgis 13,9 km, baseino plotas 36,7 km²). Santakoje 1974 m. pastačius užtvanką (ilgis 200 m, aukštis 12 m), išsiliejo 101 ha Utenos tvenkinys, sukaupęs 5,6 mln.m³ vandens. Tvenkinio krantai vingiuoja 7,6 km ir visiškai priartėja prie Utenos-Zarasų plento. Rašės žemupys apjuosia Uteną iš šiaurės ir įteka į Vyžuoną žemiau Naujasodžio. Vandens vidutinis debitas žiotyse yra 0,7 m³/s.

Šiuo metu Jūs matote 42% šio straipsnio.
Matomi 1616 žodžiai iš 3832 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.