Darbo tikslas: išanalizuoti tiriamų plotelių svetimžemius ir vietinius augalus.
Darbo uždaviniai:
1. surinkti tiriamų plotelių būdingus augalus;
2. nustatyti šių plotelių adventyvinias augalų rūšis;
3. nustatyti sinantropizacijos laipsnį;
4. apskaičiuoti Žakaro koeficientą.
Tam tikros teritorijos augalų rūšių visuma vadinama flora. Žmogaus sukurtoje aplinkoje augančios augalų rūšys sudaro sinantropinę florą. Kaip žinoma, kiekvieno regiono sinantropinė flora susideda iš savaiminių (vietinių) ir svetimžemių (užneštinių ar adventyvinių) augalų.
Į naują aplinką svetimžemiai augalai gali patekti žmogaus tiesioginės ir netiesioginės veiklos dėka. Dalis tokių augalų atsitiktinai patenka į naujas teritorijas, o kitos augalų rūšys yra tikslingai įvežami ir auginami. Vėliau šie augalai sulaukėja, pradeda augti kartu su vietiniais augalais ir gali net juos nukonkuruoti. Svetimžemiai augalai įsikuria žmogaus paveiktose augimvietėse, prie žmogaus gyvenviečių, kelių, anksčiau dirbamuosiuose laukuose, pievose.
Šiame darbe buvo išanalizuotas duotas plotelis ir sudarytas jame augančių augalų sąrašas:
1. Acer platanoides – paprastasis klevas
2. Achillea millefolium – paprastoji kraujažolė
3. Agrostis canina – šuninė smilga
4. Artemisia vulgaris – paprastasis kietis
5. Betula pendula – karpotasis beržas
6. Campanula patula – pievinis katilėlis
7. Chaerophyllum aromaticum – kvapusis gurgždis
8. Chamaenerion angustifolium – siauralapis gaurometis
9. Cichorium intybus – paprastoji trūkažolė
10. Convolvulus arvensis – dirvinis vijoklis
11. Corylus avellana – paprastasis lazdynas
12. Dactylis glomerata – paprastoji šunažolė
13. Equisetum arvense – dirvinis asiūklis
14. Fragaria x ananassa – daržinė braškė *
15. Fraxinus excelsior – paprastasis uosis
16. Lamium maculatum – dėmėtoji notrelė
17. Oenothera biennis – dvimetė nakviša *
18. Padus avium – paprastoji ieva
19. Phalacroloma septentrionale – šiaurinis šemenis *
20. Picea abies – paprastoji eglė
21. Populus tremula – drebulė
22. Potentilla argentea – tikroji sidabražolė
23. Pyrus communis – paprastoji kriaušė
24. Ranunculus acris – aitrusis vėdrynas
25. Rubus idaeus – paprastoji avietė
26. Rumex acetosa – valgomoji rūgštynė
27. Silene alba – baltažiedė naktižiedė
28. Solidago canadensis – kanadinė rykštenė *
29. Solidago virgaurea – paprastoji rykštenė
30. Taraxacum officinalis – paprastoji kiaulpienė
31. Trifolium arvense – dirvinis dobilas
32. Trifolium pratense – raudonasis dobilas
33. Urtica dioica – didžioji dilgėlė
34. Vicia cracca – mėlynžiedis vikis
Iš viso buvo surinkta ir atpažinta 34 augalų rūšių. Keturios augalų rūšys (sąraše pažymėtos *) yra adventyvinės: Fragaria x ananassa, Oenothera biennis, Phalacroloma septentrionale ir Solidago canadensis. Likusios augalų rūšys priklauso savaiminei florai.
Tiriamas plotelis yra išsidėstęs netoli kelio, prie miško. Manoma, kad šioje atviroje vietoje anksčiau buvo dirbamas laukas. Tą liudija kai kurios čia augančios kultūrinės augalų rūšys: Fragaria x ananassa ir Pyrus communis.
Aptiktos adventyvinės augalų rūšys į mūsų kraštą pateko skirtingais metais ir iš skirtingų vietų. Fragaria x ananassa pirmą kartą užregistruota 1955 metais, dėja jos kilmė yra nežinoma. Manoma, šį rūšis buvo įvežta tikslingai, kaip kultūrinis augalas. 1791 metais į Lietuvą pateko Oenothera biennis. Manoma, kad dvimetė nakviša buvo atsitiktinai įvežta gabenant prekes iš Pietų Amerikos, vėliau ji prisitaikė prie vietinių sąlygų ir paplito mūsų krašte. Kitas tirtame plotelyje aptiktas adventyvinis augalas yra Phalacroloma septentrionale, kuris buvo specialiai įvežtas į Lietuvą ir auginamas soduose, parkuose ir daržuose kaip dekoratyvinis augalas. Tą patį galima pasakyti ir apie jau minėtą kanadinę rykštenę, kuri tam tikslui buvo atvežta iš Pietų Amerikos. Vėliau šis augalas savaime išplito už auginimo ribų ir natūralizavosi.
Skirtingose sinantropinėse florose svetimžemių augalų rūšių dalis labai įvairi. Todėl nustatomas sinantropizacijos koeficientas, kuris yra apskaičiuojamas pagal formulę:
Svetimžemių augalų rūšių skaičius / vietinių augalų rūšių skaičius;
Apskaičiavus, buvo gautas tiriamo plotelio sinantropizacijos koeficientas, kuris lygus 0,13. Sinantropizacijos koeficientas parodo santykį tarp svetimžemių ir vietinių augalų, bei tiriamo plotelio sinantropizacijos lygį. Gavus tokį koeficientą galima teigti, kad šiame plotelyje svetimžemiai augalai sudaro 0,13 visos tirto plotelio vietinės floros.
Duomenų palyginimui buvo panaudotas kitas augalų rūšių sąrašas, sudarytas gretimame plotelyje:
1. Acer negundo – uosialapis klevas *
2. Achilla millefolium – paprastoji kraujažolė
3. Agrimonia eupatoria – vaistinė dirvuolė
4. Agrostis canina – šuninė smilga
5. Alnus incana – baltalksnis
6. Armoracia rusticana – valgomasis krienas *
7. Artemisia campestris – dirvoninis kietis
8. Artemisia vulgaris – paprastasis kietis
9. Betula pubescens – plaukuotasis beržas
10. Chaerophyllum aromaticum – kvapusis
m intybus – paprastoji trūkažolė