Svietimas ir žmogaus socialine raida
5 (100%) 1 vote

Svietimas ir žmogaus socialine raida

ĮVADAS

Šiame darbe bus aptarta šiandieninė Lietuvos švietimo sistema, jos padėtis. Pagrindiniu aspektu bus švietimo sistemos reforma, kuri pradėta vykdyti atkūrus nepriklausomybę. Kaip vykdoma reforma, kas jau padaryta, kokie pasiekimai, kokios vyraujančios problemos ir kas dar bus bandoma įgyvendinti.

Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo pradėta vykdyti švietimo sistemos reforma. Reforma apima keletą viena su kita susijusių sričių. Tai ugdymo turinio kaita, dešimtmečio pagrindinio mokymo įvedimas, valstybinių brandos egzaminų reforma ir vieninga priėmimo į aukštąsias mokyklas sistema, profilinis mokymas, pedagogų rengimo pertvarka, mokyklų tinklo pertvarka, moksleivių pavėžėjimas, mokyklų kompiuterizavimas, bibliotekų modernizavimas, mokyklų pastatų ir ugdymo priemonių atnaujinimas, socialinių paslaugų mokykloje gerinimas, profesinio rengimo reforma, profesinių mokyklų programų ir tinklo pertvarka, neuniversitetinio aukštojo mokslo sektoriaus steigimas, švietimo sistemos finansavimo principų keitimas – “pinigai paskui mokinį” ir dar keletas kitų.

ŠVIETIMO SAMPRATA IR JO VYSTYMASIS

Švietimo sistemoje jau baigiama įgyvendinti ugdymo turinio kaita, tai yra pagrindinės dešimtmetės mokyklos IX-X klasių koncentro aiškus struktūriškas atskyrimas nuo XI-XII klasių bei šio koncentro turinio pritaikymas profiliniam mokymui. Dešimtmetė mokykla bus pagrindinė ( ji išugdo Lietuvos pilietį, suteikia jam išsilavinimą ), vidurinė mokykla – 12 klasių ( tiltas į aukštąją mokyklą ). 1998 – 1999m. m. devintokai mokėsi pagal koreguotas programas, nelaikė baigiamųjų pagrindinės mokyklos egzaminų. 2000m. baigę dešimtą klasę, dešimtokai laikė naujo turinio egzaminus. Paskelbti dokumentai, skirti paskutinės mokyklos pakopos – profilinės vidurinės mokyklos – ugdymo turiniui: Bendrųjų programų ir Išsilavinimo standartų projektai XI – XII klasėms. Numatyti keturi pagrindiniai profiliai: realinių, humanitarinių mokslų krypties klasės vidurinėse mokyklose, taip pat technologinės ir meno gimnazijos. Technologinėse gimnazijose suteikiamas ir vidurinis išsilavinimas, ir profesija. Profiliavimas prasideda tik nuo 11 klasės, moksleivis jau 10 klasėje turi apsispręsti, kokią rinksis kryptį, kuria linkme jis norėtų toliau tobulintis, siekdamas arba aukštojo mokslo, arba rinkdamasis profesiją – amatą. Visuotinis profilinio mokymo modelio įgyvendinimas prasidėjo 2000-2001 m.m. Profilinis mokymas aprėps visus visų mokyklos tipų bendrojo lavinimo baigiamosios pakopos moksleivius. Tikimasi, kad profiliavimas padės įveikti įsisenėjusią bėdą – moksleivių mokymosi krūvio dydį ( jis dabar kartais siekia 40 valandų per savaitę ), kad stiprės mokymosi motyvacija, kai moksleiviai patys rinksis savo polinkiams, poreikiams ir gabumams artimesnę mokymosi kryptį, mokysis mažiau dalykų, ir tuo būdu daugiau jaunimo pajėgs įgyti vidurinį išsilavinimą.

Suaugusiųjų mokyklos pertvarkomos į suaugusiųjų mokymo centrus, teikiančius ne tik bendrąjį lavinimą, bet ir siūlančius neformaliojo švietimo – profesinės veiklos ir bendros savišvietos – kursus. Svarbi suaugusiųjų švietimo sritis – šiuolaikinio neakivaizdinio, vadinamojo distancinio, švietimo plėtra. Jau įkurti modernūs neakivaizdinių studijų centrai Vilniaus universitete ir Kauno technologijos universitete. Veikia Lietuvos neakivaizdinio švietimo centras, koordinuojantis esančių centrų veiklą ir tolimesnę jų tinklo plėtrą.

Įgyvendindamos profilinį mokymą profesinės, kai kurios aukštesniosios bei žemės ūkio mokyklos suteikia jaunimui galimybę įsigyti ir bendrąjį vidurinį išsilavinimą.

Kintant ugdymo turiniui, pereinant prie dešimtmečio pagrindinio ir profiliuoto vidurinio mokymo, keičiasi pagrindinės mokyklos ir brandos egzaminai. Sėkmingai vykdoma egzaminų reforma – įdiegta vadinamųjų išorinių ( valstybinių ) egzaminų sistema, kai moksleivių darbus centralizuotai vertina Egzaminų centro sudarytos vertinimo komisijos, į kurias įeina bendrojo lavinimo ir aukštųjų mokyklų atstovai. Visi mokinių darbai vertinami pagal vienodus standartus ir reikalavimus. Pradėjus taikyti tokią metodiką, atsirado galimybė tirti švietimo lygį konkrečiose mokyklose, galima pamatyti, kaip mokytojai rengia mokinius egzaminams. Ir paaiškėjo dėsningumas: kuo didesnė mokykla, kuo joje daugiau paralelinių klasių, tuo mokymosi rezultatai geresni. Tokiose mokyklose yra daugiau aukštesnės kvalifikacijos mokytojų, geresnė mokymui pritaikyta aplinka – kabinetai, biblioteka ir kita.

Lietuvos švietimo sistemoje jau atliktas didžiulis darbas perkvalifikuojant mokytojus. Reorganizuota pedagogų kvalifikacijos tobulinimo sistema siekiant skatinti kurti švietimo centrus savivaldybės ir mokymo įstaigose, efektyviau naudoti pedagogų kvalifikacijai skiriamas lėšas. Dabar Lietuvoje jau įsteigti 37 pedagogų švietimo centrai, o 2001 m. jų bus įsteigta dar 10. Tačiau mokytojų rengimo pertvarka dar neįgijo to esminio lūžio, kurio tikimasi. Kaimo mokyklose dar iš tikrųjų labai trūksta gerų specialistų, ypač užsienio kalbų, chemikų, fizikų. Lietuvoje 12 procentų mokytojų dėsto ne pagal savo specialybę, 6 procentai neturi reikiamo mokslo cenzo, 30 procentų nėra atestavęsi. Vis tik vietoje nestovima, jau parengtas aukštųjų mokyklų įstatymas,
kuris turėtų suteikti naują impulsą ir mokytojų rengimo pertvarkai. Įstatyme numatyta atskirti akademinį ir profesinį aukštąjį mokslą. Ši įstatymo nuostata itin aktuali visoms pedagogus rengiančioms mokslo institucijoms, nes iki šiol dalykinis išsilavinimas ir profesinis pasirengimas nebuvo atskirti. Taip pat pradėtas aukštesniųjų pedagoginių mokyklų ir kolegijų integravimas į aukštojo mokslo struktūrą. Pasikeitė aukštųjų mokyklų nuomonė apie aukštesniųjų mokyklų absolventus. Vilniaus pedagoginis universitetas pasekė Šiaulių universiteto pavyzdžiu, sudarydamas bendradarbiavimo sutartis tarp aukštosios ir aukštesniosios mokyklų, kai po studijų aukštesniojoje mokykloje gabiausi absolventai tęsia studijas aukštojoje mokykloje, įskaitant jiems dalį aukštosios mokyklos akredituotų kursų.

Nemažai pasikeitimų per visus švietimo sistemos reformos metus įvyko ir Lietuvos aukštosiose mokyklose. Dabar galutinai panaikinta išankstinio įstojimo į aukštąją mokyklą galimybė, pereita prie stojamųjų egzaminų, bei nemažą dėmesį skiriant valstybiniams egzaminams. Aukštosiose mokyklose įvestos valstybės nefinansuojamos vietos ( papildomos vietos ), tai padaryta dėl padidėjusio norinčiųjų studijuoti skaičiaus bei valstybės finansavimo lėšų stygiaus. Tačiau net ir didindamos valstybės nefinansuojamų vietų skaičių, valstybinės aukštosios mokyklos nepajėgia priimti visų norinčių siekti aukštojo mokslo. Vis dažniau aukštųjų mokyklų rektoratai prabyla apie tai, jog studijas padaryti mokamas, tačiau Lietuvos konstitucijoje yra numatyta teisė į nemokamą mokslą. Mokančių už studijas studentų jau yra nemažai ir jų skaičius kasmet vis didėja. Aukštosios mokyklos ketina įteisinti vadinamąjį registracijos mokestį visiems studentams. Kai kurios iš jų netgi siekia visiškos autonomijos, tačiau tai kelia grėsmę siekiantiems aukštojo mokslo.

Dar vienas aktualus dalykas yra ugdymo priemonių, vadovėlių atnaujinimas. Šioje srityje taip pat nestovima vietoje, o sparčiai žengiama į priekį. Bendradarbiaujant švietimo ministerijai, leidykloms, autoriams mokymo priemonių kūrimo problema nuosekliai sprendžiama. Į naują mokymo priemonių rengimo darbą įsitraukė dešimtys jaunuomenės ir mokyklos ateitimi susirūpinusių ir pajėgių mokytojų bei mokslininkų. Todėl vadovėliai, pradedant geografijos ir baigiant matematikos yra lietuviški ir kalba, ir dvasia. 1997-1998 mokslo metais pasirodė 47, 1998-1999 mokslo metais – 74 nauji originalūs vadovėliai, 1999-2000 mokslo metais pasirodė net 170 pavadinimų mokymo priemonių, iš jų 69 naujos – pagrinde tai reformuotos pagrindinės mokyklos VIII, IX, X klasių vadovėliai ir kitų klasių alternatyvūs vadovėliai. Dalis vadovėlių reformuotai mokyklai išleista jau antrąjį kartą, todėl jie yra atnaujinti ir gerokai patobulinti. Kai kurių mokomųjų dalykų pateikta net po kelis alternatyvius vadovėlius, mokykloms atsiranda galimybė rinktis tinkamiausias mokymo priemones. Jau daugelis mokyklų už valstybės ar savivaldybių skirtas lėšas įsigijo lietuviškus sieninius žemėlapius. Tačiau mūsų sąlygomis vadovėlių leidyba – vis dar sudėtingas procesas. Ne visi vadovėliai išleidžiami iki rugsėjo 1 dienos, dalis jų vėluoja. Pedagogams tai taip pat atsiliepia, jie nėra susipažinę su naujai parengtų vadovėlių turiniu, dėl to yra stengiamasi organizuoti pedagogų susitikimus su naujų vadovėlių autoriais ir leidėjais. Kad vadovėlių leidyba būtų sėkminga, imtasi kurti vadovėlių autorių rengimo ir pagalbos jiems sistemą. Taip pat kuriama efektyvi vadovėlių kokybės vertinimo sistema, nes tebėra aktualios ne tik leidimo, bet ir jų kokybės, atitikimo amžiaus tarpsniams ir perkrovimo žiniomis problemos. Jau įgyvendinama vadovėlių tyrimo programa, kurios tikslai yra išanalizuoti bendrą vadovėlių rengimo padėtį; įvertinti, ar vadovėliai atitinka reformos nuostatas, kokios vadovėlių metodinės sistemos galimybės, ar vadovėliai ir mokymo priemonės dera su Bendrosiomis programomis ir Išsilavinimo standartais.

PROJEKTAI ŠVIETIMO SRITYJE

Norint suteikti kuo kokybiškesnį išsilavinimą svarbiu išlieka ir mokyklų renovacijos projektas. Per pastaruosius metus nedaug savivaldybių atliko švietimo įstaigų pastatų kapitalinius ir einamuosius remontus. Susidėvėjo ne tik pastatai, bet ir šildymo sistemos. Mokykloms nepritaikyti, baigiantys susidėvėti baldai, sporto įrangos, būtiniausių fizikos, chemijos, biologijos mokymo priemonių stygius – tai bėdos, kurios priveikti baigia ne tik pedagogus. Nukenčia moksleivių sveikata, ugdymo rezultatai. Mokyklų galimybės diegti naujas mokymo technologijas ir metodus kol kas yra menkos. Neseniai Lietuvos švietimo ir mokslo ministerija parengė mokyklų atnaujinimo programą, kurią vadina “Lietuvos tūkstantmečiui – tūkstantis atnaujintų mokyklų”, ir ketina kreiptis dėl kredito į Pasaulio banką.

Toliau kuriamas ir kompiuterinis švietimo tinklas, dar 1995 metais realizavus 9 mln. dolerių vertės sutartį su IBM, Lietuvoje beveik neliko mokyklos, kuri neturėtų nė vieno kompiuterio. 1998 metais Švietimo ir mokslo ministerijos investiciniam projektui “Lietuvos švietimo informacinės sistemos sukūrimas” vykdyti buvo skirta 2 mln. litų. Už juos buvo pateikta kompiuterinė ir sisteminė programinė įranga
neįgaliems vaikams, specializuota mokymo priemonių ruošimo programinė įranga. Šis projektas buvo tęsiamas ir 1999-2000 metais. Tokie projektai tęsiami ir dabar.

Dar vienas iš svarbių Lietuvos švietimo sistemos uždavinių lieka modernizuoti švietimo institucijų bibliotekas ir pradėti kurti mokyklų bibliotekų – informacijos centrų tinklą. Prieš keletą metų iš esmės pradėta rūpintis mokyklų bibliotekų problemomis. Stengiamasi jas modernizuoti, įdiegti kompiuterines sistemas, tačiau šiandien daugelis bibliotekų vis dar lieka be kompiuterių. Kitas rūpestis yra viešųjų ir mokyklų bibliotekų jungimas, nors Švietimo ir mokslo ministerija tam nepritaria, tačiau mažėjant lėšoms švietimui taupydama jau ne viena savivaldybė jas sujungė. Vis tik jau yra patvirtinta mokyklų bibliotekų fondų aprūpinimo grožine literatūra ir informacine medžiaga tvarka, pagal kurią sudarytos galimybės užsisakyti reikalingos literatūros. Tačiau kol dar bibliotekos išaugs į informacinius centrus praeis ne vienas mėnuo.

Šiuo metu aktualiai yra sprendžiamas moksleivių pavėžėjimo į mokyklą klausimas. Dėl pavėžėjimo specialiu transportu yra atlikti tyrimai ir padarytos prielaidos, kad koncentruojant klases profiliuojamose mokyklose, susitaupo pinigų įsigyti ir išlaikyti specialų transportą. Jei miesto profiliuotose mokyklose susidarytų po minėtas tris lygiagrečias klases, ugdymo procesas atpigtų 10 procentų. Kaime, laikantis 15 mokinių klasėse kvotos, ugdymo procesas pabrangsta 7 procentais. Mieste moksleivių yra trigubai daugiau nei kaime, taigi atpigimas mieste padengia pabrangimą kaime ir dar sudaro galimybę įsigyti transportą. Jei palyginti vaiko mokymą ir jo pavėžėjimą, tai mokymas yra penkis kartus brangesnis už pavėžėjimą. Į mokyklas dabar važiuoja 21 procentas kaimo moksleivių. Įvedus profilinį mokymą, turėtų važinėti 22 procentai. Taigi sukūrus specialaus transporto sistemą, ji galėtų tenkinti papildomai dar apie 10 procentų važiuoti norinčiųjų, kurie dabar naudojasi valstybiniu transportu. Tačiau ar ši reforma bus įgyvendinta dar lieka neaišku.

Lietuvoje dar yra neugdomų neįgaliųjų vaikų, kai kuriose vietovėse jiems trūksta vietų švietimo įstaigose; kitur švietimo įstaigoms reikia papildomų investicijų patalpoms pritaikyti, kad galėtų ugdytis vaikai, turintys judėjimo negalių; neorganizuojamas jų pavėžėjimas į mokyklą; o dalis tėvų nenori atiduoti savo vaikų į internatines mokyklas; yra ir tokių tėvų, kurie nemato būtinybės ugdyti savo vaikus. Dar reikia spręsti rūpinimąsi socialiai ir pedagogiškai apleistais vaikais. Gaila, kad dar dažnai tėvai turi blaškytis, ieškodami galimybių vaikams papildomai lavintis sporto, muzikos, dailės ar kitose pamėgtose srityse už bendrojo lavinimo mokyklos sienų. Mokyklose lieka neišnaudotų galimybių, nepažadintų talentų.ŠVIETIMO ĮSTAIGOS

Šiandien Lietuvoje yra 15 valstybinių aukštųjų mokyklų, 52 valstybinės aukštesniosios mokyklos, 2352 valstybinės bendrojo lavinimo mokyklos, tarp jų – 148 darželiai-mokyklos, 821 pradinė, 575 pagrindinės, 705 vidurinės, 72 gimnazijos, 17 siekiančių tapti gimnazijomis, 23 jaunimo, 22 suaugusiųjų, 55 specialiosios, 3 sanatorinės mokyklos.

Privačių mokyklų Lietuvoje yra 23, iš jų – 1 aukštoji (Šv. Juozapo kunigų seminarija), 19 – aukštesniųjų, 4 – profesinio mokymo, 5 – vidurinės, 7 – pagrindinės, 11 – pradinių ir 14 ikimokyklinių. ( duomenys 1999.09.01 )

Lietuviškos švietimo įstaigos veikia Lenkijoje, Latvijoje, Baltarusijoje, Rusijos Federacijoje ir Vokietijoje. Lenkijoje lietuviškoms mokykloms išleisti 5 vadovėliai. Baltarusijos Respublikoje veikia 5 sekmadieninės ir 2 vidurinės mokyklos. Rusijos Federacijoje, daugiausiai Kaliningrado srityje, veikia 20 skirtingo tipo lietuviškų švietimo įstaigų. Šias mokyklas Lietuva aprūpina ir reikalingais vadovėliais. Latvijoje veikia 8 lietuviškos sekmadieninės ir 12 lituanistinių mokyklų. Šias įstaigas Lietuva taip pat aprūpina vadovėliais ir kita reikalinga literatūra.

Vis tik nežiūrint į visas švietimo sistemos problemas, didelė dalis švietimo reformos darbų nuveikta, kiti įgyvendinami, dar kitiems rengiamasi. Lietuvos švietimo sistemoje pereita prie pagrindinio dešimtmečio mokymo, įvedamas profilinis mokymas, įdiegta valstybinių egzaminų sistema, įkurti neakivaizdinių studijų centrai, vykdomas pedagogų perkvalifikavimas. Nestovima vietoje ir atnaujinant ugdymo priemones, vadovėlius bei pačias ugdymo įstaigas, toliau kuriamas kompiuterinis švietimo tinklas, modernizuojamos bibliotekos. Nepaisant didelių pokyčių išvengta bendrojo lavinimo ir aukštojo mokslo krizės. Jau net galime kalbėti apie pasiekimus, kurių didžiausias – visuomenės pasitikėjimas valstybine mokykla!

ŽMOGAUS SOCIALINĖ RAIDA (GYVENIMO SĄLYGŲ KOMPONENTAI, SOCIALINĖS RIZIKOS ŠALTINIAI)

Žmogaus socialinė raida-tai procesas kuris praplečia žmogaus pasirinkimo galimybes. Vieni mokslininkai linkę manyti ir apibrėžti, jog ekonomikos raida reiškia plėtrą, kiti kreipia dėmesį į mokslo ir technologijos veiksnius, ir daugelis jų pripažįsta, kad tiek ekonominė tiek mokslo ir technologijų veikla svarbi yra tiek kiek jos veda į socialinę pažangą, tiek kiek ji yra sutelkta į žmogų .Kiek ji padeda žmogui realizuoti save, ir
ji padeda žmogui nuolat didinti savo gerovę.

Žmonių poreikių hierarchija pagal Maslau

Saviraiškos

Antriniai

PripažinimoBendravimo

Pirminiai

Saugumo

Fiziologiniai

Tiek mokslininkai, tiek ir patys mes pripažįstame, kad skirtingais visuomenės laikotarpiais yra būdingos skirtingos gyvenimo vertybės, taigi jos yra dinamiškos. Todėl ir žmogaus socialinės raidos samprata yra kintama. Tačiau egzistuoja bendrosios žmogaus vertybės. Lemiančios mūsų asmeninį ir visuomeninį gyvenimą. Jos yra universalios ir pastovios kiekvienam žmogui. Ir bet kuriame žmogaus gyvenimo tarpsnyje žmogus privalo turėti galimybę pasirinkti tarp 3 dalykų. Ilgai ir sveikai gyventi, įgyti žinių ir apsirūpinti ištekliais reikalingais normaliam gyvenimo lygiui pasiekti.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 2312 žodžiai iš 7541 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.