Svietimas jav usa
5 (100%) 1 vote

Svietimas jav usa

TURINYS

ĮVADAS ………………………………………………………………………………………………………………..3

I. VIDURINIS IŠSILAVINIMAS JAV ……………………………………………………………………..4

1. JAV MOKYKLŲ PAGRINDINĖ PEDAGOGINĖS MINTIES RAIDA ……………….4

2. JAV MOKYKLŲ SOCIALINĖS IR PEDAGOGINĖS FUNKCIJOS …………………..5

3. VIDURINIS IŠSILAVINIMAS JAV (HIGH SCHOOL) ……………………………………7

3. 1. Vidurinio išsilavinimo tikslai …………………………………………………………………7

3. 2. Ugdymo turinio veiksniai ………………………………………………………………………8

II. AUKŠTASIS IŠSILAVINIMAS JAV ………………………………………………………………….9

1. KOLEDŽAI IR UNIVERSITETAI: KLASIFIKACIJA IR SKIRTUMAI ……………9

2. STUDIJŲ KOKYBĖ …………………………………………………………………………………….11

3. AUKŠTOJO MOKSLO FINANSAVIMAS ……………………………………………………11

4. BAKALAURO STUDIJOS (BACHELOR’S) …………………………………………………13

4. 1. Stojimo į aukštąsias mokyklas tvarka ……………………………………………………14

5. MAGISTRANTŪRA (MASTER’S) ………………………………………………………………17

IŠVADOS …………………………………………………………………………………………………………..19

Literatūra ……………………………………………………………………………………………………………20

ĮVADAS

JAV – milžiniška šalis, tad nenuostabu, kad joje gau¬su kontrastų ir paradoksų. Jos švietimo sistema taip pat sudėtinga ir paini. JAV daug anksčiau negu Europoje suvokta, kad ugdymas kaip absoliučiai teisingos žmonijos patirties perteikimas yra ribotas: kam mokytis to, kas vėliau, kai vaikas tampa suaugusiuoju, pasirodo nepilna, net klaidinga. Šis prieštaravimas paskatino pragmatizmo pedagogikos įsitvirtinimą JAV ugdymo sistemoje [2].

Mokykla privalo išmokyti keisti aplinką ir kartu ją kontroliuoti. Todėl ji turi vykdyti trejopą funkciją – suprastinti, apvalyti ir išlaikyti kultūrinio palikimo ir aplinkos pusiausvyrą. Šią mokyklos funkciją pragmatizmo pedagogika laiko ne statiška, o dinamiška, t.y. priklausoma nuo sparčiai besikeičiančios visuomenės. Vadinasi, negali būti metai iš metų nesikeičiančio mokymo turinio, stabilių ir aprobuotų vadovėlių, pastovių socialinių vertybių kaip ugdymo tikslų ir pan. Mokymas turi būti socialinių problemų sprendimo priemone, o mokiniai turi jausti, analizuoti ir ieškoti būdų, kaip išspręsti tas problemas, su kuriomis žmonija susiduria kiekvieną dieną [2].

JAV švietimo sistema, kuri per du šimtmečius periodiškai pertvarkoma, yra sukaupusi gausią patirtį (nors ne visada pozityvią), liudijančią pagrindų svarbą nacionalinės švietimo sistemos raidai. JAV švietimo sistemą sudaro kelios pakopos ir kryptys: bendrojo lavinimo (vidurinė) mokykla, profesinio rengimo, aukštojo mokslo ir suaugusiųjų švietimo institucijos ir papildomo ugdymo, ikimokyklinio amžiaus vaikų auklėjimo, asmenų su specialiaisiais poreikiais ugdymo institucijos [2].

JAV švietimo sistema nėra centralizuota. Nėra valstybinės institucijos, reguliuojančios universitetų ir koledžų programų reikalavimus, priėmimo sąlygas ir pan. (Aukštųjų mokyklų laisvę šiek tiek varžo akreditavimas.) [3].

.

I. VIDURINIS IŠSILAVINIMAS JAV

1. JAV MOKYKLŲ PAGRINDINĖ PEDAGOGINĖS MINTIES RAIDA

Pastaraisiais dešimtmečiais JAV plinta humanistinės pedagogikos idėjos, grindžiamos A. M. Maslou (Maslow) ir K. R. Rodžerso (Rogers) humanistine psichologija. Humanistai įsitikinę, kad vaiko išmokyti neįmanoma, galima jam tik padėti mokytis. Mokiniai pakankamai giliai įsisavina tik jų poreikius atitinkančią medžiagą, o apie mokymosi rezultatus visų pirma sprendžia patys. Todėl mokymo turinys turi būti integruotas, o vertingiausi yra tie metodai, kurie skatina mokinių savarankišką pažinimo veiklą, įvairių problemų sprendimą, mokinių kūrybinio potencialo plėtrą [2].

Po devintojo dešimtmečio mokyklos krizės, reformos buvo sprendžiamos valstijų ir fcderaliniu lygmenimis. 1986 metais valstijų gubernatoriai pareiškė esą pasirengė būti „griežti ir energingi švietimo reformų partneriai“. Jie padarė išvadą, kad švietimo pertvarka susijusi su valstijų ypatumais, todėl kiekviena valstija turi parengti savąją šios pertvarkos strategiją. Visose valstijose tobulinant mokymo programas, išryškėja šios pagrindinės tendencijos: dėmesys technologijai, kritinio mąstymo ugdymas, problemų sprendimas, požiūrio į vertybių sistemą, žmonių tarpusavio bendravimą formavimas, tarpdalykinių ryšių akcentavimas, dėmesys visuomenės poreikiams. Tarp realizuotų priemonių pažymėtinos didesnės galimybės tėvams pasirinkti mokyklas, o pačioms mokykloms spręsti iškilusias problemas, naujos pedagogų skatinimo sistemos taikymas, decentralizuotos kontrolės diegimas, intensyvus mokyklų vadovų rengimas, dėmesys socializacijos proceso tobulinimui ir kt. [2].

Nežiūrint į valstijų pastangas
tobulinti švietimo sistemą, devintasis dešimtmetis nedavė lauktų rezultatų. Viešoji nuomonė tokia, kad JAV ir toliau praranda vadovaujantį vaidmenį pasaulyje. Susiklosčius tokiai situacijai, amerikiečiai siekė toliau reformuoti švietimo sistemą. 1990 metais su valstijų gubernatoriais Dž. Bušas pravedė pasitarimą, kuriame priimtas pirmasis JAV istorijoje visų valstijų gubernatorių susitarimas dėl mokyklų reformos. Tuo pat metu JAV visuomenė įsitikinusi, kad pedagogų kūrybiškumas, mokymo proceso įvairovės analizė pasiūlys ne¬vieną modelį švietimo sistemai reformuoti [2].

2. JAV MOKYKLŲ SOCIALINĖS IR PEDAGOGINĖS FUNKCIJOS

JAV grindžiamas mokyklos atvirumo visuomenei parametras. Mokyklos atvirumo kriterijus toks: uždarąja laikoma mokykla, kurios veiklos tikslas bei turinį sąlygoja iš esmės vien socialinė makroaplinka, o atvirąja – kai mikrosocialiniai veiksniai yra esminiai sprendžiant klausimus, ko mokyti jaunimą, kaip jį ugdyti. Mokyklos atvirumą, visų pirma, sąlygoja bendresnieji regioniniai (miesto, priemiesčio, kaimo), ekonominiai (gyventojų socioekonomine padėtis), etniniai (tautiniai, rasiniai ir kt.) – veiksniai. Tarp mikrosocialinių veiksnių, darančių įtaką mokyklos veiklai, pažymėtina teritorinės bendruomenės šeimų sudėtis, bendruomenės narių įsitikinimai, nuolat kintančios išorinės sąlygos [2].

Egzistuoja jėgos, siekiančios ženklios mokyklos pertvarkos, ir jėgos, siekiančios palikti tradicinę mokyklą. Tokiomis sąlygomis JAV mokykla siekia permainų ir pastovumo sintezės, nes ji atlieka dvejopą socialinę funkciją – išlaikyti nacijos kultūrinį stabilumą ir skatinti jos kultūrinę raidą. Šias funkcijas mokykla stengiasi įgyvendinti kurdama savo subkultūrą. Mokyklos subkultūra – tai pažiūrų, vertybių, įsitikinimų, tradicijų, mąstymo ir veiklos būdų įvairovė, jungianti skirtingus individus į bendruomenę [2].

Mokyklos, turinčios pozityvią subkultūrą, tikslas – įtvirtinti idealus ir perteikti intelektines bei moralines vertybes ugdytiniams, vadovaujantis demokratiniais principais. Šio tikslo realizavimą sąlygoja tokios aplinkybės: JAV mokyklos pasaulietiškumas, mokyklos kaip švietimo ir lavinimo institucijos vienpusiškas traktavimas. JAV mokykla kaip atvira institucija pradeda save neigti ir ieško nuo konkrečios socialinės aplinkos nepriklausančio vertybinio pagrindo. Mokyklos atvirumas socialinei aplinkai skatina ir stiprina jos vidinius prieštaravimus, kurių pirminė priežastis – švietimo decentralizacijos absoliutinimas. Tačiau JAV nūdienos mokykla yra tiek toli pažengusi atvirumo keliu, kad jos grįžimas į europinės mokyklos modelį nebeįmanomas [2].

Prancūzų švietėjo Ž.Ž. Ruso suformuluota idėja, kad laisvė yra aukščiausia prigimtinė teisė, buvo įrašyta į JAV Nepriklausomybės deklaraciją, po to – į Konstituciją. Tuo remdamiesi švietimo politikai teigia, kad JAV sudarytos visos sąlygos pažangai, individo autonomiškumui ir savarankiškumui siekti [2].

Kultūrinis pliuralizmas, susiklostęs imigrantų šalyje, sąlygoja asmeninio elgesio formų ir socialinių galimybių pasirinkimą. Dėl šios priežasties individui iškyla daug klausimų, susijusių su kultūra, jos skirtybėmis ir tolerancija. JAV visuomenės nariai etninį identiškumą laiko svarbiu socialiniu veiksniu. Sumažėjus ryšiams tarp individų, turinčių tą pačią kilmę, etninis identiškumas taikomas kaip priemonė solidarumui palaikyti. Tačiau bendravimas tarp šių individų problemiškas, nes dauguma jos narių jau yra praradę etninio identiškumo aspektus, o solidarumas įmanomas tik tada, kai etninis identiškumas yra socialiai pripažįstamas .

Mokykla turi esminę reikšmę perduodant individui visuomenėje egzistuojančią kultūrą, daro poveikį pačios visuomenes pertvarkai. Mokykla įvertina jau esamą kultūrą ir tuo pat metu kuria naują kultūrą. XX amžiuje daugumai amerikiečių mokykla suteikdama vienodas galimybes visiems jauniems žmonėms užimti deramą socioekonominę padėtį turėjo tapti demokratinės visuomenės plėtros simboliu. Šitai sąlygojo JAV mokyklos socialinę funkciją – sudaryti kuo daugiau galimybių bendrai ugdytinių veiklai tam, kad jie suvoktų savo veiklos socialinę prasmę. Sprendžiant šią problemą, mokymas turi skatinti individus bendrauti tarpusavyje ir siekti bendro tikslo [2].

JAV visuomenėje socioekonominių grupių struktūra sąlygoja bendrą kultūros kūrimą. Kiekvienoje socioekonominės grupės struktūroje egzistuoja ir savita subkultūra. Individo perėjimas iš vienos socioekonominės grupės į kitą sietinas su įsisavinimu tų subkultūros vertybių, kurios padėtų jam lengviau funkcionuoti naujoje aplinkoje. Per paskutiniuosius dešimtmečius greita visuomenės kaita, permainos ekonomikoje, šeimose, kultūroje paspartino dalies socioekonominių ir etninių grupių kultūrinį atsilikimą [2].

Šeimos socialinės pedagoginės funkcijos akcentavimas JAV turi senas tradicijas. Tačiau XX amžiaus antroje pusėje pastebima tendencija, kad tėvams vis sunkiau spręsti, kokių gebėjimų ir įgūdžių vaikams reikės ateityje. Šitai skatina tėvus dalyvauti mokyklos gyvenime (stebėtojo, pagalbininko ir užsakovo lygmenimis) [2].

Ugdytinių bendruomenės funkcionavimą trikdo vis stiprėjantis paauglių asocialumo veiksnys. Šį asocialumą sąlygoti galėjo
dešimtmetyje prasidėję akademinių reikalavimų nenuoseklumai [2].

Pedagogų bendruomenėje išsiskiria tie, kurie pagrindinį dėmesį skiria mokomajam dalykui, ir pagrindinį dėmesį skiriantieji mokinio asmenybei. Pirmieji menkina mokinių galimybes spręsti, ko mokytis, antrieji šias galimybes pervertina, todėl abu požiūriai į ugdytinių vaidmenį vertintini kaip kraštutiniai. Tačiau JAV mokyklinėje bendruomenėje šios pedagogų poliariškos pozicijos yra gana ryškios [2].

3. VIDURINIS IŠSILAVINIMAS JAV

(high school)

3. 1. Vidurinio išsilavinimo tikslai

JAV ugdymas visų pirma interpretuojamas kaip socialinių, bendrųjų ir konkrečiųjų tikslų realizavimas (lietuviški terminų aims, goals, objectives atitikmenys). Galima teigti, kad JAV švietimo politika kuriama tokiomis ugdymo tikslų turinio kryptimis:

• Asmenybės socializacija. Šis tikslas suprantamas kaip ugdytinio rengimas prisitaikyti prie bendruomenės gyvenimo sąlygų, kompetetingai ir pilnavertiškai integruotis į visuomenės gyvenimą.

• Bazinių ir protinių veiklos mokėjimų ugdymas. JAV individo dalyvavimas visuomenės gyvenime priklauso nuo pagrindinių bazinių mokėjimų (skaitymo, rašymo, skaičiavimo) įvaldymo ir gebėjimo juos pritaikyti įvairiose gyvenimo situacijose; šie mokėjimai yra minimalus reikalavimas kiekvienam individui, kad jis gautų bent menkiausių gebėjimų reikalaujantį darbą [2].

• Pilnutinis asmenybės ugdymas. Pilnutinės asmenybės ugdymas gali būti suprantamas dvejopai: pilnutinis kaip visapusiškas ir pilnutinis kaip integralus. Šitai sąlygoja ugdymo tikslų parinkimą. Aiškesnis yra pilnutinio asmenybės ugdymo traktavimas jos visapusiškumo kontekste. Tokiu atveju dėmesys telkiamas į skirtingų vaiko asmenybės ugdymo aspektų (intelektinį, emocinį, pažintinį, jausminį) atskleidimą [2].

Pilnutinį asmenybės ugdymą traktuojant kaip integralių tikslų realizavimą, dėmesys kreipiamas į skirtingų vaiko asmenybės ugdymo aspektų siejimą į visumą, atsižvelgiant į pagrindinius visaapimančio požiūrio į gyvenimą elementus (norą, galimybes ir poreikius). Ugdymo teorijoje ir praktikoje išryškėjo keletas populiarių mokyklinio ugdymo integralių tikslų [2].

• Mokinių rengimas spręsti problemas: išmokyti ugdytinius taikyti bendruosius problemų sprendimo principus bei metodus ir formuotis poreikį drąsiai ir protingai spręsti problemas, su kuriomis jie susidurs gyvenime [2].

• Mokinių komunikacinis ugdymas: JAV visuomenėje įsitvirtinusi nuostata, kad mokėjimas bendrauti yra pagrindinis gyvenimo sėkmės laidas. Todėl jau nuo mažens vaikai mokomi bendravimo meno [2].

• Charakterio ugdymas: pabrėžiamas jaunosios kartos ugdymas atsakomybės ir tolerancijos dvasia; manoma, kad šių vertybių pagrindu galima išugdyti pilnutinę asmenybę.

• Ugdytinių socialinis aktyvumas: mokiniai skatinami kritiškai žvelgti į tai, ką yra pasiekusi žmonija, o ugdymo turinyje ženkli vieta skiriama žmonijos globalinėms problemoms (branduolinis pavojus, aplinkos užterštumas, badas daugelyje šalių, žmogaus teisių pažeidinėjimai ir kt.). Šie integralūs ugdymo tikslai liudija naują JAV pedagoginės minties etapą, nes įvairios ugdymo tikslų koncepcijos, nežiūrint jų vidinio prieštaringumo, akivaizdžiai artėja viena prie kitos [2].

3. 2. Ugdymo turinio veiksniai

JAV mokyklų ugdymo turiniui (angl. „curriculum“ atitikmuo) būdingas pliuralistinis pobūdis. JAV mokyklose ugdymo turinys susiklostė istoriškai, todėl iš esmės skiriasi nuo europietinio šios mokyklos mokymo turinio. XX a. ypatingas vaidmuo tenka tradicionalizmo ir progresyvizmo koncepcijų sankirtai. Šiuolaikinis ugdymo turinio funkcionavimas gali būti aptariamas dviejų teorinių perspektyvų aspektu. Vienas iš jų pabrėžia mokomąjį dalyką, kitas – ugdytinį ir jo asmenybę. Pirmuoju atveju ugdymo turinys traktuojamas kaip visuma mokomųjų dalykų, kurie duoda tam tikrus išmokimo rezultatus. Antruoju atveju ugdymo turinys atspindi ugdytinių poreikius ir nuostatas; pagrindas yra pats ugdymo procesas. Daroma išvada, kad į dalyką orientuotas turinys paremtas mokslo logika, o jo pagrindas – žinios apie realios tikrovės daiktus bei santykius ir šių žinių pagrindu susiformavusios mokinių asmeninės savybės – praktiniai bei protiniai mokėjimai, vertybinės orientacijos. Į mokinį orientuotas turinys grindžiamas asmenybės protinės bei dvasinės raidos specifika, išorinio pasaulio įasmeninimu per individo sąveiką su aplinka [2].

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1939 žodžiai iš 6394 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.