Svietimo epocha europoje
5 (100%) 1 vote

Svietimo epocha europoje



„Švietimas, pasak Kanto, buvo toks Europos civilizacijos raidos laikotarpis, kai „žmonija išaugo iš sau pačiai įskiepyto nesubrendimo“. Galima pasakyti ir paprasčiau – europiečiai sulaukė tokio amžiaus, kai žmogus jau atsako už savo veiksmus.“ XVII a. pabaigoje ir ypač XVIII a., paspartėjo kapitalizmo plėtra, prasideda progresyvus, gan platus kultūrinis – idėjinis judėjimas, vadinamas švietimo amžiumi. Švietimas glaudžiai susijęs su humanizmu. Humanizmas sunyko XVI a., kai Europoje išsiplėtė religinis reformacijos sąjūdis. Proto ir tikėjimo santarvė, kurią žadėjo renesanso humanistai, netapo pagrindinė religinių dogmų pasaulyje. Tai buvo savotiška atsvara po religinių karų – „proto šviesa“. Politikos istorikai vadina ši amžių „Absoliutizmo amžiumi“. Automatiškai kyla mintis, kad daugumas to meto valdovų džiaugėsi absoliučia valdžia, tačiau kaip vėliau paaiškėjo, to nebuvo. Prieš šį amžių ir po jo, proto privalumai buvo vertinami daug mažiau. „Žvelgiant iš laiko perspektyvos atrodo keista, kad tiek daug geriausių Europos mąstytojų, teikė tiek reikšmės vienam iš žmogaus sugebėjimų – protui – visų kitų sugebėjimų sąskaita.“ Ar švietėjų pasaulėžiūra ir veikla smarkiai pakeitė visuomenės sąmonę ir pažangios buržuazijos ideologiją? Pirmą kartą istorijoje buvo labai susidomėta mokslu ir švietimu, kurie, kaip tada atrodė, atves žmoniją į aukso amžių. Tuo metu buvo padaryta daug svarbių mokslo atradimų ir išradimų. Švietėjai kritikavo to meto valstybinę ir visuomeninę santvarką, siūlė įvairius būdus jai tobulinti, iškėlė naujus pilietinės visuomenės modelius. Meninės kultūros srityje švietimas praturtino literatūrą realistiniu romanu, be to jis darė įtaką dailei, muzikai. Švietimas gimė Anglijoje, bet savo klasikinę formą įgavo Prancūzijoje XVII a. pabaigoje. Švietimo kultūra ir idėjos labiau nei humanizmas paplito tarp išsilavinusių žmonių. XVIII a. gerokai pakilo raštingumo lygis, atsirado enciklopedijų ir žodynų, padaugėjo periodinių leidinių, mokslo žurnalų. Švietėjai gyvai domėjosi visuomenės reikalais.

Švietimo amžius – kosmopolitizmo amžius

Švietimo amžius dar vadinamas kosmopolitanizmo amžiumi. Tai reiškia, kad tautiniai skirtumai neturi egzistuoti, o žmogus bet kuriame žemės kampelyje turi jaustis kaip namuose. Vietoj anksčiau buvusios lotynų kalbos, įvairių tautų žmonės skaitė, rašė ir kalbėjo viena kalba – prancūzų. Be to žmones vienijo masonų draugijos, kurios skelbė dorovinį tobulinimąsi ir religinį paklusnumą. Ankstesniems šimtmečiams būdingas skirtingų tikybų atstovų priešiškumas po truputį silpnėjo, o tautiniai nesutarimai dar nebuvo tokie ryškūs. Švietėjų idėjos plito visuose Europos šalyse, bet labiausiai įsitvirtino Vokietijoje, Prancūzijoje, Anglijoje.

Visi to laikotarpio karai baigdavosi derybomis dėl teritorijų. Šiame absoliutizmo amžiuje valstybės su tikrai absoliutine santvarka sudarė tik mažumą. Daugelis Europos valstybių ir toliau buvo konglomeratinės, jų valdovai kiekvienoje šalies sudedamojoje teritorijoje turėjo veikti skirtingai. Prūsijos karaliai vienaip elgėsi Berlyne, kur jie buvo imperatoriaus pavaldiniai, visai kitaip Karaliaučiuje, o dar kitaip savo valdose. Britų karaliai tvarkėsi kaip konstituciniai monarchai namie ir autokratai savo kolonijose.

Švietimas ir absoliutizmas

Ar į absoliutizmą reikia žiūrėti labai atsargiai? Ar tai yra kažkas daugiau nei autoritarinė dvasia? Absoliutizmas reiškėsi jau vėlyvojo feodalizmo laikotarpyje, kai kuruojančios monarchijos buvo priverstos atsikovoti giliai įsišaknijusias privilegijas iš provincijų, bajorų. Daugiausiai absoliutizmas neatitiko protestantų ir stačiatikių pasaulėžiūros.

„Absoliutizmas dažnai reiškė, kai kurių monarchų „asmeninę valdžią“, tuo jis skyrėsi nuo kitų valdovų „apribotos valdžios“, kurią varžė parlamentai, provincijų autonomijos, bajorų imunitetas ir dvasininkija. Absoliutizmą apibrėžti nelengva dažnai jis apibūdinimas veikiau dvariškių panegirikomis negu išsamia filosofų argumentacija.“ Niekur taip ir neatsirado tobulai absoliutinės valstybės. Pavyzdžiu buvo laikomas Prancūzijos absoliutizmas. Valdant Liudvikui XIV Prancūzija buvo galingiausia Europos valstybė ir jos pavyzdys įkvėpė daug kitų valstybių. Tačiau absoliutizmas žlugo, baigėsi revoliucine nesėkme.

Besiplečiantys Europos ryšiai

Besiplečiančių Europos ryšių su tolimais žemynais ir kultūromis reikšmė buvo didžiulė. Europa ilgą laiką tūnojo užsidariusi savo kiaute. Žinios apie kitų tautų civilizacijas, buvo labai skurdžios. B. Tavernierio knyga „Šešios kelionės“ pradėjo naują literatūrinį žanrą. Vėliau atsirado „Robinzono nuotykiai“ ir kt. visi šie veikalai suteikė Europos skaitytojams galimybę palyginti įvairių pasaulio dalių religijas, folklorą, kultūrą, o švietimo epochos filosofams galimybę kritiškai vertinti europiečių ir krikščionių vaizdinius. Europos kolonijų bei užjūrio valdų po 1650 metų vis daugėjo, o tai veikė tarptautinius santykius, darė nemažą įtaką ekonominiam gyvenimui. „ Teritorijo buvo traktuojamos kaip kokie kazino žetonai, kuriuos valdovai prarasdavo ar kurių prisikaupdavo, priklausomai nuo karinės
sėkmės, visai negalvodami apie tų teritorijų gyventojų interesus.“ Europa vis ryškiau pasidalijo į šalis, kurios turėjo galimybę pelnytis iš prekybos su kolonijomis, ir kurios neturėjo. Didžiojoje Britanijoje, lenktyniaujančioje su Olandija, šiuo laikotarpiu atsirado ir stiprėjo nuolatinės kredito institucijos. Vidurinėje ir Rytų Europoje panašūs įvykiai buvo retenybė. Čia pagrindinis turto šaltinis buvo žemė, ir toliau klestėjo baudžiava, o vidaus prekyba neprilygo jūrinei. Vokietija atsigavo labai pamažu, Lenkija ir Lietuva po 1648m. ėmė nenumaldomai smukti. 1789m. milžiniškas kontrastas tarp aristokratijos turtų ir valstiečių skurdo buvo laikomas normaliu dalyku. Didėjo skirtumas tarp Vakarų ir Rytų Europos. Liudvikas XIV įvedė rangų ir titulų hierarchiją. Visuose didžiausiuose Europos miestuose buvo turtingų prekybininkų ir profesionalų klasė, amatininkai, varguomenė ir ne visur pradedanti formuotis pramonės darbininkų klasė.

Šiuo metu Jūs matote 38% šio straipsnio.
Matomi 926 žodžiai iš 2432 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.