Švietimo epocha ir jos idėjų inspiruoti politiniai pokyčiai XVII a.-1815m.
Metai:
1700-1721 m. Šiaurės karas tarp Rusijos ir Švedijos. Po karo Rusija užima Baltijos pakrantę;
1701 m. Prūsija paskelbiama karalyste;
1756-1763 m. tarp anglų ir prancūzų kolonistų įsiliepsnojo Septynerių metų karas: Anglija laimėjo ir jai atiteko Kanada bei Luiziana;
1776 m. liepos 4 d. Tomo Džefersono nepriklausomybės deklaracija, kuri skelbė, jog 13 kolonijų atsiskiria nuo Anglijos (JAV);
1787 m. priimta JAV konstitucija (galiojanti ir šiandien);
1789 m. rugpjūčio mėn. Prancūzijos steigiamasis susirinkimas priėmė „Žmogaus ir piliečio teisių deklaraciją“;
1791 m. rugsėjo mėn. priimta Prancūzijos konstitucija ir JAV konstituciją papildė Teisių bilis (žodžio, spaudos laisvė);
1792 m. visuotinės rinkimų teisės pagrindu išrinktas Konventas paskelbė Prancūziją respublika;
1793 m. Konventas patvirtino Prancūzijos respublikos konstituciją;
1794 m. Termidoro 9-osios perversmas: daugumos nutarimu M.Robespjeras ir jo šalininkai (jakobinai) buvo suimti ir nukirsdinti, o valdžia atiteko nuosaikiesiems respublikonams – žirondistams;
1799 m. lapkričio 9 d. (Briumerio 18) į valdžią ateina Napoleonas Bonapartas: išvaiko Direktoriją, Konventą, įveda savo diktatūrą (nors teoriškai Prancūzija liko respublika), panaikina piliečių politines teises bei laisves;
1804 m. kovo 21 d. priimtas civilinis kodeksas (Napoleono kodeksas) ir gruodžio 2 d. N.Bonapartas karūnavosi Prancūzijos imperatoriumi, Prancūzija tampa imperija, o Napoleonas I Bonapartas – Bonapartų dinastijos pradininkas;
1806 m. Įkurta Reino Sąjunga, į kurią Napoleonas I sujungė 14 vokiečių kunigaikštysčių, pripažįstančių imperatoriaus viršenybę ir atidavusių jam savo kariuomenę; D.Britanija, Prūsija ir Rusija sudarė prieš Prancūziją nukreiptą koaliciją; Prūsijos sutriuškinimas;
1807 m. Tilžės taika tarp Napoleono I ir Aleksandro I. Iš Lenkijos žemių ir Lietuvos Užnemunės, buvusių Prūsijos valdžioje, Napoleonas I sudarė vasalinę Varšuvos kunigaikštystę;
1812 m. Napoleono I nesėkmingas žygis į Rusija;
1814-1815 m. Vienos kongresas (dalyvavo 216 Europos valstybių), svarbiausios – Austrija, D.Britanija, Prūsija ir Rusija. Tikslas – sureguliuoti Napoleono karų politinius padarinius ir teritorinius klausimas;
1815 m. Sudaryta Šventoji sąjunga iš daugelio Europos valstybių, kurios centras buvo: Keturių sąjunga, į kurią įėjo Austrija, D.Britanija, Prūsija ir Rusija. Tikslas – išsaugoti Europos sienas ir ginti absoliutinę monarchiją;
Sąvokos:
Apšviestasis absoliutizmas – „sostų ir filosofų“ sąjunga nuo XVIII a. vid. daugelio Europos valstybių monarchai vykdė pertvarkymus, kuriais siekė sutvirtinti savo valdžią. Svarbiausieji buvo šie: 1) Pradinio mokslo įvedimas; 2) Daugiau lėšų skiriama kultūrai, švietimui, pramonei; 3) Sušvelnintos bausmės, humanizuojami teismai; 4) Valstybės lėšų taupymas; 5) Baudžiavos panaikinimas; Reformos buvo vykdomos daugelyje Europos valstybių: Austrijoje. Prūsijoje, Ispanijoje, Portugalijoje,Danijoje, Švedijoje ir kt.
Deklaracija – iškilmingas pareiškimas svarbiais klausimais.
Direktorija – Prancūzijos respublikos valdymas, kai aukščiausią valdžią turėjo 5 direktoriai.
Giljotina – tai galvų kirtimo prietaisas, pradėtas naudoti XVIII a. Prancūzijos revoliucijos metu. Jakobinų diktatūros simbolis.
Gubernija – Rusijos imperijos teritorinis vienetas.
Jakobinai – tai radikali politinė grupuotė,kuri siekė įgyvendinti savąjį visuomenės projektą, paremtą Ž.Ž.Ruso idėjomis: siekė sumažinti turtinę nelygybę, pasisakė už visuotinę rinkimų teisę. Jie neturėjo Konvente daugumos, bet juos rėmė sankiulotai – galinga ginkluota jėga. Žymiausi jakobinų vadai: Ž.P.Maratas, M.Robespjeras, A.Sen-Žiustas.
Junkeriai – stambūs Prūsijos žemvaldžiai, dvarininkai.
Kongresas – tautos atstovų susirinkimas, kuris priima įstatymus ir t.t.
Konsulatas – trijų konsulų diktatūra, Prancūzijoje vykdyta nuo 1799 m. Briumerio perversmo iki 1804 m. imperijos paskelbimo.
Konventas – Prancūzijos vyriausybė.
Konstitucinė monarchija – Karaliaus valdžia apribota konstitucijos.
Kontinentinė blokada – prekybos embargas (Prancūzija, valdant Napoleonui, paskelbė Anglijai).
Rojalistai – karaliaus šalininkai, 1648 m. rojalistai buvo nugalėti, karalius paimtas nelaisvėn, ir 1649 m. jam buvo įvykdyta mirties bausmė.
Sankiulotai – darbininkai, valstiečiai (miestų varguomenė) Prancūzijoje.
Sutartiniai tarnai – Šiaurės Amerikoje – tai už pasiskolintus pinigus kelionei atidirbantys baltieji.
Švietimas – XVIII a. Europoje ir Šiaurės Amerikoje susiformavęs intelektualinis-visuomeninis sąjūdis.
Teroras – politinių priešininkų slopinimo politika, palaikoma smurto ir prievartos priemonėmis.
Žirondistai – tai nuosaikiųjų respublikonų grupuotė (sudarė savotišką vidurio partiją): stengėsi išvengti pilietinio karo, bijojo, kad mirties bausmė karaliui sukels Europos monarchų pasipiktinimą, nenorėjo jakobinų sustiprėjimo, pasisakė prieš senjorų žemių nusavinimą, kainų kontrolę ir pan.
Asmenybės:
Aleksandras I – (1777 12 12–1825 11 19). Rusijos caras, kuris 1807 m. su Napoleonu pasirašė Tilžės sutartį dėl Europos padalijimo ir Užnemunės
žemių.
Č.Bekarija – italų mokslininkas, teisininkas, parašęs traktatą „Apie nusikaltimus ir bausmes“, palaikė Monteskjė idėjas.
Napoleonas Bonapartas – (1769 08 15–1821 05 05). 1799 – 1815 m. įkūrė Prancūzijos imperiją ir vykdė visoje Europoje savo ekspansijas, kuriomis siekė įsigalėti Europoje. Iš pradžių buvo generolas, paskui konsulas (kai įvedė konsulatą), įvedė savo civilinį kodeksą.