Taikomoji dailė
5 (100%) 1 vote

Taikomoji dailė

VILNIAUS PEDAGOGINIS UNIVERSITETAS

ISTORIJOS FAKULTETAS

TAIKOMOJI DAILĖ

Meninis ugdymas

Turinys

Įvadas……………………………………………………………………………………………………..2

Taikomoji dailė XX-ajame amžiuje…………………………………………………………….3

Taikomosios dailės šakos ir jų vystymasis XXa. Lietuvoje……………………………4

Taikomosios dailės kūrimo technika……………………………………………………………9

Išvados…………………………………………………………………………………………………..11

Literatūra………………………………………………………………………………………………..12

Įvadas

Žmogaus rankų darbas kuriant materialines vertybes glaudžiai siejasi su jo dvasine veikla, pasireiškiančia įvairiose meno srityse. Šiandien meniškumo sąvoka taikoma labai plačiai, dažniausiai jis siejamas su gerai atliktu darbu ir grožiu. Tai ypač svarbu visoms meno sritims.

Atskirą meno sritį sudaro dailė, kuriai būdingi erdviniai ir ploštuminiai vaizdai. Yra skiriama vaizduojamoji – molbertinė ir monumentalioji – dailė ir taikomoji dekoratyvinė dailė. Taikomoji dekoratyvinė dailė – tai praktiškai pritaikoma dailė (tuo skiriasi nuo neturinčios funkcinės paskirties tapybos arba skulptūros). Ji skirstoma į dizainą, dekoratyvinę ir taikomąją dailę. Pastarąją aš plačiau aptarsiu savo referate, nes manau, kad ši tema yra gana plati ir gali praturtinti mano žinias apie dailę.

Taikomoji dailė, dailės šaka: praktinės ir puošybinės paskirties dailės dirbiniai. Tai dailieji audiniai, baldai, drabužiai, ginklai, indai, papuošalai, šviestuvai, įvvairios dekoratyvinės interjero puošmenos ir kt. Nuo XIX amžiaus II pusės taikomoji dailė skiriama pagal medžiagas į smulkesnes šakas: dailioji tekstilė, gintaro dirbiniai, kaulo dirbiniai, rago dirbiniai, keramika, medžio dirbiniai, metalo dirbiniai, odos dirbiniai, stiklo dirbiniai. Taikomosios dailės dirbiniai puošiami ornamentais, pasitelkiamos vaizduojamosios dailės išraiškos priemonės. Taikomoji dailė kuriama įvairia technika: aplikacija, audimu, drožyba, emaliu, filigranu, granuliavimu, inkrustacija, kalyba, liejyba, pūtimu, siuvinėjimu ir kt.

Mūsų dienomis taikomoji dailė praranda savo praktimę vertę ir yra išstumiama į parodas ir muziejus. Žvelgiant į parodose eksponuojamus darbus, matyti, kaip nyksta riba ne tik tarp dailės rūšių ir žanrų, bet ir tarp dailės šakų – kaip taikomosios dailės dirbiniai praranda savo „taikomąją“ reikšmę ir tampa vaizduojamojo meno kūriniais. Viename kūrinyje derinamos skirtingos, kartais net priešingos savo struktūra medžiagos – kaip tik ši tendencija ryškiausia pastarųjų metų mene.

Taikomoji dailė XX-ajame amžiuje

Vakarų šalių taikomojoje dailėje XXa. būta daug pastangų suderinti keramikos, tekstilės, stiklo, metalo ir baldų funkcionalumą su emocionalumu. Kartu atsirado ir vis stiprėjo individualios saviraiškos laisvė. Tokios tendencijos vyravo 3 – 4 dešimtmetyje Paryžiuje. Čia dailę studijavo mūsų dailininkai S.Ušinskas, L.Strolis, J.Mikėnas, D.Tarabildienė ir kt. Sugrįžę į Lietuvą jie daug prisidėjo prie dekoratyvinės ir monumentaliosios dailės plėtotės Kauno meno mokykloje.

Po Antrojo pasaulinio karo pastebimai sustiprėjo dėmesys ir pagarba taikomajai dailei. Ypač 7 -8 dešimtmetyje labai išpopuliarėjo keramika, stiklas, juvelyrika, tekstilė ir kitos taikomosios dailės šakos ir žanrai. Jų kūrėjai dalyvauja tarptautinėse parodose, varžosi konkursuose, kur sulaukia parodų lankytojų dėmesio. Tačiau taikomoji dailė tapo tik parodų objektu, atitolo nuo kasdieninės buities. Kokios šio reiškinio priežastys?

Pirma, fabrikinė produkcija, pasižyminti geru dizainu, nustelbė amatus, pateikdama daug puikių ir pigių daiktų. Įprastesnes medžiagas pakeitė naujos, dauguma tradicinių daiktų neteko savo vertės. Taikomąją dailę sumenkino nepilnavertiška sąveika su naująja architektūra, nes tik architektūros dėka taikomosios dailės kūriniai įgyja tikrąją paskirtį, o be praktinės paskieties ji praranda savo reikšmingumą.

Antra, reikia turėti galvoje, kad taikomąją dailę stipriai veikia ryškios socialinės, ekonominės ir moralinės permainos pasaulyje. Menas visuomet atspindi to meto būdingą orientaciją erdvėje ir laike. Šiuolaikinis menas kviečia dalyvauti jį kuriant. XXa. pabaigos dailėje nebeliko griežtų ribų tarp vaizduojamosios ir dekoratyvinės dailės, tarp meno ir kičo, tarp kūrybos ir žaidimo. Įsivyrauja vadinamieji ,,totaliniai menai“, aprėpiantys tiek natūralios gamtos erdves, tiek žmogaus sukuriamas, tap pat videoinformaciją, judesį bei garsą. Plačiai taikomi įvairūs formos, technologijos ir technikos eksperimentai. Taigi ir taikomojoje dailėje nebeliko tradicinio apibrėžimo.

Trečia, XXa. mene, ypač antrojoje amžiaus pusėje, medžiaga tapo tik priemone meninei idėjai išreikšti. Šios nuostatos laikosi daugelis šioulaikinių keramikų, tekstilininkų.

Taikomosios dailės šakos ir jų vystymasis XXa. Lietuvoje

Taikomoji dailė smulkiau skirsroma pagal medžiagas į: keramiką, tekstilę, stiklą, odą,
gintarą, ragą, kaulą, metalą.Lietuvoje labiausiai išplėtotos šakos tai: keramika, tekstilė ir stiklo dirbniai.

Keramika – taikomosios dailės šaka: degti dirbinai iš molio ir jo mišinių su kt. neorganiniais junginiais (1pav). Gamybos ciklą sudaro žaliavos parengimas, formavimas, džiovinimas ir degimas. Pagal paskirtį būna statybinė, techninė ir dailioji keramika. Pagrindinės technologinės dailiosios keramikos rūšys: akmens masės keramika, fafansas, porcelianas, terakota. Dirbiniai lipdomi rankomis, žiedžiami, liejami arba presuojami gipso formose, po to degami. Pagal paskirtį dailioji keramika skirstoma į buitinę, dekoratyvinę ir architektūrinę keramiką.

XXa. Lietuvoje atsirado pirmieji profesionalūs taikomosios dailės specialistai.

1931 m. Kauno meno mokykloje buvo įsteigta keramikos studija. Trejus metus keramiką dėstė Pranas Brazdžius. 1934 m. jį pakeitė baigęs keramikos studijas Paryžiuje Liudvikas Strolis. Dailininkas juto, kad naujausios dekoratyvinio meno kryptys, kurias jis pažino užsieniuose, lietuviams svetimos. Jis linko į kūrybišką liaudies meno tradicijų panaudojimą, grįstą technologijos pažinimu ir meniniu skoniu. L. Strolis sėkmingai formavo keramikos meninę kryptį. Su jo ir jo mokinių darbais siejama profesionaliosios keramikos pradžia.Toliau ji vystėsi daugmaž tolygiai. Pokary buvo pripažįstamas vienintelis meno stilius – idėjiškas, įkyrus ir nuobodus socialistinis realizmas. Natūralistinėms kompozicijoms trūko skonio, liaudiški motyvai atrodydavo tarsi “priklijuoti.” Tačiau nugalėjo santūrus lietuvio charakteris. Per daug nenukrypdami į kraštutinumus, dailininkai išmoko naudotis meniniu tautos paveldu, dabartį suvokdami kaip raidą. Keitėsi grožio supratimas, tobulėjo technologija. Keramikai virtuoziškai įvaldė efektingą redukcinę techniką, poglazūrinį ir antglazūrinį dekorą, sukūrė technologiją lietuviškiems moliams naudoti. Susižavima šamotu, faktūriniu matiniu paviršiumi.Dailininkų kūryboje atsiranda vis daugiau improvizacijos, laisvų plastiškų formų, nesukaustytų žiedimo rato. Suaktyvėja kūrybinis gyvenimas. Dailininkai ieško būdų susipažinti su naujausiais užsieniečių kolegų darbais, buriasi į kūrybines stovyklas, dalyvauja parodose.

1971 ir 1975 m. Vilniuje surengti tarptautiniai keramikų simpoziumai sukėlė daug naujų kūrybinių minčių. Lietuvos keramikai jau žinomi pasaulyje gera glazūrų technologija, žiedimo mokykla. Jų darbai išsiskiria individualiu braižu. Keramika vis labiau artėja prie vaizduojamosios dailės, laužydama tradicines indo formas, braudamasi į sudėtingus gyvenimo apmąstymus. Aldona Ličkutė buvo pirmoji, sukūrusi siužetinius bareljefų ciklus. Dvasios nerimastį juntame Kosto Urbanavičiaus ekspresyviuose, tuščių ertmių išklaipytuose medžių kamienuose. Gilūs, dramatiški apmąstymai prasiveržia Aldonos Jonuškaitės-Šaltenienės kompozicijose. Keramikai vis dažniau imasi temų, susijusių su žmogaus išgyvenimais dėl neaiškios ateities, naikinamos gamtos. Buitiniai indai, servizai paliekami masinei gamybai. Dailininkų sukurti indai dažniausiai yra dekoratyvinės paskirties. Lietuvių keramika, galima sakyti, išaugo iš liaudies meno tradicijų, nors šiuolaikinėje modernioje kūryboje jas vis sunkiau pastebėti. Ir vis dėlto ji , išliko santūri, monumentali, artima tautos dvasiai.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1184 žodžiai iš 3910 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.