Tango istorija
5 (100%) 1 vote

Tango istorija

Tango Istorija

ARGENTINIETIŠKASIS TANGO

ARGENTINIETIŠKO TANGO KILME

XIX amžiaus pabaigoje, maždaug apie 1895-uosius metus, Argentinos sostineje, Buenos Aires mieste, gimsta tango. Jau tada, tarp tokiu šokiu kaip “milongos” ir kažko panašaus i “andaluzietiška tango” pradeda pasireikšti argentinietiškasis tango variantas, kuris jau buvo spejes atsikratyti tu itaku, kurios padejo jam atsirasti.

Niekas tiksliai nežino iš kur jis atsirado, nei kokie yra tie skirtingi elementai, kurie suformavo jo muzika, dainos žodžius ir pati šoki. Tai ivyko todel, kad tu metu intelektualams nerupejo kuo gyveno ju šalis. Visu akys buvo nukreiptos tik i Europa, ypatingai i Prancuzija.

Apie 1880-uosius metus kai kurie tyrinetojai, tarp ju Karlosas Vega (Carlos Vega), ižymiausias Argentinos muzikologas, pastebejo, kad priemiescio zonoje tokie šokiai kaip kvadriljus, polka, mazurka, “shottis”, pamažu praranda savo pozicijas užleidžiami vieta “milongos” ritmui tarp žemesniuju klasiu atstovu, kai tuo tarpu habanera vis labiau isitvirtina viduriniuose sluoksniuose.

Milonga – Šokamo tango pagrindas

Milonga yra kilusi iš habaneros, kuri XIX amžiaus paskutiniame ketvirtyje reabilitavo savo ritmus, paskolintus iš Afrikos juodaodžiu šokiu. Kiti tyrinetojai mano, kad polka, mazurka, habanera, “shottis” buvo šokami atliekant beveik tuos pacius judesius kaip ir tango šokio, taciau naujove Buenos Aires šokyje buvo tai, kad cia jis turejo savo identiteta. Ankšciau buvo šokama atskirai, kaip pavyzdžiui aborigenu kilmes gauco (“gaucho”) šokis, vadinamas “lanseras” (“lancero”) arba šokama kartu, taciau neatliekant jokiu figuru, kaip pavyzdžiui valsas. Argentinietiškas tango eina dar toliau. Jam pavyksta itraukti i šoki ivairias figuras, kurios atliekamos vyrui ir moteriai šokant apsikabinus.

Kai kurie tyrinetojai mano, kad Europos polka ir mazurka galejo buti tas modelis, kuriuo pasinaudojo “portenjai” (“porteno” – Buenos Aires uostamiescio gyventojai) savo šokiui sukurti. Tu laiku liudininkai užtikrina, kad tais laikais buvo šokama, darant horizontalias figuras su pritupimais.

TANGO IR MILONGA

Šie šokiai pateikiami kaip dvi analogiškos formos su skirtingais pavadinimais. Nesamoningai jie buvo laikomi vienodais. Tai buvo visai suprantama, kadangi ka tik gimes tango ilgus metus dar bus vadinamasmilonga. Nuo 1906 iki 1926 metu tango skirdavosi savo šokiu, o milonga intonacija. Iš pradžiu, iki 1895 m., jam nebuvo priskiriami išskirtiniai žingsniai. Muzika buvo improvizuojama lygiai taip, kaip ir pacios figuros. Tik veliau, maždaug nuo 1895 iki 1905 metu, išsivysto tikrasis tango, kuri autoriai vadina “Tango krioljo” (“Tango criollo” – Gauco tango).

Argentinieciu muzikologas Karlos Vega aprašo tas figuras, kurias milonga paveldi iš habaneros ir iš andaluzietiško tango bei tuos pakitimus, kurie juose ivyko. Žingsniai “molinetas” (“el molinete” – malunelis) ir “oco” (“el ocho” -aštuoniuke) išsaugoja savo ankstesni pavadinima, atliekant greita žingsniu kombinacija, kuria moteris kartoja atvirkštine tvarka, sudarant figuras pagal šokejo išradinguma. Tai sudaro 10, 20, 30, 40 ar daugiau figuru išilgai šokiu aikšteles, kuomet vyras jas atlieka grandinine serija. Kiekviena karta sukuriama kita tango versija, kurios neimanoma tiksliai pakartoti. Taigi, tai vis naujas, nepasikartojantis spektaklis.

Tango šokyje kiekvienas šokejas yra individualybe. Nera dvieju panašiu šokeju, kartojanciu ta pacia choreografija. Kitas tango bruožas yra tas, kad vyras niekuomet nešoka žengdamas atgal, kaip kad reikalavo tu laiku mandagumo taisykles. Tai grindžiama rungtyniavimu tarp šokeju. Mušiai miesto apylinkese reikalaudavo budrumo, negalima buvo atsukti nugaros potencialiam priešui.

Visu pirma, tango yra vyriškas reikalas. Vyrai buvo jo tevai, jie ji sukure. Vyrai šokdavo su vyrais, jie vienas kita mokindavo ir ji praktikuodavo. Butent vyras veda poros šoki, tai jis veda moteri. Jai belieka tik laukti jo nurodymu ir jam paklusti. Todel nera žinomu ižymiu tango šokeju. Amžiaus pradžios laikrašciai raše: “dauguma moteru, kurios šoka tango, daro tai blogai, tuo tarpu vyrai yra kurejai, turintys savita stiliu”. Laikui begant moters padetis kito. Vyras leido jai sublizgeti, ji paivairina šoki savo fantazija, taciau tik tada, kai vyras jai suteikia tam laiko ir galimybe. Tarp pirmuju novatoriu galima pamineti Karmensita Kalderon (Carmencita Calderon), viena iš Kacafazo (Cachafaz) šokiu partneriu. Karmensita Kalderon sakydavo: “ankšciau buvo šokama skruostas prie skruosto; veliau prostitutes priversdavo žiureti vienas kitam i akis, noredamos susitarti del kainos už savo paslaugas vyrams”, “aš priverciau atlikti naujus žingsnius”. Kacafazas (1885-1942) buvo vienas iš geriausiu šokeju tango istorijoje. Jo garbei Argentinoje švenciama “Šokejo diena”. Jis sakydavo, kad: “norint šokti tango tereikia elegancijos ir muzikos ritmo”. Kritikuodamas “kalesiterus” (“calesiteros”- tuos, kurie iš tango daro šou) jis sakydavo, kad: “jie tik sukasi ir sukasi, pavargsta ir nieko gero nedaro”. Kiti ižymus milongos šokejai, kurie perdave savo žinias naujajai kartai buvo Petrolejus (Petroleo), Virulazas (Virulazo), Pepitas Aveljaneda (Pepito Avellaneda).

Pagrindinis dalykas tango šokyje, anot “milongeru” (“milongueros” -milongos šokejai), yra
tvirtas žingsnis, neprarandant muzikos ritmo, tai uostamiešcio gyventojo eisena pagal ritma. Nebutina atlikti daugybe figuru, užtenka atlikti tas, kurias pats tango nurodo, leisdamas paslysti kojoms, nes “tango šokamas judant nuo liemens žemyn, ir visas malonumas yra tame, kad atsiduodi ritmui, vesdamas savo šokio drauge”. Ir priduriama: “Norint šokti tango, reikia buti gimusiam cia. Amerikietis ji šoka nerangiai, rusas per daug brutaliai ir rimtai, ispanas koketuoja. Kuomet šokeju pora yra vietine – gestikuliuoja kaip indenai ir elgiasi kaip gaucai, – kokias nuostabias figuras jos kuria, kuomet kojos tyliai juda bijodamos pažadinti žveri, žengdamos pirmyn, atgal, paslysdamos tarsi ieškodamos drasos, reikalingos šokejai prisivilioti”.

Šiuo metu Jūs matote 56% šio straipsnio.
Matomi 853 žodžiai iš 1512 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.