Taoizmas
5 (100%) 1 vote

Taoizmas

11

Taoizmas

Kinijoje jau prieр konfucianizmа atsirado vadinamшjш “ramiшjш“ sektos. Prieрingai buvusioms feodalinлms tradicijoms “ramieji“ ragino nepaklusti ponams, prieрintis tuometiniams socialiniams santykiams. Kaip ir jogizmas bei budizmas, tos sektos propagavo asmenybлs tobulinimа kaip svarbiausiа юmogaus gyvenimo tikslа. Turima юiniш, kad tuo tikslu jie naudojo specifinж meditavimo technikа, be to, daug dлmesio skyrл kvлpavimui. “Ramieji“ pripaюino realш iрorinб pasaulб, neatsiejamа nuo “vidinio pasaulio“. Pasak jш pagrindinлs etinлs doktrinos, iрorinб pasaulб gerai paюinti galima tik palaikant “vidinio pasaulio“ pusiausvyrа.

“Ramiшjш“ sektos filosofiniш – etiniш бvaizdюiш pagrindu atsirado vienas iр юymiausiш юmonijos istorijoje senovлs dialektinлs filosofijos mokymas – taoizmas.

Primosios юinios apie taoizmа siejasi su legendinлmis asmenybлmis Lao Dzл ir Dюvang Dzл.

Prieрingai konfucionizmui, taoizmas nepritarл tuometinei sovietinei santvarkai. Kaip teigia Dю. Nydhamas, “Lao Dzл pasekлjai arрiai grыmлsi su savo feodaline sistema“. Lao Dzл knygoje sakoma :

“Gerovл rыmuose,

piktюoliш priюлlж laukai,

tuрti aruodai,

prabangыs drabuюiai ir brangыs papuoрalai,

prisisotinimas ir persigлrimas –

tai palaidi banditizmo keliai“.Muras raрo: “.. praлjus dviems trims рimtmeиiams po Lao Dzл konfucianizmas Kinijoje tapo oficialia ideologija, o taoizmas, kaip ir respublikonizmas Romos imperijoje, liko rыmш opozicijoje“.

Svarbiausia taoizmo filisofijoje yra savoka “Dao“:“Yra kaюkas beformis,

kas buvo jau prieр dangш ir юemж.

Koks jis yra laisvas, koks ramus.

Jis yra visur, nekinta ir nuo nieko nepriklauso.

Mes jб laikome visatos pradюia.

Aр neюinau jo vardo. Vadinu jб Dao“.Sаvokos “Dao“ aiрkinimas yra aрtriш ginиш objektas. Kai kurie autoriai aiрkinas, kad taoizmas yra anarchinis mokymas, kuris iр esmлs yra opozicija oficialiai visuomeninei tvarkai. “Lao Dzл knygos komentare“ Gornas “Dao” interpretuoja kaip pagrindinius principus ir dлsningumus , kuriems paklыsta gamtos reiрkiniai. Analogiрkш prieрingш nuomoniш pateikia ir kinш autoriai.

Kaip teigia F.Bykovas, “lakoniрkumas, nepakankamas aiрkumas ir kai kuriш Lao Dzл knygos daliш prieрtariрkumas duoda pagrindа visiрkai prieрingai vertinti ”Dao” Lao Dze mokyme. Kaip tik dлl tokios struktыros Lao Dze knygа panaudoja ir materialistinлs ir idealistinлs kryptys. Kartais savoka “Dao” aiрkinama kaip natыralus gamtos dлsnis, nepriklausantis nuo aukриiausios dievybлs vaidmens.“

Dю. Nydhamas paюymi, kad “Dao” yra intuityvi ir tiksliai neiрverиiama sаvoka, bet filosofш taoistш mokykloje tai reiрkia ir dлsnб, daiktш prigimtб. Kaip teigia Eihis Kimuras, “Dao“ yra susintetinta sаvoka, kuria iрreiрkiamas pats gyvenimas.

Mistiрkа taoizmo skambesб labai skatina neveiklumo principas, kuris Lao Dzл mokyme yra pagrindinis dлsnis. Jis eina per visа jo knygа. Jб pailiustruosime tokia iрtrauka:

“Nuolankiausias gali nugalлti tvirиiausiа.

Nesantis gali aplankyti visa, kas yra.

Рtai, kodлl veikiu neveikdamas ir mokau be minиiш.“

Kai kurie autoriai, nagrinлjantys Lao Dzл mokymа iр mistikos pozicijш, neveiklumo principo aiрkinimа supranta tiesiogine prasme. Kiti, kurie ”Dao” sаvokа supranta kaip pagrindiniш gamtos dлsniш simbolб, tame principe mato hiperbolizuotа gamtos ir visuomenлs reiрkiniш esmлs supratimа, kuris padeda mums veikti ir apsaugo mus nuo nereikalingш veiksmш, neatitinkanиiш objektyviш procesш. Tai patvirtina ir рtai tokia iрtrauka iр Lao Dze knygos:

“Veikti neveikiant,

matyti didelб, kol dar jis yra maюas,

gydyti юaizdas рvelnumu,

spresti sudлtingus dalykus, kol jie yra paprasti,

pradлti didelius darbus, kol jie dar yra maюi,-

Tai yra Dao kelias“.

Stichiрkas diakletinis Lao Dzл suvokimas yra esmingiausias jo mokymo aspektas. Tokia dvasia paraрyta ir visa jo knyga:

“Kai юmonлs pradлjo skirti tai, kas graюu, atsirado ir tai,

kas negraюu.

Kai jie paюino gлrб, atsirado ir blogis.

Todлl tai, kas yra, ir tai, ko nлra,

kas sudлtinga r kas paprasta,

kas kilnu ir kas юema,

subtilu ir рiurkрtu,

kas moko ir kas mokosi,-

gimsta vienas iр kito.“

Iр tш pavyzdюiш, kaip ir iр visos Lao Dzл knygos, matyti, kad jis б kiekvinа daiktа arba reiрkinб юiыri kaip б prieрybiш vienybж. Prieрybiш atsiradimas ir jш бsiliejimas vieno б kitа visiрkai nulemia pagrindines etines jo mokymo nuostatas.“Ar yra skirtumas tarp taip ir ne?

Šiuo metu Jūs matote 52% šio straipsnio.
Matomi 703 žodžiai iš 1362 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.