Taoizmas
5 (100%) 1 vote

Taoizmas

11

Kinijoje jau prieš konfucianizmą atsirado vadinamųjų “ramiųjų“ sektos. Priešingai buvusioms feodalinėms tradicijoms “ramieji“ ragino nepaklusti ponams, priešintis tuometiniams socialiniams santykiams. Kaip ir jogizmas bei budizmas, tos sektos propagavo asmenybės tobulinimą kaip svarbiausią žmogaus gyvenimo tikslą. Turima žinių, kad tuo tikslu jie naudojo specifinę meditavimo techniką, be to, daug dėmesio skyrė kvėpavimui. “Ramieji“ pripažino realų išorinį pasaulį, neatsiejamą nuo “vidinio pasaulio“. Pasak jų pagrindinės etinės doktrinos, išorinį pasaulį gerai pažinti galima tik palaikant “vidinio pasaulio“ pusiausvyrą.

“Ramiųjų“ sektos filosofinių – etinių įvaizdžių pagrindu atsirado vienas iš žymiausių žmonijos istorijoje senovės dialektinės filosofijos mokymas – taoizmas.

Primosios žinios apie taoizmą siejasi su legendinėmis asmenybėmis Lao Dzė ir Džvang Dzė.

Priešingai konfucionizmui, taoizmas nepritarė tuometinei sovietinei santvarkai. Kaip teigia Dž. Nydhamas, “Lao Dzė pasekėjai aršiai grūmėsi su savo feodaline sistema“. Lao Dzė knygoje sakoma :

“Gerovė rūmuose,

piktžolių prižėlę laukai,

tušti aruodai,

prabangūs drabužiai ir brangūs papuošalai,

prisisotinimas ir persigėrimas –

tai palaidi banditizmo keliai“.

Muras rašo: “.. praėjus dviems trims šimtmečiams po Lao Dzė konfucianizmas Kinijoje tapo oficialia ideologija, o taoizmas, kaip ir respublikonizmas Romos imperijoje, liko rūmų opozicijoje“.

Svarbiausia taoizmo filisofijoje yra savoka “Dao“:

“Yra kažkas beformis,

kas buvo jau prieš dangų ir žemę.

Koks jis yra laisvas, koks ramus.

Jis yra visur, nekinta ir nuo nieko nepriklauso.

Mes jį laikome visatos pradžia.

Aš nežinau jo vardo. Vadinu jį Dao“

Sąvokos “Dao“ aiškinimas yra aštrių ginčų objektas. Kai kurie autoriai aiškinas, kad taoizmas yra anarchinis mokymas, kuris iš esmės yra opozicija oficialiai visuomeninei tvarkai. “Lao Dzė knygos komentare“ Gornas “Dao” interpretuoja kaip pagrindinius principus ir dėsningumus , kuriems paklūsta gamtos reiškiniai. Analogiškų priešingų nuomonių pateikia ir kinų autoriai.

Kaip teigia F.Bykovas, “lakoniškumas, nepakankamas aiškumas ir kai kurių Lao Dzė knygos dalių prieštariškumas duoda pagrindą visiškai priešingai vertinti ”Dao” Lao Dze mokyme. Kaip tik dėl tokios struktūros Lao Dze knygą panaudoja ir materialistinės6 ir idealistinės kryptys. Kartais savoka “Dao” aiškinama kaip natūralus gamtos dėsnis, nepriklausantis nuo aukščiausios dievybės vaidmens.“

Dž. Nydhamas pažymi, kad “Dao” yra intuityvi ir tiksliai neišverčiama sąvoka, bet filosofų taoistų mokykloje tai reiškia ir dėsnį, daiktų prigimtį. Kaip teigia Eihis Kimuras, “Dao“ yra susintetinta sąvoka, kuria išreiškiamas pats gyvenimas.

Mistišką taoizmo skambesį labai skatina neveiklumo principas, kuris Lao Dzė mokyme yra pagrindinis dėsnis. Jis eina per visą jo knygą. Jį pailiustruosime tokia ištrauka:

“Nuolankiausias gali nugalėti tvirčiausią.

Nesantis gali aplankyti visa, kas yra.

Štai, kodėl veikiu neveikdamas ir mokau be minčių.“

Kai kurie autoriai, nagrinėjantys Lao Dzė mokymą iš mistikos pozicijų, neveiklumo principo aiškinimą supranta tiesiogine prasme. Kiti, kurie ”Dao” sąvoką supranta kaip pagrindinių gamtos dėsnių simbolį, tame principe mato hiperbolizuotą gamtos ir visuomenės reiškinių esmės supratimą, kuris padeda mums veikti ir apsaugo mus nuo nereikalingų veiksmų, neatitinkančių objektyvių procesų. Tai patvirtina ir štai tokia ištrauka iš Lao Dze knygos:

“Veikti neveikiant,

matyti didelį, kol dar jis yra mažas,

gydyti žaizdas švelnumu,

spresti sudėtingus dalykus, kol jie yra paprasti,

pradėti didelius darbus, kol jie dar yra maži,-

Tai yra Dao kelias“.

Stichiškas diakletinis Lao Dzė suvokimas yra esmingiausias jo mokymo aspektas. Tokia dvasia parašyta ir visa jo knyga:

“Kai žmonės pradėjo skirti tai, kas gražu, atsirado ir tai,

kas negražu.

Kai jie pažino gėrį, atsirado ir blogis.

Todėl tai, kas yra, ir tai, ko nėra,

kas sudėtinga r kas paprasta,

kas kilnu ir kas žema,

subtilu ir šiurkštu,

kas moko ir kas mokosi,-

gimsta vienas iš kito.“

Iš tų pavyzdžių, kaip ir iš visos Lao Dzė knygos, matyti, kad jis į kiekviną daiktą arba reiškinį žiūri kaip į priešybių vienybę. Priešybių atsiradimas ir jų įsiliejimas vieno į kitą visiškai nulemia pagrindines etines jo mokymo nuostatas.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 696 žodžiai iš 1371 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.