Tapyba dailės pamokoje
5 (100%) 1 vote

Tapyba dailės pamokoje



TAPYBA DAILĖS PAMOKOJE

Bakalauro baigiamasis darbas

TURINYS

ĮVADAS……………………………………………………………………………………………..3

1. TAPYBA – VAIZDUOJAMOSIOS DALĖS ŠAKA………………………………………….4

1.1. Spalva………………………………………………………………………………………..4

1.2. Dažai…………………………………………………………………………………………7

2. TAPYBOS TECHNIKOS………………………………………………………………………9

2.1. Tapybos technikos istorijos apžvalga……………………………………………………….9

2.2. Tapymo būdai………………………………………………………………………………11

2.2.1. Tapymo būdai pagal dažus………………………………………………………….11

2.2.2. Tapymo būdai pagal pagrindą………………………………………………………18

3. DAŽNIAUSIAI TAIKOMOS TAPYMO PRIEMONĖS IR METODAI DAILĖS PAMOKOJE……………………………………………………………………………………22

3.1. Tapymo priemonės…………………………………………………………………………22

3.1.1. Akvarelė…………………………………………………………………………….22

3.1.2. Guašas………………………………………………………………………………25

3.1.3. Aliejinė tapyba………………………………………………………………………26

3.1.4. Akrilas………………………………………………………………………………30

3.1.5. Pastelė………………………………………………………………………………32

3.2. Tapymo metodai……………………………………………………………………………34

3.2.1. “a la prima“…………………………………………………………………………34

3.2.2. Daugiasluoksnis metodas………………………………………………….………..35

4. TAPYBOS PRITAIKYMAS PAMOKOJE…………………………………………….……36

4.1. Tapybos reikšmė moksleiviams dailės pamokoje……………………..………………………..37

4.2. Tapybos pradmenys pradinėje – vidurinėje mokykloje…………………………………….38

4.2.1. Pradinė mokykla…………………………………………………………….………38

4.2.2. V – VI klasės (vidurinė mokykla)…………………………………………………..40

4.2.3. VII – VIII klasės (vidurinė mokykla)……………………………………………….43

4.2.4. IX – X klasės (vidurinė mokykla)…………………………………………………..44

IŠVADOS…………………………………………………………………………………….…….48

LITERATŪRA…………………………………………………………………………………….49

PRIEDAI…………………………………………………………………………….……………..50

ĮVADAS

Tapyba – dailės šaka, dailės kūriniai, kurių meninis vaizdas grindžiamas spalva, jos tonų niuansais, refleksais, potepiais, šešėliavimu, faktūra, linijomis plokštumoje perteikiama aplinkos spalvų įvairovė, iliuzinė erdvė, daiktų apimtis, medžiagiškumas, oro ir šviesos įspūdis.

Moksleiviai gali rinktis daugybę tapybos priemonių. Kiekviena šių priemonių pasižymi unikaliomis savybėmis, todėl tapybos pamokoje reikėtų išbandyti nors keletą technikų, kad būtų galima pajusti jų teikiamas išraiškos galimybes ir galėtume nustatyti, kokios priemonės labiausiai atitinka moksleivio temperamentą bei darbo stilių.

Tapyba dailės pamokoje sudaro sąlygas moksleiviui prasmingai reikštis, realizuoti savo kūrybinius polinkius, ugdo moksleivių dvasinį pasaulį, požiūrį į gyvenimą, intelektą, meninį ir estetinį skonį, reikalingą įvairiose gyvenimo srityse.

Mano nagrinėtoje literatūroje yra gana plačiai apžvelgtos tapymo priemonės, technikos bei tapymo metodai, tačiau tapyba kaip dailės pamokos sudedamoji dalis nėra plačiai apžvelgta ir nagrinėta.

Savo darbe aprašysiu svarbiausias medžiagas, reikmenis, labiausiai paplitusias tapybos technikas, jų atlikimo būdus. Praktinėje dalyje bus pateikta tapybos nauda moksleiviams, tapybos pradmenys pradinėje – vidurinėje mokykloje. Rašydama praktinę dalį rėmiausi Marijampolės Dailės mokykloje įgytomis žiniomis praktikos metu. Taip pat už suteiktą pagalbą rašant darbą esu dėkinga Marijampolės Dailės mokyklos mokytojams Jūratei Kadusauskaitei, Viktorui Vekeriotui bei savo darbo vadovui Linui Liansbergiui.

Šio darbo tikslas – apžvelgus įvairių autorių literatūrą, išnagrinėti tapybos priemones, metodus bei technikas ir apžvelgti tapybos svarbą ir naudą dailės pamokoje.

Detaliau darbo tikslas atspindi suformuluotuose uždaviniuose.

Uždaviniai:

1. susipažinti su tapyba kaip vaizduojamosios dailės šaka;

2. apžvelgti tapybos technikas;

3. aprašyti dažniausiai taikomas tapymo priemones ir metodus;

4. aptarti tapybos naudą moksleiviams;

5. apžvelgti tapybos pradmenis vidurinėje mokykloje.

Darbo objektas – tapyba.

Darbo
metodologija – rašydama darbą naudojausi lietuvių autorių literatūra, periodikos leidiniais bei internetiniais puslapiais.

1. TAPYBA – VAIZDUOJAMOSIOS DAILĖS ŠAKA

Tapyba, dailės šaka, dailės kūriniai, kurių meninis vaizdas grindžiamas spalva, jos tonų niuansais, refleksais, potepiais, šešėliavimu, faktūra, linijomis plokštumoje perteikiama aplinkos spalvų įvairovė, iliuzinė erdvė, daiktų apimtis, medžiagiškumas, oro ir šviesos įspūdis. Kūriniams būdinga vienalaikiškumas; spalvos dėmių, potepių, linijų ritmas, kompozicija padeda perteikti judesio, kitimo įspūdį. Išraiškos priemonių įvairovė leidžia visokeriopai atspindėti pasaulį, atskleisti žmogaus išgyvenimus.

Viena iš svarbiausių išraiškos priemonių yra spalva- ji atlieka vaizduojamąją, ekspresinę ir dekoratyvinę funkcijas. Tapyba grindžiama lokaliųjų spalvų ir valiorų deriniais arba refleksų ir tonų santykiais (koloristinė tapyba).

1.1. Spalva

Spalva, daiktų savybė sukelti regos pojūtį, atitinkantį tų daiktų skleidžiamos, atspindimos arba praleidžiamos šviesos spektrinę sudėtį ir intensyvumą. Spalva apibūdinama 3 parametrais: tonu, šviesiu ir sodrumu.

Tonas yra chromatinė spalvos charakteristika- tai, kuo viena spalva, skiriasi nuo kitos, pvz.: šviesumo arba tamsumo laipsnis.

Pagal šviesos spindulio bangų ilgius skiriamos spalvos, sudarančios spalvų spektrą.

Pagal šviesos spindulio bangų sugėrimą, atspindėjimą arba praleidimą visas gamtoje sutinkamas spalvas galima suskirstyti į dvi grupes:

1.) Achromatinės (nespalvingos);

2.) Chromatinės (spalvingos).

Achromatinių grupei priklauso balta (atspindinti visus šviesos spindulius) ir juoda (sugerianti visus šviesis spindulius) spalvos.

Šių dviejų pagrindinių achromatinių spalvų junginiai duoda įvairaus tamsumo pilką spalvą. Todėl visos achromatinės spalvos gali būti nusakomos tik jų šviesumo (arba tamsumo) laipsniu. Balta, šviesiai pilka, tamsiai pilka, juoda ir t.t.

Chromatinių spalvų grupei priklauso visos kitos spalvos. Jos nusakomos trimis požymiais:

1.) Spalvos tonu;

2.) Šviesumu arba tamsumu;

3.) Sodrumu (intensyvumu).

Spalvos tonas- spalvos nusakymo terminas (pvz.: raudona, mėlyna, geltona, violetinė ir pan.).

Spalvos tamsumas- spalvos tamsumo laipsniu, kuris nusakomas lyginant chromatinę spalvą su achromatine.

Spalvos sodrumas- spalvos grynumas, ryškumas priklausantis nuo to paties šviesio achromatinės spalvos priemaišos kiekio. Sodrioje (intensyvioje) spalvoje pilkos spalvos nėra.

Spalvų tarpusavio sąveikos principus išreiškia papildomųjų spalvų poros.

Pagal maišymo savybes skiriamos pagrindinės ir antrinės spalvos.

Pagal žiūrovui sukeliamą tariamą temperatūros pojūtį- šiltos (artimos oranžinių spalvų grupei) ir šaltos (artimos melsvoms spalvoms).

Architektūroje ir dailėje materiali spalvos substancija yra didžiosios medžiagos- pigmentai ir dažikliai. Meno kūrinyje spalva turi estetinę, dekoratyvinę, simbolinę, psichologinę reikšmę.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 823 žodžiai iš 2673 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.