Tarpasmeninių konfliktų profilaktika
5 (100%) 1 vote

Tarpasmeninių konfliktų profilaktika

11

Turinys

1. Konfliktai……………………………………………………………………………….3

2. Tarpasmeniniai konfliktai…………………………………………………………4

3. Tarpasmeninių konfliktų profilaktika…………………………………………6

4. Literatūra……………………………………………………………………………….8

Iš visų žmogaus savybių gebėjimas bendrauti yra pats svarbiausias. Tik bendraudami žmonės gali ugdyti kitus ir tobulinti save, mokyti ir mokytis, padėti kitiems ir ieškoti pagalbos bei paramos sau. Bendravimas – tai viena pagrindinių žmogaus vertybių. Jis vyksta tiek kalbantis, tiek ir be žodžių, sąmoningai ir nesąmoningai, būnant dviese ar atsidūrus didelėje žmonių grupėje. Bendravimo, kaip tarpusavio sąveikos, požiūriu yra skiriami įvairūs tipai, tačiau pagrindiniai yra du – bendradarbiavimas ir varžymasis arba kitais žodžiais „santarvė“ ir „konfliktas“. Be Kiekvienas žmogus turi savo nuomonę, požiūrį, nuostatas ir yra pasiruošęs juos ginti, kartais net ir bet kokia kaina. Ir nė vienas iš jų nenori nusileisti. Iš to dažniausiai ir kyla konfliktai.

Konfliktai yra vienas pagrindinių socialinių reiškinių, nuolatos kylančių tarp draugų ir priešų, tarp tėvų ir vaikų, tarp vyro ir žmonos, tarp įvairiausių žmonių grupių.

Konfliktai – tai priešingų, nesuderinamų požiūrių, motyvų, interesų, nuomonių, nuotaikų susidūrimas, sukeliantis stiprius, nemalonius išgyvenimus. Jie vyksta ir net tarp pačių laimingiausių, geriausiai sutariančių žmonių. Konfliktai yra šių rūšių:

1. Asmeniniai konfliktai. Jie atsiranda asmenybės viduje susiduriant su įvairiais išorės poveikiais.

2. Tarpasmeniniai konfliktai. Jų šaltinis yra santykiai tarp dviejų ar daugiau grupės narių. Pvz.: tarp vyro ir žmonos dėl emocinių skirtumų, tarp kokios nors įstaigos vadovo ir jo pavaduotojo siekiant lyderio pozicijų ir pan.

3. Asmenybės ir grupės konfliktai, atsirandantys dėl grupės spaudimo asmenybei ar asmenybės priešgrupinės veiklos.

4. Tarpgrupiniai konfliktai. Jie iškyla dėl įvairių prieštaravimų tarp įvairiausių grupių.

5. Socialiniai konfliktai, kurie iškyla tarp asmenų ar grupių dėl bendrų visuomenės nuostatų ar veiksmų spaudimo: ekonominė krizė, religinė prievarta ir t.t.

Dažnai konfliktų sukeltos emocinės įtampos pernelyg kenkia psichinei ir fizinei asmenybės sveikatai, ardo bendrą grupių veiklą, kenkia jos produktyvumui.

Konfliktai gali būti ir nenaudingi, ir naudingi. Jų naudingumas ar žalingumas grupėse gali būti įvertintas konkrečiose veiklos situacijose. Konfliktas žalingas, jeigu jis slopina grupės produktyvumą, stabilumą ir adaptyvumą.

Dažniausiai konfliktai vertinami neigiamai ir stengiamasi juos išspręsti, nekeičiant tarpasmeninių ar tarpgrupinių santykių esmės. Dideli konfliktai skatina keisti santykių pobūdį, suderinti kontaktus arba juos visai nutraukti.

Konfliktai – tai ne visada tai, kas yra „neteisinga“, agresyvu ir pan. Konfliktai gali atlikti ir teigiamą vaidmenį:

• Konfliktas – santykių, procesų vystymosi šaltinis

• Konfliktas – signalas asmenybei keistis

• Konfliktas – galimybė suartėti

• Konfliktas – galimybė „išelektrinti“ įtemptus santykius.

Tarpasmeniniai konfliktai yra aktualiausi kasdieniame gyvenime. Jie kyla dėl žmonių emocinių tarpusavio santykių, jų tarpusavio simpatijų ir antipatijų; kai žmogus negali realizuoti asmeninių tikslų ir poreikių. Viena dažniausiai pasitaikančių konflikto priežasčių – nesugebėjimas pažvelgti į situaciją lanksčiai, be išankstinių nuostatų. Į konfliktą su aplinkiniais lengviausiai įsivelia užsispyrę, inertiški žmonės, nepakenčiantys prieštaraujančio elgesio. Konfliktiški yra tie žmonės, kurių pagrindinis gyvenimo tikslas – bet kokia kaina iškovoti aplinkinių pripažinimą, užimti prestižinę vietą visuomenėje. Konfliktams palankios sąlygos ir tuomet, kai yra keliami nerealūs reikalavimai aplinkai, sąlygoti per didelio savojo Aš idealizavimo. Konfliktus taip pat gali sąlygoti pernelyg didelis konformizmas.

Liepsnojant konfliktui, galimybė lengvai susitaikyti – itin menka. Konfliktuodami turime tikslą atstatyti pažeistą savąją vertę, todėl nusileisti priešininkui yra sunku. Konflikto atomazgą nutolina ir kiti veiksniai. Konfliktuodami prarandame laiko perspektyvą, telkiame dėmesį tik į tai, kas vyksta dabar. Mūsų mąstymas pasidaro fiksuotas: ginčydamiesi naudojamės vis tais pačiais argumentais, nesistengiame į situaciją pažiūrėti nauju aspektu.

Įvairiu pagrindu skiriami tokie tarpasmeninių konfliktų tipai:

Pagal poreikius:

1. Išteklių – kai konfliktai kyla dėl materialių gėrybių;

2. Statuso ir vaidmenų – konfliktai kyla nepasidalijus valdžia, įtakos sferomis, dėl socialinių vaidmenų neatlikimo ir pan.,

Idėjų , normų, principų konfliktai.

Pagal gyvenimo sferą:

1. Šeimos,

2. Darbo,

3. Buitiniai,

4. Politiniai ir t.t.

Pagal pozityvių ir negatyvių konflikto elementų santykį:

1. Konstruktyvūs,

2. Destruktyvūs.

Pagal trukmę:

1. Trumpalaikiai,

2. Ilgalaikiai,

3. Užsitęsę, patekę į
akligatvį.

Pagal pavaldumą:

1. Horizontalūs – tarp vienodo statuso individų,

2. Vertikalūs – tarp pavaldinio ir vadovo,

3. Diagonalūs – tarp vadovo ir netiesiogiai jam pavaldaus žemesnio statuso asmens.

Pagal emocinę įtampą:

1. Aukštos įtampos,

2. Vidutinės įtampos,

3. Žemos įtampos.

Pagal intensyvumą:

1. Aukšto intensyvumo,

2. Vidutinio intensyvumo,

3. Žemo intensyvumo.

Pagal nukreiptumą:

1. Tiesioginiai – nukreipti į mus,

2. Šalutiniai – tiesiogiai mūsų neliečia, tačiau vis tiek žeidžia.

Pagal konflikto sukėlėją:

1. Aktyvūs – patys išprovokuojate konfliktą,

2. Pasyvūs – išgyvenate kito individo sukeltą konfliktą.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 769 žodžiai iš 1537 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.