Tarpatautiniai kreditai
5 (100%) 1 vote

Tarpatautiniai kreditai

TURINYS

ĮVADAS 3

1. Kredito esmė ir būtinumas 4

2. Tarptautiniai kreditiniai santykiai 5

3. Tarptautinio kredito svarba gamybos plėtojimui 6

4. Tarptautinio kredito formos ir rūšys 8

5. Kredito sistema ir jos veikimas 23

6. Kredito rizika 24

IŠVADOS 27

LITERATŪRA 28

ĮVADAS

Kreditas, kaip ekonominė kategorija, apjungianti prekių, paslaugų ir kapitalo judėjimą, yra tampriai susijęs su kitomis ekonominėmis kategorijomis, pavyzdžiui pelnu, kaina, pinigais, o tarptautinis kreditas dar ir valiutos kursu, mokėjimo balansu ir visais rinkos ekonomikos dėsniais.

Kredito sistema – ekonominių piniginių santykių, susijusių su įmonių, organizacijų ir gyventojų laikinai laisvų pinigų kaupimu ir tiksliniu jų teikimu apmokėjimo ir gražinimo pagrindais, įvairių formų ir metodų visuma.

Kredito vaidmuo suprantamas kaip jo funkcionavimo rezultatas. Objektyviam kredito funkcionavimui įtakos turi ekonominė aplinka, kurios sąlygomis jis veikia. Esant planinei ekonomikai kreditas buvo naudojamas kaip ekstensyvios ekonomikos vystymosi svertas.

Perėjus į rinkos ekonomiką, Lietuva pradėjo bendradarbiauti su daugeliu Vakarų Europos, kitomis išsivysčiusiomis šalimis. Įmonėms bei organizacijoms užmezgus glaudesnius prekybinius ryšius su daugeliu užsienio įmonių, atsirado poreikis piniginiams ištekliams tiek pačios valstybės kilimui, tiek atskiriems ūkiniams vienetams savo ūkinei veiklai plėtoti.

Šio darbo tikslas – išnagrinėti tarptautinio kredito formas, bei rūšis.

Siekiant tikslo užsibrėžti uždaviniai:

1. Pateikti tarptautinio kredito klasifikavimą;

2. Apžvelgti tarptautinio kredito formas;

3. Įvertininti galimą riziką imant kreditus.

Darbe aptariau teorinius kredito aspektus: kredito esmę, rūšis, funkcijas, kredito sistemą ir jos veikimą. Naudojausi Lietuvos ir užsienio autorių literatūra. Naudotos literatūros sąrašas nurodytas darbo pabaigoje. Kursiniame darbe pateikta teorinė medžiaga, 4 paveikslai (schemos) ir 2 lentelės.

1. Kredito esmė ir būtinumas

Kredito sąvoka kilo iš lotynų kalbos žodžio „ credo “ – „ tikėt “, „ pasitikėti “. Italų kalboje žodis „ credo “ reiškia „ stalą “. Kreditas yra ekonominiai piniginiai santykiai, susiję su įmonių, organizacijų ir gyventojų laikinai laisvų pinigų kaupimu ir tiksliniu jų teikimu apmokėjimo ir grąžinimo pagrindais.[ 1, p.141 ]

Kredito būtinumą lemia:

 Prekinė gamyba ir su ja susiję mainai;

 Pinigai kaip mokėjimo priemonė.

Kredito būtinumą lemia prekių gamyba, jų cirkuliacija, atsiskaitymų organizavimas ir pinigų, kaip mokėjimo priemonės, veikimas. Kredito būtinumas susijęs su tuo, kad gamybos ir cirkuliacijos procesų įvairios fazės įvairiose ūkio šakose ir įmonėse nesutampa. [1, p. 141 ] Kita priežastis, kuri lemia kredito funkcionavimą yra įmonių gamybos sezoniškumas. Kreditas naudojamas tuo metu, kai gamybos ciklas neužbaigtas. Kol dar nepagaminta produkcija, kol produkcija nevirto preke ir už ją negauta pinigų, negalima atnaujinti gamybos proceso. Čia kreditas būtinas nenutrūkstamam gamybos ir cirkuliacijos procesui užtikrinti. Kredito būtinumą lemia ir tai, kad nesutampa ilgalaikio turto apyvarta. Turtui atkurti amortizaciniai atskaitymai kaupiami per visą turto naudojimo laiką, o išleidžiami netolygiai – vienu metu. Dėl to vienu metu atsiranda laikinai laisvų pinigų, o kitu metu – jų trūksta. Laikinai laisvų pinigų įmonės turi realizavę produkciją, taip pat ir dėl to, kad darbo užmokesti išmokamas ne kiekvieną dieną, o vieną kartą per mėnesį. Įmonės taip pat laikinai naudojasi pinigais, kurie turi būti sumokėti į iždą, socialinio draudimo fondus ir pan.

Dėl išvardintų priežasčių vienų įmonių sąskaitose atsiranda laikinai nenaudojamų pinigų, o kitoms įmonėms tuo pat metu jų pritrūksta veiklai tęsti. Atsiranda būtinybė laikinai laisvus pinigus perskirstyti kredito pagalba.

Kreditavimui naudojami ne tik laikinai laisvi pinigai, bet ir visos santaupos bei kiti piniginiai ištekliai. Būtent kredito pagalba vyksta laikinai laisvų pinigų perskirstymas visuomenėje. Nenutrūkstamas kredito veikimas atsispindi 1 paveiksle.Kredito santykiuose dalyvauja:

1. pirminiai investuotojai, t.y. laisvų finansinių išteklių savininkai, kurie skirtingais būdais kaupia juos bankuose, kitose įstaigose arba paskolina juos tiesiai kredito gavėjams;

2. bankai ir kt. kredito įstaigos, kurie sukaupus išteklius paskolina subjektams, stokojantiems pinigų;

3. kredito gavėjai, kurie per kredito įstaigas arba tiesiogiai per investuotojus gauna kreditą ir panaudoję jį grąžina kredito davėjams. [ 1, p. 142 ]

2. Tarptautiniai kreditiniai santykiai

Tarptautinis kreditas tarpininkauja užsienio ekonominėje apyvartoje. Jis pagrįstai priskiriamas prie sudėtingų tarptautinių santykių formų. Jis padeda kompleksiškai spręsti ekonomines, socialines ir politines problemas. Tarptautinį kreditą kitoms šalims teikia valstybės bankai, firmos, bendrovės.

Tarptautinio kredito šaltiniai yra laikinai laisvos įmonės piniginės lėšos ir valstybės bei privataus sektoriaus sukauptos lėšos, esančios bankuose.

Tarptautinio kredito principai:

• grąžintinumas: jei lėšos nėra grąžinamos, tai suprantama kaip
ikinumas: lėšos turi būti grąžinamos per sutartą laikotarpį;

• apsimokamumas: numatomos skirtingos kredito grąžinimo sąlygos;

• materialinis pagrindimas kaip garantija, kad kreditas bus grąžintas;

• tikslinis pobūdis: kredituojami konkretūs projektai, skatinantys kredituojančios šalies eksportą.

Tarptautinio kredito principai parodo jo ryšį su ekonominiais rinkos įstatymais ir yra naudojami rinkos subjektų bei valstybės tikslams pasiekti.

Tarptautinio kredito funkcijos:

• Perskirsto skolinamąjį kapitalą tarp šalių ir taip patenkina išplėstinės reprodukcijos poreikius. Skolinamasis kapitalas patenka į tas sferas, kur garantuojamas pelnas.

• Tikrieji pinigai (auksas, sidabras) keičiami kreditiniais, plečiamos tarptautinės kreditinės operacijos panaudojant čekius, vekselius, bankų pervedimus.

• Greitina kapitalo koncentraciją ir centralizaciją. Panaudojant kitų šalių kapitalą plečiasi individualaus kaupimo ribos, individualios įmonės tampa akcinėmis bendrovėmis, kuriasi naujos firmos, monopolijos. [ 3, p. 291-292 ]

3. Tarptautinio kredito svarba gamybos plėtojimui

Tarptautinis kreditas atsiranda valstybei, integruojantis į pasaulinę ekonomiką. Jis sudaro palankias sąlygas vystytis tarptautiniams santykiams, sudaro sąlygas importui, didina eksportą ir panašiai. Tarptautinis kreditas dalyvauja visose kapitalo judėjimo stadijose: importuojant įrengimus, žaliavas, realizuojant produkciją tarptautinėje rinkoje. Jis, kaip ir nacionalinis produktas, užtikrina gamybos proceso nepertraukiamumą ir finansavimą visose jo fazėse. Atskiroms ūkio šakoms tarptautinis kreditas yra tiesiog būtinybė. Tai gali būti susiję su atskiros ūkio šalies lėšų apyvarta, gamybos ir realizacijos ypatumais, gamybos apimčių ir terminų neatitikimu, sudarant užsienio prekybos sutartis, didelių kapitalinių įdėjimų poreikiu. [ 8, p.654 ]

Tarptautinio kredito svarba gamybos plėtojimui turi teigiamą ir neigiamą puses. Teigiamąją pusę atspindi spartesnis gamybinių jėgų plėtojimas. Tai pasireiškia šiomis kryptimis :

• Kreditas stimuliuoja tarptautinę ekonominę šalies veiklą, sukuria papildomą paklausą

rinkoje. Tarptautinė prekyba kreditų pagrindu tapo tarptautine norma, ypač toms prekėms, kurių ilgas gamybos ciklas, vartojimas ir aukšta kaina. Dažnai kredituojanti šalis prekes reikalauja pirkti būtent jos rinkoje.

• Tarptautinis kreditas sudaro palankias sąlygas užsienio privatiems investuotojams,

nes jiems paprastai suteikiamos tam tikros lengvatos; padeda kurti infrastruktūrą, būtiną įmonėms funkcionuoti, stiprina nacionalinių įmonių, bankų, susijusių su tarptautiniu kreditu, pozicijas.

• Kreditas užtikrina tarptautinių atsiskaitymo ir valiutinių operacijų nuo kurių priklauso

tarptautiniai šalies ryšiai, tolydumą.

• Kreditas didina tarptautinės prekybos ir kitos tarptautinės ekonominės šalies veiklos

efektyvumą.

Neigiama tarptautinio kredito pusė pasireiškia tuo, kad ekonomikoje gilėja disproporcijos. Tai atspindi prekių perprodukcija, skolinamojo kapitalo tarp šalių perskirstymas, staigus prekių kiekio padidėjimas pakilimo laikotarpiu ir sumažėjimas – ekonomikos nuosmukio metu.

Kreditinė politika stiprina šalių kreditorių pozicijas pasaulinėje rinkoje. Pirmiausia pelnas iš šalių skolininkių atitenka šalims skolintojoms. Be to, šalys kreditorės kuria sau palankias politines ir ekonomines sąlygas šalyse skolininkėse.

Sekdami sustiprinti savo pozicijas bankai, valstybės, tarptautinės ir regioninės valiutinės-kreditinės ir finansinės organizacijos kartais vykdo kreditinės diskriminacijos politiką. Kreditinė diskriminacija – tai nevienodų kreditų gavimo, panaudojimo ir padengimo sąlygų sudarymas šalims taikant ekonominį ir politinį spaudimą. Diskriminacijos metodai – tai apribojimai, palūkanų procento didinimas, laiko trumpinimas, kredito dydžio mažinimas.

Griežčiausia ekonominė sankcija – tai kreditinė blokada, kai atsisakoma suteikti kreditą vienai ar kitai šaliai. Tai paprastai susiję su ekonomine blokada ir daroma oficialiai, o dažnai ir neoficialiai, kai dėl įvairių motyvų atsisakoma suteikti kreditą.

Tarptautinis kreditas gali būti naudojamas kaip šalių bendradarbiavimo priemonė ir kaip priemonė konkurencinėje kovoje. [ 3, p. 292-293p]

Kredito draugijos yra paprasčiausios finansų sistemos institucijos, kurios pritraukia susivienijusių pagal tam tikrus principus gyventojų santaupas ir teikia paskolas bei paramą tik draugijos nariams. Jų svarbiausios funkcijos: sudaryti galimybę smulkiems taupytojams palyginamai saugiai investuoti savo pinigines lėšas. Didėjant kredito draugijos kapitalui, piniginių lėšų perteklių skolinti bei naudoti vidaus rinkoje ir gauti papildomas pajamas, kartu prisidedant prie nacionalinės finansų rinkos vystymo. [ 14, p.38 ]

Kreditų krizė. Išsivysčiusios rinkos ekonomikos sąlygomis cirkuliacijoje esančių pinigų judėjimo vyraujanti kryptis tokia, kad bankai tiesiogiai ar netiesiogiai surenka lėšas iš gyventojų ir skolina jas ūkinėms organizacijoms. Kartu jie atlieka svarbią ekonominę funkciją – perskirsto pinigus, perveda juos iš vartojimo sferos į gamybą; šį procesą lydi ryškus struktūrizavimo efektas. Tiesiog paradoksalu, kad gamybos kreditavimas Vengrijoje mažėja tuo metu, kai gyventojų santaupos didėja.
Reali kreditų kaina 1991-1992m. maždaug padvigubėjo, buvo smarkiai sugriežtintos kreditavimo, ypač pradedančiųjų verslininkų, sąlygos. Tačiau vis tiek dalį Vengrijos bankų ištiko katastrofa. Pasaulio banko nesenai atlikti tyrimai rodo, kad Vengrijoje labai trūksta kreditų. Komerciniai bankai daug mieliau skolina vyriausybei, negu investuoja lėšas į rizikingą besikuriančios verslininkystės sritį. Tyrinėtojai teigia, kad verslininkai yra reformos aukos ir atkreipia dėmesį į paslėptą kainą, kurią verslininkai, o per juos ir visa ekonomika turi mokėti už neefektyvius projektus.Vengrijos vyriausybė turi skatinti naujų firmų kreditavimą, inicijuoti konkurencijos tarp bankų didėjimą, tai mažintų maržą, keltų banko paslaugų lygį.

Kreditų krizę Vengrijoje lemia vis didėjantis patikimų skolininkų trūkumas. Komerciniai bankai vis labiau pasigenda pakankamai mokių klientų, kuriems galėtų be baimės, per daug nerizikuodami teikti kreditus. Kartu su solidžių klientų trūkumu kreditų rinkoje pradeda ryškėti užsimezgančios kapitalo rinkos konkurencija. [ 13, p. 19 ]

4. Tarptautinio kredito formos ir rūšys

Gamybos ir mainų internacionalizacija, naujų pasaulio ūkio ryšių formų atsiradimas lemia tarptautinio kredito formų įvairovę. [3, p. 293 ] Egzistuoja dvi kredito formos: prekinė ir piniginė. Kreditų rūšys priklauso nuo klasifikavimo kriterijų. Jų gausa lemia rūšių įvairovę. Svarbiausi klasifikavimo kriterijai yra šie:

1) susitarimo būdas;

2) apdraudimo būdas;

3) kreditų terminai;

4) palūkanų rūšys;

5) gavėjas ir skolinimosi tikslas;

6) susidarymo vieta. [ 1, p. 145 ]

Skolinamo kapitalo judėjimas tarptautinių santykių sferoje susijęs su laikinu valiutinių ir prekinių išteklių naudojimu skolon, vadovaujantis apmokėjimo, terminuotumo garantijomis ir tikslingumo principu.

Taip panaudojamos valstybės, įmonių, kolektyvinių skolų fondų, tarptautinių valiutinių – kreditorinių ir finansinių organizacijų lėšos. [ 2, p. 109]

• Pagal šaltinius skiriamas:

 vidinis,

 užsienio ir mišrus kreditavimas,

 bei užsienio prekybos finansavimas.

Šie kreditai yra tarpusavyje susiję ir apima visas prekių judėjimo nuo eksportuotojo importuotojui stadijas (paruošas, gamybą, buvimą kelyje…). [3, p. 293 ] Kuo prekė arčiau realizacijos stadijos, tuo skolininkui palankesnės kredito sąlygos. [ 2, p. 109 ]

• Pagal paskirtį, priklausomai nuo to, kaip bus panaudotos skolintos lėšos, skiriami:

 komercinis tarptautinis kreditas, tiesiogiai susijęs su užsienio prekyba ir paslaugomis.

 finansinis tarptautinis kreditas, naudojamas kitiems tikslams (tiesioginiams kapitaliniams judėjimams, investicinių objektų statybai, vertybiniams popieriams įsigyti, užsienio įsiskolinimams dengti, valiutinei intervencijai).

 tarpinis kreditas, skirtas mišriam kapitalui, prekių ir paslaugų išvežimo formoms aptarnauti.

• Pagal rūšį gali būti:

 kreditai prekėms, kuriuos teikia eksportuojanti šalis savo pirkėjams.

 valiutiniai, teikiami bankų pinigine forma. [ 3, p. 293 ]

Prekine tarptautinio kredito forma skolinamos prekės už kurias bus sumokėta po tam tikro laiko. Naudojantis pinigine forma, ir skolinama, ir grąžinami pinigai. [ 2, p. 109 ]

• Pagal suteikiamo kredito valiutą išskiriami:

 šalies skolininkės arba šalies kreditorės valiuta;

 trečios šalies valiuta arba tarptautinio piniginio vieneto apskaitos valiuta, pagrįsta valiutos krepšiu (SDR, EURU ir kt.).

• Pagal terminus tarptautiniai kreditai skirstomi į:

 trumpalaikius (iki 1 metų);

 vidutinės trukmės (nuo 1 iki 5 metų);

 ilgalaikius (daugiau kaip 5 metai).

Trumpalaikis kreditas suteikia apyvartinio kapitalo ir pasitaiko dažniausiai. Trumpalaikiai kreditai panaudojami užsienio prekyboje ir tarptautinėje mokėjimo apyvartoje aptarnaujant neprekybinius, draudimo ir spekuliacinius sandorius. Jeigu trumpalaikis kreditas pratęsiamas, jis tampa vidutinės trukmės arba ilgalaikiu. [ 3, p. 293 ]

Trumpalaikiai kreditai yra tokie, kurie kartu su palūkanomis turi būti gražinami ne vėliau kaip per vienerius metus. Šios rūšies paskolos dažniausiai skiriamos nekilnojamojo turto remonto išlaidoms, įsiskolinimams apmokėti, žaliavoms pirkti. Kadangi kreditai kartu su palūkanomis turi būti gražinami ne vėliau kaip per vienerius metus, jų gražinimo laikotarpis turi atitikti perkamo turto „uždirbamų“ pinigų laikotarpį. [ 1, p.153 ]

Ilgalaikis tarptautinis kreditas investuojamas į pagrindines gamybos priemones. Ilgalaikis tarptautinis kreditas skiriamas investicijoms ir iki 80 % aptarnauja mašinų bei komplektuojamųjų įrengimų eksportą, stambius projektus, mokslo tiriamuosius darbus ir naujos technologijos diegimą.

• Užtikrinimo prasme tarptautinis kreditas skirstomas į:

 garantuotą;

 bankų.

Kreditą paprastai garantuoja prekės, komerciniai dokumentai, vertybiniai popieriai, vekseliai, nekilnojamas turtas ir kitos vertybės. Prekės užstatas kreditui gauti būna trijų formų:

 tvirtas užstatas, kai banko naudai užstatoma prekių masė;

 prekės užstatas apyvartoje, kai tam tikro asortimento prekės likutis įskaitomas į tam tikrą sumą;

 prekės užstatas perdirbime, kai iš užstatytos prekės galima gaminti dirbinius.[ 3;
p.294.]

Kartais garantą atstoja valstybės importuotojos auksas. Tai ypač aktualu besivystančioms šalims. Tačiau tokia garanto forma nelabai tinkama: jeigu vieni kreditai garantuoti auksu, tai ir gaunant naują kreditą kreditorius jį reikalaus garantuoti auksu. Neįvykdžius kredito sutarties sąlygų ir negrąžinus laiku kredito, valstybė kreditorė turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo iš garantijos sumos. [ 2, p. 110 ]

Banko kreditas išduodamas pagal skolininko įsipareigojimus padengti jį per tam tikrą laikotarpį. Paprastai šio kredito dokumentas yra solo vekselis su vienu skolininko parašu. Taip pat gali būti naudojamas kontokorentas (einamoji sąskaita), overdraftas (didesnė nei yra einamojoje sąskaitoje pinigų suma).

• Kreditai suteikimo požiūriu būna:

 grynieji kreditai, kurie įrašomi į skolininko sąskaitą jo dispozicijai,

 akceptininiai kreditai,

 depozitiniai sertifikatai,

 obligacinės paskolos ir t.t. [ 3, p. 294 ]

• Pagal tai, kas yra tarptautinio kredito subjektai išskiriamas:

 komercinis kreditas, kurį suteikia įmonės, eksportuodamos savo prekes skolon;

 banko, kai vienas iš kreditinių santykių subjektų yra bankas; šis kreditas apima eksporto

ir importo operacijas, vekselių apskaitą, išlaidų akceptą, investicinius kreditus ir kt.

 tarpvalstybinis kreditas dažnai tampa investicinio forma, panaudojama kapitaliniams

įdėjimams. Jis gali būti suteikiamas pinigine ir prekine forma;

 mišrus, kai dalyvauja ir juridiniai asmenys , ir valstybės.

• Pagal dalyvių skaičių kreditai skirstomi į dvišalius ir daugiašalius.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2326 žodžiai iš 7728 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.