Tarprautinio darbo jėgos judėjimo priežastys
5 (100%) 1 vote

Tarprautinio darbo jėgos judėjimo priežastys

TURINYS

ĮVADAS 3

1. DARBO IŠTEKLIŲ SAMPRATA 4

2. TARPTAUTINIO DARBO JĖGOS JUDĖJIMO PRIEŽASTYS 5

3. „PROTŲ NUTEKĖJIMO“ PROBLEMA IR JOS SPRENDIMO GALIMYBĖS 8

3. 1. Kas yra „protų nutekėjimas“? 8

3.2. Protų nutekėjimas ir Lietuva 9

4. KAI KURIE PROTŲ SULAIKMO POLITIKOS PRIEMONIŲ PAVYZDŽIAI 11

5. PROTŲ SUSIGRĄŽINIMO POLITIKA: UŽSIENIO PAVYZDŽIAI 11

5.1. Kai krie „protų susigrąžinimo“ politikos priemonių pavyzdžiai 13

6. DABARTINĖ VALSTYBĖS INSTITUCIJŲ

VEIKLA EMIGRACIJOS KLAUSIMU…………………………………………………………………………………….13

IŠVADOS IR PASIŪLYMAI 15

LITERATŪRA 20

ĮVADAS

Darbas yra pirma ir svarbiausia žmonijos egzistavimo bei tobulėjimo sąlyga. Nei kapitalas, kaip gamybos veiksnys, nei žemė be darbo yra neveiksmingi. Darbo ištekliai kaip tema yra be galo plati. Šia tema yra parašyta daug literatūros, bet ne tik dėl to, kad ši tema yra susijusi su kasdieniniu mūsų gyvenimu, bet ir dėl to, kad ji yra labai įdomi. Analizuojami įvairūs darbo išteklių niuansai, kurie sudaro palankias sąlygas plėtotis geriems santykiams tarp organizacijose, įmonėse dirbančių vadovų ir pavaldinių, darbuotojų ir darbdavių.

Jau pradėjome antrus Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje metus. Šis žingsnis leido atversti naują Lietuvos istorijos puslapį ir migracijos procesų valdymo srityje. Lietuva jau keletą metų yra tarptautinės migracijos srautų kryžkelėje. Tai lėmė ir spartus ūkio augimas, kuris pritraukia užsienio kapitalą, ir besiplečiantys socialiniai bei kultūriniai ryšiai su kitomis valstybėmis, ir vis didesnė laisvė Lietuvos gyventojams keliauti svetur bei mažesni reikalavimai ES piliečiams, norintiems atvykti pas mus.

Šiuolaikinėje visuomenėje vis didesnis dėmesys turi būti skiriamas, ir tas jau yra daroma, tarptautiniam darbo jėgos judėjimui.

Taigi dėl to ir reikia gilintis į visas su darbo ištekliais susijusias problemas, nes tai, kaip jau minėjau, padeda pasiekti efektyvų ir teisingą darbo išteklių panaudojimą, įvertinimą bei valdymą.

Šio darbo tikslas – atskleisti tarptautinio darbo jėgos judėjimo priežastis, aptarti „protų nutekėjimo“ problemas ir jos sprendimo galimybes.

Uždaviniai:

1. Išsiaiškinti darbo judėjimo ir emigracijos sampratą.

2. Atskleisti tarptautinio darbo jėgos judėjimo priežastis.

3. Išanalizuoti „protų nutekėjimo“ problemas ir jos sprendimo galimybes.

4. Supažindidnti su kai kuriais protų sulaikmo politikos priemonių pavyzdžiais.

5. Pateikti išvadas ir pasiūlymus.

1. DARBO IŠTEKLIŲ SAMPRATA

Darbo ištekliai – šalies darbingi gyventojai, užimti ir neužimti, bet potencionaliai galintys dalyvauti visuomeniškai naudingoje veikloje, kuriant; o materialines vertybes ir teikiant paslaugas. Darbo išteklius apibūdina darbingų gyventojų skaičius. Tai svarbus šalies ekonominio potencialo elementas.. Čia priskiriami: visi darbingo amžiaus dirbantys gyventojai, visi iki darbingo ir po darbingo amžiaus dirbantys piliečiai, kaip antai: pensininkai, paaugliai, riboto darbingumo piliečiai (invalidai). Darbo ištekliai skirstomi i objektyviuosius – faktiškai užimtus – ir pasyviuosius – tai mokinai, studentai, asmenys, dirbantys namų ūkyje. Juos galima planuoti, analizuoti įmonės, ūkio veikos ar valstybės lygiu [1].

Darbo jėga – fiziniai ir protiniai žmonių sugebėjimai, kuriuos galima panaudoti ekonominėje ar kitoje visuomeniškai naudingoje veikloje. Darbo jėgos pagrindą sudaro žmogaus darbingumas, t.y. sveikatos būklė, žinios, įgūdžiai, kurie įgalina atlikti tam tikro sudėtingumo ir apimties darbą. Sąvoka darbo jėga vartojama dvejopa prasme: kaip visuminis žmonių gebėjimas dirbti; kaip statistinis rodiklis, apibūdinantis ekonomiškai aktyvių gyventojų skaičių. Taigi darbo jėga – visi užimti gyventojai ir bedarbiai.

Darbo jėga sąveikauja su gyventojais ir darbo ištekliais. Gyventojai – tai nuolatiniai Lietuvos gyventojai, skaičiuojami metų pradžioje, netaikant jokių lyties, amžiaus, tautybės ir kitų apribojimų.

Vaikams iki 14 metų amžiaus įstatymais draudžiama darbinė veikla, todėl ši grupė yra darbo išteklių potencialas.

Oficialioje statistikoje darbo ištekliai apibūdinami kaip darbo jėga. Mūsų nuomone, darbo jėgos samprata daugiau sietina su užimtais darbuotojais arba dirbančiaisiais.

Dirbantieji – asmenys, dirbantys visų nuosavybės formų įmonėse, įstaigose ir organizacijose, įskaitant ūkininkų ūkius (išskyrus sklypininkus), bei atliekantys karinę tarnybą ar esantys įkalinimo įstaigose. Šiai kategorijai priskiriami ir per ataskaitini laikotarpi nedirbę dėl ligų, traumų, atostogų, darbo trūkumo, prastovų ir kitų priežasčių, bet nenutraukę oficialių ryšių su darboviete.

Užimti darbuotojai apima tiek dirbančiuosius, tiek kitaip užimtus darbuotojus (tarnaujančius kariuomenėje, besimokančius, esančius įkalinimo įstaigose, pensininkus).

Nedirbantieji – tai bedarbiai, tiek pensininkai, invalidai, tiek savo noru nedirbantys. Darbo ištekliai vaidina svarbų vaidmenį visose šalies gyvenimo srityse. Kiekybinės ir kokybinės jų charakteristikos lemia vystymosi sėkmę ir kartu yra šalies vystymosi sėkmės rezultatas. Kuo aukštesnis šalies ekonominis potencialas, tuo
aukštesnis gyvenimo lygis, geresnės mokymosi, sveikatos apsaugos sąlygos ir t.t. Ir atvirkščiai, darbo ištekliai, apimantys gausybę gerai išmokslintų darbingų žmonių, yra svarbus ekonomikos sėkmės veiksnys. Ne paskutinę vietą užima ir tokie nematerialos veiksniai, kaip darbo išteklių kultūra: charakteris, požiūris į darbą ir kt..

Darbo išteklių ir jų struktūros formavimas ir efektyvus jų naudojimas yra sudėtingas uždavinys; jo sprendimas priklauso tiek nuo vyriausybės, tiek nuo atskirų įmonių vykdomos politikos, tiek ir nuo darbuotojų dalyvavimo šios problemos sprendime.

Emigracijos apibrėžimas – emigravusiais laikomi tik tie žmonės, kurie oficialiai pranešė apie savo išvykimą iš šalies.

Dalis atvykusiųjų į šalį yra imigrantai, o ne grįžtantieji emigrantai; taigi, emigrantų skaičius didesnis, negu atvykimo-išvykimo saldo.

Svarstant migraciją kaip ekonominį reiškinį, ją galima suvokti kaip atsaką į ekonomines geresnio gyvenimo galimybes, kurio dinamiką veikia „stūmimo-traukimo“ modelis.

Tagi migracija – dvipusis procesas: kažkas išvyksta, bet tuo pat metu kažkas ir atvyksta.

2. TARPTAUTINIO DARBO JĖGOS JUDĖJIMO PRIEŽASTYS

Tarptautinį darbo jėgos judėjimą arba migraciją veikia daugybė priežasčių. Tarp migracijos priežasčių dažniausiai nurodomos ekonominės, politinės, ideologinės, rasinės, etinės ir kitos. Didžiausią reikšmę darbo jėgos migracijai turi ekonominiai motyvai. Tačiau, nepaisant jų svarbos, sprendimą migruoti priima pats žmogus. Tai priklauso nuo jo demografinių ir kitų asmeninių savybių. Todėl visos darbo jėgos migracijos priežastys skirstomos į dvi dalis, t.y. makrolygio ir mikrolygio migracijos veiksnius.

Makrolygio veiksniai – tai tam tikros objektyvios sąlygos, kuriose gyvena ir dirba žmogus. Jos formuoja tam tikrą migracijos aplinką. Svarbiausi ekonominiai migracijos veiksniai yra šie:

 nevienodi šalių ekonominio išsivystymo lygiai;

 šalių gyvenimo lygio skirtumai;

 darbo užmokesčio(pajamų)dydžio skirtumai;

 užimtumo ir nedarbo lygiai šalyse;

Atskirai išskirti šių veiksnių įtaką migracijai labai sunku, jie tarpusavyje susiję ir sąveikauja. Nustatyta, kad ekonomiškai motyvuotas migracijos potencialas kyla, kai šalių ekonominio išsivystymo lygiai skirtingi, kai vyrauja ryškūs skirtumai tarp grynųjų pajamų lygio, ypač tarp darbo užmokesčio lygių emigracijos ir imigracijos.

Darbo užmokesčio pasiskirstymo įtaka migracijai susijusi su vidutinių darbo užmokesčių lygiu. Šalyse, kuriose vidutinis kvalifikuotų ir nekvalifikuotų darbuotojų darbo užmokesčių skirtumas mažesnis, žmogiškojo kapitalo investicijų grąža žemesnė nei kitose šalyse. Kvalifikuoti ir profesionalūs šių šalių darbuotojai turi didžiausią pelną iš emigracijos į šalis, kuriose kvalifikuotų ir nekvalifikuotų darbuotojų vidutinis uždarbių skirtumas didelis. Nekvalifikuoti darbuotojai šalyse su vienodesniais darbo užmokesčiais yra gerai apmokami, palyginti su vietiniais nekvalifikuotais darbuotojais, ir todėl mažiau linkę migruoti.

Net jei dviejose vietovėse vienodas vidutinis darbo užmokestis, dalis žmonių vis tiek norės migruoti iš vienos šalies į kitą. Jei aukštą darbo užmokestį gaunantys darbuotojai bus toje pačioje darbo užmokesčio paskirstymo padėtyje abiejose šalyse, tai jie migruos, nes tikėsis gauti didesnį darbo užmokestį. Kiekvienas, kuris gauna aukštesnį nei vidutinį darbo užmokestį ir tikisi įsitvirtinti toje pačioje darbo užmokesčio paskirstymo padėtyje, išloš migruodamas.

Priešinga situacija yra žemą darbo užmokestį gaunančių darbuotojų požiūriu. Šalyje su lygiau paskirstytais darbo užmokesčiais teikiama daug garantijų žemą užmokestį gaunantiems žmonėms. Dauguma gauna darbo užmokestį, artimą vidutiniam darbo užmokečiui. Šie žmonės nenorės migruoti į šalį, kurioje darbo užmokesčiai paskirstyti netolygiau ir daug darbuotojų gauna gerokai mažesnį nei vidutinį darbo užmokestį.

Šalyse, kuriose pirmenybė teikiama lygaus darbo užmokesčio paskirstymo politikai, gali smukti vidutinė darbuotojų kokybė. Todėl savaime susiformuoja imigrantų ir emigrantų atranka, palaiknti vidutinę darbuotojų kokybę. Labai produktyvūs darbuotojai migruos į šalis, kuriose galės gauti didesnį pelną iš savo talento (ar ten, kur daugiau uždarbio liktų dėl mažesnių mokesčių). Mažiau produktyvius darbuotojus trauks į šalis, kuriose jų pajamas padidins vykdoma darbo užmokesčio perskirstymo politika. Šis efektas geriausiai matomas ten, kur nėra teisinių migracijos apribojimų.

Mikrolygio migracijos veiksniai – tai subjektyvios sąlygos, žmonių individualūs motyvai, lemiantys migracijos pasirinkimą. Svarbiausi mikrolygio ekonominiai veiksniai yra šie: amžius, išsilavinimo lygis, šeimyvinė padėtis, migracijos atstumas, kalbos barjeras, žinios apie šalį.

Tyrimais nustatyta, kad vietinės šalies darbo ir gyvenimo lygio cherakteristikos neturi lemiamos įtakos sprendimui migruoti. Nors neturtingų vietovių žmonės labiausiai linkę migruoti, pačiose neturtingiausiose vietovėse, kuriose žemas gyvenimo, išsilavinimo ir kvalifikacijų lygis, yra žmonių, nenorinčių ar negalinčių migruoti. Tai lemia individualūs žmonių motyvai, iš kurių paprastai svarbesnis yra
veiksnys.

Nustatyta, kad, esant visoms sąlygomis vienodoms, kuo vyresnis žmogus, tuo jo apsisprendimo migruoti tikimybė mažesnė. Pirma, vyresnio amžiaus migrantams likę mažiau metų, per kuriuos atsipirktų jų migracijos kaštai. Taip pat migracija gali būti vertinama kaip investicija į žmogiškąjį kapitalą. Grynoji migracijos nauda priklauso nuo žmogaus amžiaus;vadinasi, vyresnio amžiaus žmogui lieka trumpesnis laikotarpis, per kurį jis galės iš migracijos patirti naudą. Trumpesnis atsipirkimo laikotarpis sumažina grynąją migracijos naudą, ir todėl sumažina migracijos galimybę. Antra, vyresni žmonės paprastai turi aukštesnį žmogiškojo kapitalo lygį, kuris yra specifinis jų dabartiniame arba buvusiame darbe. Būtent dėl šio specifiškumo šio žmogiškojo kapitalo negalima perkelti į kitas darbo vietas.

Apsisprendžiant, ar vykti į kitą šalį, gana svarbūs yra migracijos kaštai. Vyresni žmonės dažnai patiria didesnių migracijos kaštų nei jauni, be to, su amžiumi didėja ir psichologiniai migracijos kaštai. Kuo jaunesnis migrantas, tuo jo psichologiniai kaštai mažesni, kadangi jis dar nėra stipriai įsitvirtinęs ir sukūręs tvirtų ryšių visuomenėje. Tačiau su amžiumi šie ryšiai su visuomene tampa stipresni, todėl ir psichologiniai kaštai tampa didesni. Tai slopina vyresnio amžiaus žmonių norą migruoti. Galimi migracijos kaštai didėja, didėjant šeimos apimčiai. Todėl tikėtina, kad susituokę žmonės bus linkę mažiau migruoti negu vieniši, kitiems veiksniams esant pastoviems.

Be minėtų veiksnių, tarptautiniam darbo jėgos judėjimui įtakos turi tokie specifiniai veiksniai kaip valstybės politika, imigracijos kvotos ir emigracijos kliūtys, politinės represijos ir karai, ekologiniai šalies veiksniai ir kt.

Dar jėgos migracijos potencialas atsiranda, jeigu vienoje šalyje egzisuoja stūmimo veiksniai, o kitoje- traukos veiksniai(1 lentelė). Paprastai traukos veiksnys susiformuoja imigracijos šalyje, kurioje aukštesnis išsivystimo lygis ir palankios darbo sąlygos traukia darbo jėgą iš silpniau ekonomiškai išsivysčiusių šalių, ir atvirkščiai: stūmimo veiksnys kyla emigracijos šalyje, kur žemas išsivystimo lygis, blogos darbo rinkos sąlygos.(pvz.,nedarbas, mažos pajamos) tarsi išstumia darbo jėgą iš šalies ieškoti geresnių darbi ir gyvenimo sąlygų kitur.[3]

1 lentelė

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1900 žodžiai iš 6138 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.