Tarptautine prekyba
5 (100%) 1 vote

Tarptautine prekyba

Mano norimas darbas .

Turinys

Įžanga…………………………………………………………………………………………………3

1. Trumpalaikio turto esmė ir rūšys………………………………………………………4

1.1. Trumpalaikio turto esmė……………………………………………………………4

1.2. Trumpalaikio turto rūšys……………………………………………………………4

1.2.1. Atsargos,išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys………………….5

1.2.2. Per vienerius metus gautinos sumos…………………………………………………………7

1.2.3. Kitas trumpalaikis turtas……………………………………………………………………….10

1.2.4. Pinigai ir jų ekvivalentai……………………………………………………………………….11

2. Atsargų apskaita ir jų įvertinimo metodai……………………………………………………..15

2.1. Atsargų apskaita ir jų įvertinimas…………………………………………………………………….15

2.2. Atsargų įvertinimo metodai…………………………………………………………………………….16

3. UAB ,,Medistekos prekyba’’trumpalaikio turto apskaita………………………18 3.1. Atsargų apskaita, jų įsigijimo tvarka ir atsargų sudėtis……………………………………….18

3.2. Per vienerius metus gautinų sumų apskaita……………………………………………………….19

3.3. Pinigų ir jų ekvivalentų apskaita……………………………………………………………………..20

Išvados……………………………………………………………………………….……..….21

Summary…………………………………….………………………………………..……….22

Literatūros sąrašas……………………………………………………………………………22

Priedai

Įvadas

Gaminat produkciją ir teikiant paslaugas, paprastai naudojama daug įvairaus turto. Tad visas turtas, kurį valdo ir kuriuo disponuoja įmonė skirstomas į ilgalaikį turta ir trumpalaikį.

Ilgalaikis turtas – tai turtas, kuris naudojamas įmonės ekonominei naudai gauti ilgiau nei vienerius metus ir kurio įsigijimo vertė ne mažesnė už įmonės nusistatytąją.

Trumpalaikis turtas – tai turtas, kurį numatoma sunaudoti ar panaudoti per vienerius metus, arba kurio įsigijimo vertė yra mažesnė už vertę, Vyriausybės nustatyta ilgalaikiam materialiajam turtui (šiuo metu ne daugiau 500 Lt).

Šiame darbe plačiau panagrinėsiu trumpalaikio turto esmę bei jo apskaitą. Kaip pavyzdį ir tyrimo objektą naudosiu UAB ,,Medistekos prekyba“ 2005 m. duomenis. Tai firma, kuri užsiima didmenine ir mažmenine prekyba buitinės chemijos ir medicininės paskirties prekėmis. „Medistekos prekyba“ yra nedidelė prekybinė įmonė, kurios juridinė forma yra uždaroji akcinė bendrovė.

Darbo uždaviniai::

Aptarti trumpalaikio turto esmę;

Išnagrinėti trumpalaikio turto rūšis;

Aprašyti kaip vykdoma trumpalaikio turto apskaita;

Apžvelgti įmonės ,,Medistekos prekyba‘‘ sudarantį trumpalaikį turtą;

Supažindinti kaip įmonėje vykdoma trumpalaikio turto apskaita.

Darbo tikslas – išanalizuoti trumpalaikio turto esmę ir jo apskaitą, bei, pasinaudojus pasirinktos įmonės ,,Medistekos prekyba‘‘ duomenimis, kuo išsamiau išnagrinėti šios įmonės trumpalaikį turtą.

1. Trumpalaikis turtas

Trumpalaikis turtas – tai turtas, kurį numatoma sunaudoti ar panaudoti per vienerius metus, arba kurio įsigijimo vertė yra mažesnė už vertę, Vyriausybės nustatytą ilgalaikiam materialiajam turtui ( šiuo metu ne daugiau 500 Lt).

1.1. Trumpalaikio turto esmė

Trumpalaikiu turtas (kaip ir ilgalaikiu) yra laikomas ne kalendorine, bet ekonomine prasme. Turto paskyrimą trumpalaikiam ar ilgalaikiam lemia ne tiek turto pobūdis , kiek įmonės veiklos aplinkybės.

Trumpalaikiu yra laikomas toks turtas, kuris visiškai sunaudojamas per vieną ataskaitinį laikotarpį neatsižvelgiant į šio turto kainą. Trumpalaikiu turtu gali būti netgi pastatai, jei jie naudojami ne pačios įmonės gamybinei (prekybinei) veiklai vykdyti, o skirti perparduoti. Įmonėje trumpalaikis turtas (pavyzdžiui, atsargos sandėlyje) fiziškai gali būti ir labai ilgai – net keliolika metų. Tačiau pradėtas naudoti pajamoms uždirbti šis turtas bus sunaudotas visas iš karto, o ne palaipsniui jo vertė bus perkelta į naujai gaminamą produkciją. Kitaip sakant, priešingai nei ilgalaikis, trumpalaikis turtas nenaudojamas pajamoms uždirbti ilgiau nei vieną ataskaitinį laikotarpį (vienerius finansinius metus).

1.2. Trumpalaikio turto rūšys

Trumpalaikis turtas metinėje finansinėje atskaitomybėje (balanse) yra suskirstytas į keturias grupes: atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys; per vienerius metus gautinos sumos; kitas trumpalaikis turtas; pinigai ir pinigų ekvivalentai. Kiekviena šių grupių plačiau dar yra skirstomos į tam tikrus skyrius, kuriuos ir apžvelgsiu sekančiuose poskyriuose.

1.2.1. Atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys

Atsargos ir
nebaigtos vykdyti sutartys jungia grupę straipsnių, atspindinčių įmonės žaliavas, komplektavimo gaminius, nebaigtus gaminti gaminius, pagamintą produkciją, ilgalaikį turtą, kuris buvo pirktas perparduoti, nebaigtas vykdyti sutartis, išankstinius įmonės apmokėjimus tretiesiems asmenims, bet tik tuos, kuriuos tretieji asmenys padengs paslaugomis ar prekėmis per vienerius, sekančius po ataskaitinių, metus.

Atsargos – trumpalaikis turtas (žaliavos ir komplektuojamieji gaminiai, nebaigta gamyba, pagaminta produkcija bei pirktos prekės, skirtos perparduoti), kurį įmonė sunaudoja pajamoms uždirbti per vienerius metus arba per vieną įmonės ciklą pagal 9-ąjį VAS „Atsargos“.

Žaliavos ir komplektavimo gaminiai – tai įmonės įsigytas ar pasigamintas turtas (žaliavos, pagrindinės ir pagalbinės bei statybinės medžiagos, degalai, atsarginės dalys), kuris skirtas ne perparduoti,bet kurį numatoma suvartoti įmonės veikloje per ateinantį ataskaitinį laikotarpį.

Nebaigta gamyba laikomi esantys, gamybos cechuose ar sandėliuose dar nepraėję visų technologinio apdorojimo stadijų, gaminiai, pusfabrikačiai. Prie nebaigtos gamybos priskiriami nebaigti remonto darbai, siūti drabužiai, nebaigti rinkti baldai ar kt.

Pagaminta produkcija – tai įmonėje esantys praėję visą technologinio apdorojimo ciklą gaminiai, skirti parduoti už įmonės ribų arba suvartoti tenkinant vidinius įmonės poreikius.

Pirktos prekės, skirtos perparduoti, apima visas įmonės ir trečiųjų asmenų nusipirktas prekes nepriklausomai nuo jų rūšies, kainos, naudojimo laiko.

Išankstiniai apmokėjimai – tai įmonės sumokėtos kitoms įmonėms sumos, iš anksto apmokėtos ir žaliavos, komplektavimo gaminiai, remonto darbai, reklama. Pagal VAS nuostatas, šiame balanso straipsnyje parodomos būsimųjų laikotarpių (išankstinės) sąnaudos. Įtraukiamos ataskaitiniais ir ankstesniais metais padarytos išlaidos, kurios susijusios su vėlesnių ataskaitinių laikotarpių pajamomis. Būsimųjų laikotarpių sąnaudos – tai iš anksto įmonės apmokėtos sumos (padarytos išlaidos) už ateityje gautinas paslaugas (leidinių prenumeratos, draudimo, nuomos, įmonės apsaugos išlaidos ir pan.). Nuomos, draudimo ir kitos paslaugos teikiamos nenutrūkstamai, per visą sutarties laikotarpį. Būsimųjų laikotarpių besikaupiančios sąnaudos, kurias įmonė patirs uždirbdama pajamas būsimais laikotarpiais, sąnaudomis bus pripažintos būsimais ateinančiais ataskaitiniais laikotarpiais.

Nebaigtų vykdyti sutarčių straipsnyje parodoma trečiųjų asmenų užsakymu vykdomų ilgalaikių projektų vertė. Tie projektai gali būti statybos darbai, trunkantys ilgiau nei vienerius finansinius metus, produkcijos gamybos ar paslaugų kūrimo darbai, atlikti iki atskaitomybės sudarymo dienos.

Gamybinėje-perdirbimo įmonėje atsargų apyvarta apskaitoma pagal šią schemą:

1.2.1.1. schema ,,Gamybinėje – perdirbimo įmonėje atsargų apyvartos apskaitymas‘‘

Prekybos įmonėje nėra gamybos stadijos, todėl atsargų apyvartos schema paprastesnė:

1.2.1.2. schema ,,Prekybos įmonėje atsargų apyvartos apskaitymas‘‘



Užsiimančios prekyba įmonės perka prekes, ketindamos jas perparduoti. Šią veiklą sąlygiškai galima išskaidyti į du apskaitai reikšmingus etapus: pirkimo ir pardavimo.

Akivaizdu, kad prekybos įmonės sėkmingai veiklai neužtenka vien nupirkti prekių, tikintis jas sėkmingai perparduoti. Prekiaujant kyla įvairių problemų: gautos ar parduotos prekės genda, sugadinamos, baigiasi jų galiojimo laikas. Siekiant sėkmingai prekiauti tenka taikyti nuolaidas ir pan.

Prekių įsigijimo savikainą sudaro:

Pirkimo kaina, atėmus pirkimo metu žinomas bei taikytas nuolaidas;

Importo muitai, akcizai, kiti negrąžintini mokesčiai;

Pristatymo išlaidos (krova, vežimas, draudimas pervežimo metu ir pan.)

Atsargų paruošimo naudoti išlaidos ( išpakavimas ir kiti darbai atliekami, kad atsargas būtų galima naudoti pagal tiesioginę paskirtį).

Pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymą sąnaudomis, priskiriamomis prie leidžiamų atskaitymų, laikomos materialinių vertybių sandėliavimo (saugojimo) išlaidos.

Sutinkamai 9-ojo VAS „Atsargos“ nuostatomis, jeigu neįmanoma arba per brangu tiksliai nustatyti atskirų rūšių prekių gabenimo, sandėliavimo ir pan. išlaidų ir jeigu išlaidų sumos yra mažareikšmės, jos gali būti įskaitomos į prekių, parduotų per ataskaitinį laikotarpį, savikainą. Įmonės apskaitos politikoje turi būti nustatyti kriterijai, kuriais ji vadovaujasi, nustatydama minėtųjų išlaidų reikšmingumą.

1.2.2. Per vienerius metus gautinos sumos

Per vienerius metus gautinos sumos reiškia klientų ir kitų trečiųjų asmenų skolas įmonei, grąžintinas per artimiausius po ataskaitinių metus, taip pat ir savininkų įsiskolinimus, susijusius su dar neįmokėta už turimą kapitalą suma. Tai sudėtinė nematerialiojo turto dalis, kuri dėl savo reikšmingumo (šis turtas sekančiais po ataskaitinių metais turės virsti pinigais) išskiriama į atskirą straipsnį, bet nurodoma Nematerialiojo turto straipsniuose.

Debitorinės skolos – tai kitų įmonių, organizacijų, įstaigų ir atskirų asmenų skolos tam tikram ūkio subjektui (įmonei,
(fiziniai arba juridiniai asmenys), kurie yra skolingi, vadinami debitoriais. Įmonėse didžiausią debitorinio įsiskolinimo dalį sudaro pirkėjų įsiskolinimas už jiems parduotas prekes. Kai už parduotą produkciją ir paslaugas apmokama iš karto, debitorinis įsiskolinimas nesusidaro. Pirkėjai, neturėdami pinigų sumokėti už prekes, gali išduoti įmonei vekselius arba čekius. Tai skolos dokumentai,pagal kuriuos nustatyta tvarka įmonė gauna pinigus vėliau. Gavus šiuos dokumentus, pirkėjų įsiskolinimas įgyja kitokią skolos formą. Debitorinis įsiskolinimas gali būti susijęs su atskaitingais asmenimis.

Atskaitingas asmuo – tai įmonės administracijos vadovo (savininko) paskirtas įmonės darbuotojas, kuriam pavedama gauti pinigus iš kasos, vykti į komandiruotę, mokėti pinigus juridiniams ir fiziniams asmenims už prekes arba paslaugas.

Už gautus ir sumokėtus pinigus atskaitingas asmuo atsiskaito įmonės buhalterijai, pateikdamas pinigų gavimą ir naudojimą patvirtinančius dokumentus. Įmonei gali būti skolingi gyventojai už komunalines paslaugas, paskolas, materialiai atsakingi asmenys (kasininkai, sandėlininkai) – už padarytus vertybių trūkumus. Pagal VAS nuostatas sukauptos gautinos pajamos parodomos gautinų sumų straipsnyje. Sukauptos gautinos pajamos – tai tolygiai besikaupiančios ir iki ataskaitinio laikotarpio pabaigos jau uždirbtos, bet pirkėjų ar užsakovų dar neapmokėtos pajamos (pvz., nuomos, draudimo ir pan.). Šios rūšies pajamos kaupiasi nenutrūkstamai per visą sutarties laiką. Kiekviena įmonė gali įvesti jai reikalingus balanse straipsnius, vadovaudamiesi reikšmingumo kriterijais.

Trumpalaikio turto skyriaus per vienerius metus gautinų sumų grupėje yra tokie straipsniai: pirkėjų įsiskolinimas, dukterinių ir asocijuotų įmonių skolos, kitos gautinos sumos. Šis trumpalaikis turtas reikšmingas tuo, kad yra pas trečiuosius asmenis, todėl jį saugoti , tiksliau sakant, stebėti kiekvienos įmonės buhalterija privalo dar labiau nei likvidžiausią piniginį turtą. Mat tam, kad šis turtas ,,materializuotųsi“ virstų pinigais, skolininkai privalo juos pervesti ar kaip kitaip perduoti įmonei, o jie šito ne visada nori. Lietuvoje kol kas iš viso nėra gerų atsiskaitymo su kontrahentais tradicijų, už parduotas prekes (suteiktas paslaugas) dažniausiai reikalaujama sumokėti palyginti greitai, vidutinis atsiskaitymų laikotarpis, kurio pageidauja debitoriai, pusantro mėnesio, vadinasi, verslas nekredituoja savęs, įmonės nelinkusios leisti partneriams nemokamai naudotis net joms pačioms laikinai nereikalingomis lėšomis. Antra vertus, kaip nustatyta tyrimais, sutartyse aptarti atsiskaitymo terminai dažnai pažeidžiami, ir dėl to faktiškas visuotinis atsiskaitymų laikas pailgėja beveik iki 70 dienų. Taip uždelsiama dėl įvairiausių priežasčių, iš jų tik 5% tenka buhalterijos klaidoms, beveik 40% kontrahentų neatsiskaito dėl to, kad sąmoningai vilkina mokėjimo terminą arba nė nemano atsiskaityti su skolintojais, likę (jų daugiau nei pusė) todėl, kad jiems patiems pritrūksta pinigų. Suprantama. Buhalteriniu (ne teisiniu ar etiniu) aspektu tai – toks pat nesąžiningumas, kaip prieš tai aptartais atvejais. Verslininkai įvairiais būdais stengiasi susigrąžinti skolas, pavyzdžiui, skatina skolininkus įvairiais diskontais, reikalauja už prekes sumokėti iš anksto, naudoja faktoringą (skolų perpardavimą) bei iš anksto tikrina potencialius skolininkus. Pagaliau susikuria vis daugiau firmų, besispecializuojančių pradelstų skolų išieškojimu. Tačiau visais atvejais pirmiausia turi būti nepriekaištingai vedama debitorinių skolų apskaita.

Pirkėjų skolos – viena likvidžiausių įmonės turto sudedamųjų dalių – atsiranda, kai įmonė prekes kontrahentams parduoda skolon. Prekes parduodančios įmonės taiko tokią lengvatą pirkėjams, norėdamos kuo daugiau jų pritraukti. Pirkėjui šitaip prekes pirkti visada naudinga, nes iš esmės tai beprocentis kreditas: nereikia sumokėti iš karto, taigi sutaupoma pinigų, kuriuos skolinantis iš banko reikėtų mokėti palūkanas.

Parduodant prekes už valiutą, valiutų kursų svyravimas daro įtaką uždirbtų pajamų dydžiui ne tik tada, kai pirkėjai už parduotas prekes sumoka. Ir iki pinigų gavimo dėl valiutų kursų svyravimo gali būti uždirbamos finansinės veiklos pajamos ar patiriamos tos pačios veiklos sąnaudos, nes dėl valiutų kursų svyravimo pinga arba brangsta litais išreikštas pirkėjų įsiskolinimas valiuta. Juk jis toks pat turtas, kaip ir pinigai. Todėl ,,valiutinių“ skolų konversija atliekama tokiu pat būdu, kaip ir pinigų likučių – kartkartėmis perskaičiuojant valiutinių debitorinių įsiskolinimų likučius oficialiu konversijos dienos lito ir užsienio valiutos kursu.

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 1942 žodžiai iš 6144 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.