Tarptautiniai nusikalstami tinklai rusų mafijos politinė įtaka
5 (100%) 1 vote

Tarptautiniai nusikalstami tinklai rusų mafijos politinė įtaka

TARPTAUTINIAI NUSIKALSTAMI TINKLAI: RUSŲ MAFIJOS POLITINĖ ĮTAKA

Vilnius

2007 birželio 4 d.

Turinys

Įvadas ………………………………………………………………………………….… 4

1. Tarptautiniai nusikalstami tinklai ir transnacionalinis organizuotas nusikalstamumas …………………………………………………………….… 5

2. Trumpa rusų mafijos istorija …………………………………………………… 6

2.1. Rusų mafijos atsiradimas ………………………………………… 7

2.2. Dabartinė rusų mafijos sklaida pasaulyje ……………………….. 9

3. Rusų mafijos politinė įtaka …………………………………………………… 13

1.1 Vidinė dimensija ……………………………………………….. 14

1.2 Išorinė dimensija ……………………………………………..… 15

Išvados …………………………………………………………………………………. 17

Literatūros ir šaltinių sąrašas …………………………………………………………… 18

Įvadas

Žlugus Sovietų Sąjungai, pakilo beveik penkiasdešimt metų pasaulį į dvi dalis dalinusi geležinė uždanga. Atsiradusios laisvo judėjimo galimybės nemažai daliai sovietinės totalitarinės sistemos išvargintų žmonių virto šansu susikurti naują, sotesnį gyvenimą kitose pasaulio šalyse. Posovietinės eros emigracijos mastus netgi galima būtų prilyginti Didžiajam tautų kraustymuisi. Tačiau kartu su ekonominiais/politiniais emigrantais iš buvusios Sovietų Sąjungos teritorijos po pasaulį plačiai pasklido ir kriminaliniai elementai, kurie apibendrintai dažniausiai vadinami tiesiog rusų mafija .

Teoriškai rusų mafija būtų galima traktuoti kaip vieną iš tarptautinių nusikalstamų tinklų, kurio veikla įvardinama transnacionaliniu organizuotu nusikalstamumu. Praktine tarptautinės politikos prasme tarptautiniai nusikalstami tinklai ir transnacionalinis organizuotas nusikalstamumas savo mastu yra viena didžiausių grėsmių šalių nacionaliniam, regioniniam bei neretai ir tarptautiniam saugumui, nepaisant to, antiteroristinio vajaus kontekste sulaukianti neadekvačiai mažo politikų ir žiniasklaidos dėmesio. Vienas iš svarbiausių tarptautinių nusikalstamų tinklų „sėkmingos“ destrukcinės veiklos elementų yra jų politinė įtaka valstybėse, kuriose jie veikia.

Šio darbo tikslas yra išnagrinėti rusų mafijos, kaip vieno galingiausių tarptautinių nusikalstamų tinklų, politinę įtaką šalyse, kuriose ji veikia. Tiesa, kadangi darbas apeliuoja į rusų mafijos politinę įtaką tarptautiniu mastu, jame atsiribojama nuo rusų mafijos veiklos pačioje Rusijoje, išskyrus kiek tokia veikla ir įtaka turi implikacijų tarptautinei politikai. Pirmojoje darbo dalyje pateikiami tarptautinių nusikalstamų tinklų ir transnacionalinio organizuoto nusikalstamumo apibrėžimai. Antrojoje dalyje pristatoma trumpa rusų mafijos atsiradimo istorija bei apžvelgiama jos sklaida pasaulyje. Trečiojoje dalyje bandoma įvertinti rusų mafijos politinę įtaką, išskiriant vidinę ir išorinę jos veiklos dimensijas.

Darbe remiamasi vienos garsiausių Rusijos organizuoto nusikalstamumo eksperčių Louise I. Shelley darbais „Kriminalinis-politinis ryšys: Rusijos atvejo studija“ (The Criminal-Political Nexus: Russian Case Study), „Transnacionalinis organizuotas nusikalstamumas: neišvengiamas pavojus nacionalinei valstybei?“ (Transnational Organized Crime: An Imminent Threat to the Nation-State?), „Nusikalstamumas ir korupcija“ iš knygos „Rusijos politikos vystymasis“ (Development in Russian Politics), Mark’o Galeotti straipsniu “Mafija ir Naujoji Rusija” (The Mafiya and the New Russia) bei kitais straipsniais ir spaudos pranešimais.

1. Tarptautiniai nusikalstami tinklai ir transnacionalinis organizuotas nusikalstamumas

Prieš pradedant nagrinėti rusų mafijos politinę įtaką, pravartu pasiaiškinti kas yra tarptautiniai nusikalstami tinklai ir veikla, kuria jie užsiima – transnacionalinis organizuotas nusikalstamumas. Tiesa, reikia pasakyti, kad apibrėžti slaptai, už įstatymo ribų veikiančias nusikaltėlių organizacijas bei aukštu kompleksiškumo laipsniu pasižyminčią jų veiklą yra pakankamai sudėtinga.

Tarptautinius nusikalstamus tinklus galima laikyti organizuotų nusikaltėlių grupe, veikiančia tarptautiniu mastu. Jungtinių Tautų Konvencija prieš transnacionalinį organizuotą nusikalstamumą organizuotų nusikaltėlių grupę apibrėžia kaip „struktūruotą trijų ar daugiau asmenų grupę, egzistuojančią tam tikrą laiko tarpą ir veikiančią su tikslu padaryti vieną ar daugiau rimtų nusikaltimų ar nusižengimų […] tam, kad gautų, tiesiogiai ar netiesiogiai, finansinę ar kitokią materialinę naudą.“ Vadinasi, tarptautiniu nusikalstamu tinklu galima vadinti struktūruotą trijų ar daugiau asmenų grupę, egzistuojančią tam tikrą laiko tarpą ir veikiančią tarptautiniu mastu su tikslu padaryti vieną ar daugiau rimtų nusikaltimų ar nusižengimų tam, kad gautų, tiesiogiai ar netiesiogiai, finansinę ar kitokią materialinę naudą.

Transnacionalinis organizuotas nusikalstamumas bendriausia prasme gali būti apibūdintas kaip tarptautinių nusikalstamų
tinklų veikla, tačiau reikia pastebėti, kad ši veikla neturi visuotinai priimtino apibrėžimo, jų galima rasti labai daug . Apibendrinant daugumą sutinkamų apibrėžimų, transnacionaliniu organizuotu nusikalstamumu galima įvardinti struktūruotos trijų ar daugiau asmenų grupės tarptautinio masto nusikalstamą veiklą, kuria siekiama, tiesiogiai ar netiesiogiai, gauti finansinę ar kitokią materialinę naudą. Iš tokios veiklos rūšių galima paminėti nelegalią prekybą ginklais, narkotikais, žmonėmis, pinigų plovimą, kibernusikaltimus, kontrabandą ir kitus tarptautinio masto nusikaltimus, kuriuos daro organizuotos nusikaltėlių grupės.

Kalbant apie tarptautinius nusikalstamus tinklus ir transnacionalinį organizuotą nusikalstamumą būtina atkreipti dėmesį į tradicines ir modernias transnacionalinio organizuoto nusikalstamumo definicijas bei atitinkamai klasifikuojamus tarptautinius nusikalstamus tinklus . Pagrindiniai skirtumai tarp tradicinių ir modernių organizuotų nusikaltėlių grupių yra struktūra ir santykis su valstybe. Tradicinėse organizuotų nusikaltėlių grupėse vyrauja hierarchinė struktūra, jų veiklos interesai daugiau susiję su valstybe. Iš tradicinių galima paminėti italų mafiją ir japonų jakudzas. Modernių organizuotų nusikaltėlių grupės savo decentralizuotą struktūrą grindžia kuopelių organizacija, jos naudojasi valdžios valstybių, kuriose veikia, neefektyvumu. Prie tokių galima priskirti kinų triadas ir rusų mafiją. Kita vertus, tradicinių ir modernių tarptautinių nusikalstamų tinklų definicijos yra daugiau idealieji tipai, kurie nebūtinai, o dažniausiai ir apskritai nepasireiškia realybėje. Tačiau mums šie apibrėžimai leidžia geriau suprasti tarptautinių nusikalstamų tinklų veiklos ypatybes ir nustatyti vienų skirtumą nuo kitų.

2. Trumpa rusų mafijos istorija

Rusų mafija laikoma santykinai jauna, tačiau jos atsiradimo ir plitimo po pasaulį istorija gali padėti mums atsakyti į klausimą kokią politinę įtaką turi rusų mafija tarptautinei politikai.

2.1. Rusų mafijos atsiradimas

Rusų mafijos, t.y. tarptautinio nusikalstamo tinklo, formavimosi procesas yra pakankamai fenomenalus reiškinys. Tai, ką būtų galima pavadinti (tarptautine, netgi pasauliniu, mastu veikiančia) rusų mafija, iš esmės atsirado žlungant Sovietų Sąjungai. Šia prasme rusų mafija savo amžiumi atsilieka nuo italų, japonų ar kinų mafijų. Tačiau sieti rusų mafijos atsiradimą tik su Sovietų Sąjungos žlugimu ir šalies perėjimu nuo planinės ekonominės totalitarinės valstybės į rinkos ekonomikos demokratiją nebūtų visiškai tikslu. Rusų mafijos pirmtaku ir šaknimis reikėtų laikyti XX a. 3 – 4 dešimtmečiuose Rusijoje suklestėjusį organizuotą nusikalstamumą, kuris tarptautinį pobūdį įgijo žlugus SSRS. Organizuoto nusikalstamumo Rusijoje tradicija ir praktika didele dalimi lėmė rusiškos mafijos atsiradimą .

Organizuoto nusikalstamumo suklestėjimo Rusijoje piku (nes ir iki tol jis buvo pakankamai gajus) galima laikyti XX a. 3 – 4 dešimtmečius. Pilietinio karo bei brutalios komunistų valdžios įsigalėjimo laikotarpiu itin sudėtinga socioekonominė Rusijos žmonių padėtis (skurdas, alkis, neturtas, gyvenamojo ploto neturėjimas) vertė ieškoti išgyvenimo būdų, kurių bene vienintelis likęs prieinamas buvo nusikalstama veikla. Net ir paskelbus Naująją ekonominę politiką (NEP), t.y. suteikus žmonėms galimybę gaminti ir užsidirbti, nemaža dalis iš nepritekliaus įpratusių nusikalsti žmonių tapo profesionaliais kriminalinio pasaulio atstovais. Vėliau, stalinistiniam režimui Sovietų Sąjungoje vykdant politines represijas, kurių pasekmė buvo didėjantis politinių kalinių skaičius, valdžia iš esmės sudarė „sandorį“ su kriminaliniu pasauliu, suteikdami jiems neoficialių privilegijų mainais į kalinimo įstaigose (Gulaguose) palaikomą tvarką tarp politinių kalinių, kurių skaičius neretai viršydavo net ir kriminalinių nusikaltėlių skaičių . Viena vertus, tai leido valdžiai iš dalies kontroliuoti organizuotus nusikaltėlius, tačiau, kita vertus, tarp sovietinės valdžios ir nusikaltėlių pasaulio užsimezgė tamprūs korupciniai ryšiai.

Be to, palaipsniui iš dalies nepriklausomame kriminaliniame pasaulyje, kurio dalimi tapo ir politiniai kaliniai, išsivystė savas elgesio kodeksas ir netgi kalba – kalėjimo žargonas. Gulaguose susiformavęs kriminalinio pasaulio gyvenimo būdas dėl itin didelio kalinimo patirtį turinčių SSRS piliečių skaičiaus šiems atgavus laisvę Chruščiovo „atšilimo“ laikais pradėjo skverbtis ir į įstatymo valdomą socialinį gyvenimą bei griauti ir taip silpnus pilietinės visuomenės Sovietų Sąjungoje pamatus . Užsimezgęs kriminalinis – politinis ryšys sovietinės valdžios buvo kruopščiai slepiamas, tačiau prasidėjus perestroikai ir Sovietų Sąjungos dezintegracijos procesui jis išryškėjo blogiausiu galimu scenarijumi: valstybinį turtą tarpusavyje pasidalino sovietinė nomenklatūra ir jos „kolegos“ iš kriminalinio pasaulio, kai tuo tarpu šį turtą sukūrusi sovietinė liaudis negavo nieko . Iškilę nauji-seni turtuoliai, kurie sudarė apie 10% gyventojų skaičiaus, 1999 m. buvo sukaupę daugiau nei pusę Rusijoje buvusio turto. Žadėtasis šviesus kapitalistinis ir demokratinis, nebe komunistinis, rytojus taip ir neišaušo –
komunistų partijos elitą pakeitė saujelė oligarchų, susijusių tiek su valdžia, tiek su verslu, tiek su kriminaliniu pasauliu. Vienintelis jų tikslas buvo bet kokia kaina didinti savo kapitalą. Posovietinę Rusijos politinę ir ekonominę situaciją, apskritai, galima įvardinti kleptokratiniu valdymu .

Kalbant apie organizuoto nusikalstamumo Rusijoje suklestėjimą ir apibendrinant kas pasakyta aukščiau, galima išskirti keturis pagrindinius jo formavimąsi lėmusius veiksnius :

• Kriminalinė ir teroristinė politinė kultūra – Rusijoje, nepriklausomai carinėje ar sovietinėje, niekada nebuvo įstatymo viršenybės; politinė valdžia buvo absoliutinė; iki pat XX a. pradžios išsilaikė feodaliniai santykiai; istoriškai valdžia Rusijoje buvo policinė ir korumpuota, kam liaudis priešinosi lengviausiai prieinamu būdu – nusikalstamumu;

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1432 žodžiai iš 4665 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.