Tarptautiniai pervezimai
5 (100%) 1 vote

Tarptautiniai pervezimai

1. PRODUKTAS IR JO INTEGRACINIAI RYŠIAI

Kylant gamybos bei prekybos lygiui ir Lietuvai integruojantis į Europos Sąjungą vis sunkiau Lietuvos firmoms išlaikyti pelno lygį bei investicijų rentabilumą. Geriausios firmos nustatė, kad produktų gamybos išlaidos gali būti sumažintos integruojant tokias su logistika susijusias veiklos sritis, kaip transportavimas, sandėliavimas, atsargų valdymas, užsakymų tvarkymas, informacijos perdavimas, surinkimas ir apdorojimas bei gamybos planavimas ir pirkimas.

Be šios integravimo koncepcijos, produktas ir atsargos siejasi tokiais pagrindiniais verslo ryšiais: tiekėjas – pirkimas, pirkimas – gamyba, gamyba – rinkodara ir rinkotyra, rinkodara -paskirstymas, paskirstymas – tarpininkai, tarpininkai – pirkėjai (vartotojai).

Centralizuotai koordinuojant logistinę veiklą galima paskirstyti išlaidas vartotojų aptarnavimui, transportavimui, sandėliavimui, atsargų valdymui, užsakymų tvarkymui, produkcijos paskirstymui ir/ar pirkimui.

Rinkos orientavimasis į verslo sėkmę pakankamai gerai įrodyta. Nuo to, kaip vadyba paskirsto ribotus išteklius rinkodaros junginiui (produktui, kainai, skatinimui ir vietai), priklauso firmos reikšmingumas rinkoje ir pelningumas (1 pav.). Produktas turi būti svarbiausia, nes jis yra pagrindinis logistikos specialistų analizės objektas ir ekonominiu atžvilgiu pirmasis firmos pajamų šaltinis. Aiški produkto samprata būtina norint priimti teisingus logistinius sprendimus.

1.1. Logistinė produkto prigimtis

Tai, ką firma siūlo pirkėjui kaip savo produktą, yra jo poreikių patenkinimas. Jei produktas yra kokia nors paslauga, jis susidės iš tokių nematerialių savybių kaip patogumas, išskirtinumas ir kokybė. Tačiau jei produktas yra fizinė prekė, jis turi fizines savybes – svorį, apimtį bei formą, ir jos daro įtaką logistikos kaštams. Kadangi šiuo metu nedaug logistų dirba paslaugų paskirstymo sferoje, daugiausia dėmesio skiriama produktui – fizinei prekei. Šiuo metu einama prie labiau į paslaugas besiorientuojančios visuomenės, todėl ateityje daugiau dėmesio reikės skirti paslaugų, kaip produkto, charakteristikoms.

Priklausomai nuo to, kas vartos produktą, logistikos sistema turėtų atspindėti tam tikrus vartojimo būdus. Platus produktų skirstymas yra vertingas kuriant logistikos strategiją. Tradiciškai produktai klasifikuojami į vartojimo prekes ir gamybines prekes.

1 pav. Logistikos ir rinkodaros bei rinkotyros komponentų tarpusavio sąsajos

Vartojimo prekės yra tos, kurios orientuotos į galutinius vartotojus. Marketingo specialistai seniai pastebėjo esminius skirtumus to, kaip galutiniai vartotojai renkasi prekes ir kur jie jas perka. Vartojimo prekės klasifikuojamos į patogumo, sudėtingas ir ypatingas prekes.

Patogumo prekės yra tos, kurias vartotojai perka dažnai, iš karto ir nevaikšto po parduotuves lygindami. Tipiški pavyzdžiai yra muilo, tabako gaminiai, maisto produktai. Šiuos produktus paprastai reikia plačiai paskirstyti po daugelį parduotuvių ir todėl didelės jų transportavimo sąnaudos.

Sudėtingos prekės yra tos, kurių ieškodami vartotojai lanko daug parduotuvių ir lygina kainas, kokybę, o perka tik gerai pamąstę. Tipiškos šios kategorijos prekės yra madingi drabužiai, automobiliai bei namų apyvokos reikmenys. Transportavimo sąnaudos vidutinės.

Ypatingos yra tos prekės, kurioms įsigyti pirkėjas deda daug pastangų. Pirkėjai ieško tam tikrų tipų bei rūšių prekių. Pavyzdžiais gali būti beveik visos prekės – pradedant delikatesais ir baigiant pagal užsakymą pagamintais automobiliais. Transportavimo sąnaudos mažos.

Gamybinėms prekėms priskiriamos prekės, nukreipiamos individualiems vartotojams ar organizacijoms, naudojantiems jas kitiems produktams ar paslaugoms gaminti. Tradiciškai šios prekės yra klasifikuojamos pagal panaudojimą. Esama prekių (žaliavos, komplektuojamosios dalys), kurios yra galutinio produkto dalis, bei tokių (pastatai ir įrengimai), kurios naudojamos gamybos procese. Yra tiesiogiai nenaudojamų gamybos procese prekių (atsargos bei biznio paslaugos). Ši klasifikacija reikalinga rengiant pardavimo strategiją, bet ji nėra aiški ir naudinga planuojant fizinio paskirstymo strategiją. Gamybinių prekių pirkėjai nekreipia ypatingo dėmesio į aptarnavimo lygį esant tam tikrų kategorijų prekėms. Tai paprasčiausiai reiškia, kad logistiniam planavimui tradicinė gamybinių prekių produktų klasifikacija gali būti ne tokia svarbi kaip vartojimo prekių klasifikacija.

1.2. Produkto gyvavimo ciklas

Maksimali produkto apimtis susiformuoja ne iš karto. Produkto gyvavimo ciklas parodytas 2 paveiksle. Jis turi keturias stadijas: atsiradimą, augimą, brendimą ir smukimą. Kiekvienos stadijos fizinio paskirstymo strategijos reikalavimai yra skirtingi.

Jei produktas paplinta rinkoje, jo pardavimas turi greitai padidėti. Šioje stadijoje labai sunku planuoti fizinį paskirstymą. Tuo pat metu produkto prieinamumas taip pat greitai auga geografinėje teritorijoje, palaikydamas didėjantį vartotojų domėjimąsi produktu. Augimo stadija gali būti labai trumpa, po jos eina ilgesnė – brendimo stadija. Pardavimas didėja lėtai arba stabilizuojasi aukščiausiame taške. Produkto apimtis toliau greitai nesikeičia, todėl jo paskirstymo modelis gali supanašėti su kitų egzistuojančių produktų paskirstymo modeliais. Šiuo
laikotarpiu produkto išplitimas yra didžiausias. Naudojama daug sandėliavimo taškų, geras produkto prieinamumas rinkoje.

Sena Nauja

paslauga paslauga

Augimas Brendimas Smukimas

Laikas

2 pav. Apibendrinamoji transporto paslaugų ciklo gyvavimo kreivė

Paskutinėje stadijoje pardavimo apimtis mažėja dėl technologinių pasikeitimų, konkurencijos ar mažėjančio vartotojų susidomėjimo. Norint išlaikyti pakankamą išplitimą, produkto judėjimo modeliai turi būti pakoreguoti, pritaikyti naujoms sąlygoms. Atrodo, kad sandėliavimo taškų skaičius turi būti sumažintas, o produkto atsargos grąžintos regioniniams sandėliavimo taškams arba gamykloms. Štai pavyzdys, susijęs su transportavimu.

Su transportavimu susijęs pavyzdys:

1990 metų pabaigoje atsirado pirmos firmos, organizuojančios keliones į Lenkiją. Iš pradžių buvo viena firma, turinti 10 „Latvijos” markės automobilių, tačiau dėl vartotojų nepasitikėjimo šia paslauga juos naudojo nenašiai. Per pusę metų situacija pasikeitė ir norinčiųjų autobusais vykti į Lenkiją (dėl patogumo ir trumpesnio kelionės laiko) atsirado daugiau, nei įmanoma vežti. Pradėjo kurtis naujos privačios panašios veiklos firmos. Tiek pasiūla, tiek paklausa ėmė labai greitai didėti. Tai truko iki 1992 metų pabaigos. Nuo to laiko transporto pasiūla viršijo paklausą, o ji pamažu pradėjo mažėti. Įžvalgiausi transporto menedžeriai, dar 1992 metų viduryje įvertinę rinkos pokyčius, pradėjo siūlyti brangesnes, tačiau daug patogesnes keliones į Rumuniją, Prancūziją, Italiją, Vokietiją. Finansiniai šių firmų rezultatai 1994 metų pradžioje, esant bendram kelionių į artimiausias užsienio šalis nuosmukiui, buvo geri.

Produkto gyvavimo laikas daro įtaką firmos veiklos strategijai. Kad paskirstymo modeliai būtų pritaikyti maksimaliam efektyvumui toje stadijoje, logistas turi nuolat žinoti, kokioje gyvavimo ciklo stadijoje yra produktas. Produkto gyvavimo laikas padeda nustatyti paskirstymo prekių ciklą ir iš anksto jam rengtis. Kadangi įvairūs produktai yra skirtingose gyvavimo stadijose, produkto gyvavimo ciklas yra 80/20 paskirstymo kreivės pagrindas.

1.3. Pasiūlos ir paklausos kreivė

Kiekvienos firmos logistikos problema yra atskirų produktų problemų visuma. Tipiškas firmos asortimentas susideda iš atskirų produktų skirtingose jų gyvavimo ciklo stadijose su įvairiais jų pardavimo sėkmingumo laipsniais. Bet kuriuo laiko momentu tai sukuria produkto reiškinį, žinomą kaip pasiūlos ir paklausos kreivė.

80/20 koncepcija išvesta iš įvairių firmų produktų realizavimo modelių. Pastebėta, kad didžioji pardavimo dalis kyla iš santykiškai mažos produktų dalies. Tai yra 80% firmos pajamų atneša 20% asortimento gaminių. Tikslus 80/20 santykis nebūtinai būna kiekvienoje firmoje, bet paprastai pardavimo ir gaminių skaičiaus disproporcija egzistuoja.

Tai pailiustruokime 14 pavadinimų maisto prekėmis. Šie produktai surūšiuoti pagal jų pardavimo apimtų (1 lentelė).

Maisto produktų ABC klasifikavimas

1 lentelė

Produkto pavadinimas Produkto eilės Nr. pagal pardavimo apimtį Pardavimo apimtis, Lt Kumuliacinė pardavimo apimtis,% Produktų klasifikavimas

Dešra

Sūris 1

2 5056

3424 36,2

60,7 A

Pienas

Mėsa

Žuvis

Duona

Žuvies konservai 3

4

5

6

7 1052

893

843

727

751 68,3

74,6

80,7

85,9

89,1

B

Duona

Ledai

Saldainiai

Konditerijos gaminiai

Arbata

Kava

Sultys 8

9

10

11

12

13

14 412

214

205

188

172

170

159

91,9

93,6

95,1

96,4

97,6

98,7

100,0

C

Iš viso: 14266

Suskaičiuojama bendroji pardavimo apimtis litais bei procentais iš visų gaminių skaičiaus. Tada šie procentai apskaičiuojami, kaip parodyta 3 paveiksle.

3 pav. 80 / 20 kreivė

80/20 koncepcija yra itin naudinga paskirstymo planavimui, kai produktai grupuojami pagal jų pardavimo aktyvumą. 20% gaminių galėtų būti vadinami A gaminiais, 30% – B gaminiais, o likusieji – C gaminiais. Kiekvienos kategorijos gaminiai galėtų būti platinami skirtingai. Pavyzdžiui, A gaminiai galėtų plačiai geografiškai išplisti po daugelį mažmeninių parduotuvių su dideliu atsargų prieinamumu, tuo tarpu C gaminiai galėtų būti paskirstyti iš vieno centrinio sandėlio su didesniu atsargų prieinamumu negu A gaminiai. B gaminiai turėtų tarpinę paskirstymo strategiją, naudojamų mažai regioninių parduotuvių. Kitas dažnas 80/20 koncepcijos bei ABC klasifikacijos panaudojimas – grupuoti produktus sandėlyje į tam tikrą skaičių kategorijų, kurių atsargų prieinamumas skirtingas. Produktai klasifikuojami laisvai. Reikalas tas, kad ne visi produktai turėtų būti vienodai logistiškai apdoroti. Koncepcija 80/20 su savo produktų klasifikacija sudaro schemą, besiremiančią pardavimo aktyvumu, nusprendžiant, kokie produktai ir kaip bus logistiškai traktuojami. Analitiniais tikslais reikėtų 80/20 ryšį pavaizduoti matematiškai. Paul S. Bender (2) pasiūlė tokią empirinę priklausomybę:

Y=[(1+A)X]/[(A+X)], (2.1)

kur: Y – kumuliacinė pardavimo dalis;

X – kumuliacinė gaminių dalis;

A – konstanta.

Konstanta A gali būti nustatyta:

(2.1)

kur duota Y ir X priklausomybė.

Pavyzdžiui, jei 25% gaminių atitinka 80% pardavimo apimties, tai i? 1.2 lygties gauname:

A=[0,25(1-0,80)]/[(0,80-0,25)]=0,0909.

2.1 lygtis gali būti panaudota procentinei gaminių ir pardavimo priklausomybei nustatyti.

Jei reikia nustatyti šią priklausomybę, remiantis realiais pardavimo ir gaminių duomenimis, konstantą A galima rasti pritaikant mažiausių kvadratų metodą:

(i-N)[(XiXi –YiXi2)/(A+Xi)] – (i-N)(1+4)(Xi2 – Xi3)/(A+Xi)3]=0, (2.3)

kur : Yi ir Xi yra individualių duomenų poros bendrame N pavyzdžio dydyje.

A reikšmė nustatoma eiliškumo aproksimacijomis. Labai naudinga sukurti nedidelę kompiuterinę programą šiam tikslui. Šiam metodui panaudojus 2.1 lentelės duomenis, A reikšmė pasirodė esanti 0,143.

80/20 taisyklė gali būti taikoma logistiniam planavimui. Sakykime, kad sandėlyje reikia saugoti 11 gaminių iš 14 (2 lentelė).

Sandėlių atsargų dydžio nustatymas panaudojant 80/20 kreivę

2 lentelė

Produkto pavadinimas Produktu klasifikavimas EilNr Kumuliacinė pardavimo apimtis Planuojama pardavimo apimtis, Lt Vidutinis atsargų dydis Apyvarta

Dešra

Sūris

Pienas

Žuvis

Duona

Žuvies konservai

Duona

Konditerijos gaminiai

Arbata

Kava

Sultys A

B

C 1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

11 12068

16867

19444

21052

22151

22950

23557

24034

24419

24735

25000 12068

4798

2577

1608

1099

799

607

477

384

316

265 1724

685

515

322

220

160

202

159

128

105

88 7:1

7:1

5:1

5:1

5:1

5:1

3:1

3:1

3:1

3:1

3:1

Iš viso 25000 4308

Šiuo atveju turėtų tikti ta pati priklausomybė, t. y. X=0,20 ir X=0,70. Pagal 2.1 lygtį, A=0,12. Įvairių produktų grupėms taikomi skirtingi atsargų nustatymo būdai. A gaminių apyvartos santykis yra 7:1, B gaminių – 5:1, C gaminių – 3:1. Jei metinis pardavimas iš sandėlio yra 25000 litų, tai kokių investicijų į sandėlio atsargas reikia tikėtis? Gaminiai, saugomi sandėlyje, yra parodyti 2.2 lentelėje. Jie yra tokie patys kaip 2.1 lentelėje, išskyrus 5, 8 ir 9 gaminius. Likusieji gaminiai yra rūšiuojami pagal jų santykišką pardavimo apimtį – nuo didžiausios iki mažiausios. Kumuliacinė pardavimo proporcija randama pritaikant 2.1 lygtį, kai A=0,12. Pirmojo gaminio pardavimas būtų:

Y=(1+0,12)0,0909/(0,12+0,0909)=0,4827.

Tai yra sandėlio pardavimo (pirmojo gaminio) dalis litais: 12,068=(0,4827×25000). Procedūra kartojama kiekvienam sąrašo gaminiui.

Vidutinis atsargų dydis randamas dalijant planuojamą gaminio pardavimą iš apyvartos. Gaminio atsargų reikšmių suma yra 4308 litai, o tai ir yra investicija į atsargas, planuojamas šiame sandėlyje.

1.4. Produkto charakteristikos

Produktą galima apibūdinti daugeliu charakteristikų, tačiau logistikos kaštams ir strategijai didžiausią įtaką daro tokios savybės kaip svoris, tūris, vertė, greito gedimo galimybė, degumas bei pakeičiamumas. Analizuojant įvairius šių charakteristikų derinius matyti, kad poveikis sandėliavimui, transportavimui, atsargų dydžiui, medžiagų pakrovimui, užsakymų tvarkymui yra skirtingas (3). Didžiausią įtaką logistikos kaštams daro svorio ir tūrio santykis, kainos ir svorio santykis, pakeičiamumas bei produkto rizikos faktoriai.

1.4.1. Svorio ir tūrio santykis

Produkto svorio ir tūrio santykis yra itin reikšmingas, kadangi su jais susiję transportavimo bei sandėliavimo kaštai. Aukšto svorio ir tūrio santykio produktai (valcuotas plienas, spauda, konservai) rodo gerą krovininių automobilių ir sandėliavimo ploto bei tūrio naudojimą esant mažiems kaštams. Mažo tankumo produktais (pliažiniais kamuoliais, bulvių ar kukurūzų traškučiais, parduotuvių lentynomis) transporto priemonių tūris visiškai užpildomas iki įkrovumo ribos. Atsargų priežiūros bei ploto išlaidos, priklausančios nuo svorio charakteristikų, yra labai santykiškos, palyginus su produkto pardavimo kaina.

Svorio ir tūrio santykio poveikis logistikos kaštams parodytas 4 paveiksle. Didėjant produkto tankumui, tiek sandėliavimo, tiek transportavimo išlaidos mažėja. Nors kaina taip pat gali būti sumažinta mažinant sandėliavimo bei transportavimo išlaidas, jos tėra du faktoriai iš daugelio kitų, lemiančių kainų. Štai kodėl bendrieji

4 pav. Produkto tūrio ir svorio įtaka logistinei kainai

logistikos kaštai gali mažėti greičiau negu kaina. Kai kurioms kompanijoms ši koncepcija yra aiški. Pavyzdžiui, „Vilniaus baldai” parduoda eksportui arba siunčia esančius kataloge baldus, išardytus į dalis. Metalinių konstrukcijų gamykla siunčia sudedamąsias konstrukcijų dalis į surinkimo taškus, esančius kiek galima arčiau vartotojų. Šiuose taškuose konstrukcijos yra surenkamos į galutinį produktą. Šiuo atveju tiek sandėliuojant, tiek ir transportuojant efektyviai naudojamas plotas, tūris ir įkrovumas, todėl gaunamas aukštas svorio ir tūrio santykis. Tik galutiniuose sandėliavimo taškuose, arčiausiai vartotojų, svorio ir tūrio santykis pasikeičia, nes galutinai sumontuojamos erdvinės konstrukcijos.

1.4.2. Vertės ir svorio santykis

Piniginė transportuojamo bei sandėliuojamo produkto vertė yra svarbus kriterijus tobulinant logistikos strategiją. Sandėliavimo išlaidos labai priklauso nuo vertės. Kai vertė išreiškiama kaip
santykis su svoriu, atsiranda kai kurių aiškių išlaidų alternatyvų, naudingų planuojant logistikos sistemą. Produktams, kurių vertės ir svorio santykis žemas (pvz., angliai, geležies rūdai, smėliui), reikia mažų sandėliavimo, bet didelių transportavimo išlaidų. Atsargų transportavimo išlaidos yra skaičiuojamos kaip produkto vertės dalis. Maža produkto vertė reiškia žemas sandėliavimo išlaidas, kadangi produkto transportavimo išlaidos yra dominuojantis sandėliavimo kainos faktorius. Kita vertus, transportavimo išlaidos yra siejamos su svoriu. Kai produkto vertė maža, šios išlaidos labai reikšmingos produkto pardavimo kainai (5 pav.).

Aukšto vertės ir svorio santykio produktų (elektroninės įrangos, muzikos instrumentų) didesnės sandėliavimo ir mažesnės transportavimo išlaidos. Šis dėsningumas turi U raidės formą ir yra visų logistikos kaštų kreivė. Iš to išeina, kad firmos, dirbančios su žemo vertės ir svorio santykio produktais, dažnai bando išsiderėti palankesnius transportavimo įkainius (įkainiai paprastai mažesni žaliavoms negu to paties svorio gataviems produktams). Jei produktas yra aukšto vertės ir svorio santykio, tipiška reakcija į tai yra atsargų mažinimas. Kai kurios firmos bando paveikti

5 pav. Produkto vertės ir svorio įtaka transportavimo ir sandėliavimo išlaidoms

nepalankų vertės ir svorio santykį, keisdamos skaičiavimo procedūras, kad pakeistų vertę, arba keisdamos įpakavimo reikalavimus, kad pakeistų svorį.

1.4.3. Produkto pakeičiamumas

Kai vartotojai mato tik mažą arba nemato jokio skirtumo tarp konkuruojančių firmų produktų ar paslaugų, sakoma, kad produktai ar paslaugos yra didelio pakeičiamumo, t. y. vartotojas mielai renkasi kokią nors paslaugą ar produktą iš antro karto, jei negali tuojau pat gauti to, ko jis ieškojo ir nerado pirmąkart. Daugelio maisto produktų bei vaistų pakeičiamumas didelis. Tiekėjai išleidžia didžiulius pinigus bandydami įtikinti pirkėjus, kad tokie produktai kaip sūris ar muilas nėra visiškai panašūs. Paskirstymo menedžeriai stengiasi produktus padaryti lengvai prieinamus, kad pirkėjams nereikėtų mąstyti apie produkto pakaitalą.

Logistika dažniausiai nedaro didelės įtakos produkto pakeičiamumui, tačiau menedžeriai turi planuoti įvairaus pakeičiamumo produktų paskirstymą. Pakeičiamumas gali būti traktuojamas tiesiog pardavimo požiūriu. Didesnis pakeičiamumas paprastai reiškia didesnę galimybę pirkėjui išsirinkti konkuruojantį produktą – pardavėjui tai atneša pardavimo nuostolių. Logistas paprastai nagrinėja pardavimo nuostolius įvertindamas transportavimo bei sandėliavimo pasirinkimą ar jų derinį.

6 paveiksle parodyta, kad pardavimo nuostoliams sumažinti gali būti naudojamas geresnis transportavimas. Tam tikram atsargų kiekiui tiekėjas gali padidinti produkto pristatymo greitį ir sumažinti praradimo bei sugadinimo galimybę. Produktas tampa prieinamesnis pirkėjui ir todėl sumažėja atvejų, kai pirkėjas keičia vieną gaminį kitu. Be abejo, didesnės papildomos transportavimo išlaidos yra kompromisas dėl galimų pardavimo nuostolių.7 paveikslas rodo tą patį išlaidų kompromiso atveją,

6 pav. Geresnio organizuoto transportavimo įtaka logistinėms sąnaudoms

išskyrus tai, kad prekių atsargų prieinamumas vartotojui yra reguliuojamas atsargų dydžiu, transportavimo išlaidoms išliekant pastovioms. Abiem atvejais logistas yra svarbiausias kontroliuojant produktų pakeičiamumo poveikį firmos pelnui.

7 pav. Atsargų lygio įtaka logistinėms sąnaudoms

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2625 žodžiai iš 8734 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.