Tarptautinio bendradarbiavimo problemos transporto srityje
5 (100%) 1 vote

Tarptautinio bendradarbiavimo problemos transporto srityje

TURINYS

Įvadas 3

1. Tarptautinė logistika 4

1.1 Tarptautinės logistikos esmė 4

1.2 Transporto rūšies pasirinkimo būdas ir transporto rūšių ypatybės 4

1.3 Tarptautinio transporto vaidmuo krovinių ekspedicijos sistemoje 9

1.4 Krovinių transportavimui tarptautiniais maršrutais reikalingi dokumentai 10

2. Tarptautinis bendradarbiavimas 13

2.1 Lietuvos valstybinės transporto politikos kryptys 13

2.2 Vandens transportas 13

2.3 Oro transportas 18

2.4 Geležinkelių sistema 22

2.5 Sausumos kelių sistema 27

Išvados 31

Literatūros sąrašas 33

Straipsniai

ĮVADAS

Sunku įsivaizduoti normalų šalies ekonomikos augimą, norint pasiekti aukštesnius gyvenimo standartus ir sukurti naujas darbo vietas, be veiksmingos transporto sistemos ir reikiamos jos infrastruktūros, leidžiančios pasinaudoti visais pasaulinio masto prekybos pranašumais. Verslininkai, užsiimantys krovinių vežimu, turi mokėti sudaryti perspektyvinius planus, įvertindami savo ir užsakovų detalius reikalavimus.

Šiuolaikinėje visuomenėje labai mažai žmogaus poreikių gali būti patenkinta be transporto. Transportas yra ekonominės veiklos dalis, kuri susijusi su žmonių didėjančių poreikių tenkinimu, keičiantis prekių arba žmonių geografinei padėčiai. Galima pristatyti žaliavas į vietas, kur jas galima perdirbti, arba gatavus produktus pristatyti į punktus, kur vartotojai gali juos geriau panaudoti. Taip pat transporto sistema reikalinga tam, kad gali pristatyti vartotoją į vietą, kur jis gali gauti paslaugas ir pan.

Lietuva, net lyginant su ekonomiškai stipriomis valstybėmis, jau turi gerai išplėtotą kelių tinklą. Dabar svarbiausia jį tausoti, gerai prižiūrėti ir tobulinti taip, kad jis sklandžiai įsijungtų į Europos kelių tinklą. Mums tai itin aktualu, nes Lietuva – tranzito kraštas, per kurį vingiuoja daugeliui valstybių trumpiausi keliai iš vakarų į rytus, iš šiaurės į pietus.

Naujausios transporto plėtotės tendencijos Europoje ir pasaulyje, Lietuvos integracijos į Europos Sąjungą politika verčia parengti atitinkančią šių dienų poreikius Lietuvos transporto ir tranzito plėtotės strategiją.

Darbo objektas: transporto sistema.

Darbo tikslas: išanalizuoti Lietuvos tarptautinio bendradarbiavimo su ES bei kaimyninėmis šalimis transporto srityje problemas.

Darbo uždaviniai:

• apžvelgti Lietuvos vandens transporto sistemos veiklą ;

• išanalizuoti Lietuvos oro transporto sistemos veiklą;

• išanalizuoti Lietuvos geležinkelių sistemos veiklą;

• pristatyti Lietuvos sausumos kelių sistemos veiklą;

• pateikti išvadas apie tarptautinio bendradarbiavimo problemas transporto srityje.

1.TARPTAUTINĖ LOGISTIKA

1.1. Tarptautinės logistikos esmė

Tarptautinė logistika – viena iš veiklos sričių, kurioje darbas niekada nenutrūksta. Tik nedaugeliui verslo sričių būdingi tokie stiprūs vidiniai ryšiai ir tokia plati veiklos geografija. Tarptautinės logistikos tikslas – užtikrinti reikiamų produktų pristatymą į reikiamą vietą reikiamu laiku. Daugelis išsivysčiusių pasaulio šalių vartotojų tarptautinės logistikos tobulinimą laiko svarbiu procesu. Šiandien gamybos ir rinkodaros neįmanoma įsivaizduoti be logistikos. Konkuruojant globaliose ir sparčiai kintančiose rinkose, pranašumą įgyja tie, kas sugeba reikiamu laiku į reikiamą vietą pristatyti produktus. Bet vien to negana – reikia palaikyti kuo aukštesnį klientų aptarnavimo lygį su kuo mažesnėmis bendrosiomis išlaidomis. Todėl kiekvienos firmos veikloje logistika turėtų užimti svarbią vietą.

Nūdienos logistika labai įvairiapusė, jungianti tokias skirtingas veiklos sritis, kaip imformacijos mainai, transportavimas, atsargų valdymas, sandėliavimas, produktų tvarkymas, pakavimas. Naujų bruožų logistika įgijo tada, kai tam tikros tradicinės logistikos sritys susijungė į visumą ir sudarė strategiškai naują sistemą. Pagrindinė logistikos užduotis firmoje yra nukreipti
profesinę įvairių logistikos specialistų veiklą viena kryptimi – kuo geriau aptarnauti klientus ir gauti kuo didesnį pelną. Daugeliu atvejų žinios yra panaudojamos už firmos ribų, todėl klientai, prekių ir paslaugų tiekėjai gali būti siejami į tam tikrą sistemą. Operatyvus logistikos uždavinys – žaliavų, nebaigtos produkcijos ir baigtos produkcijos minimalių atsargų geografinį išdėstymą organizuoti taip, kad būtų tenkinami klientų poreikiai ir reikiami produktai pristatomi, užtikrintai ir per kuo trumpesnį laiką. Logistika papildomą vertę kuria garantuodama produktų laiko ir vietos naudingumą (Wood D.F. “ International logistics “ 1995 m.)

Transportas yra neatskiriamas logistikos tiekimo grandinės elementas.

1.2 Formalizuotas transporto rūšies pasirinkimo būdas ir transporto rūšių ypatybės

Krovinio vežimo transporto rūšies parinkimas – tai transporto rūšių analizė, įvertinimas, planavimas ir sprendimo priėmimas.

Svarbiausias šio proceso uždavinys yra nustatyti transporto rūšį (1pav.), geriausiai atitinkančią gabenimo kaštų minimizavimo kriterijų. Čia reikia vadovautis įvairių transporto rūšių pranašumais ir trūkumais.

Žinoma, įtaką turi ir kiti veiksniai – pasikeitusios ekspedijavimo sąlygos, padidėjusi ar sumažėjusi pervežimų apimtis, skubaus krovinių pristatymo poreikio atsiradimas arba padidėjimas ir pan.

Nuo pasirinktos transporto rūšies priklauso tiekiamų prekių kainų lygis, jų pristatymas laiku, prekių būklė pristatymo momentu ir kiti parametrai. (Waters D. “ Global logistics and distribution planning “ 2003 m.)

Yra naudojami formalizuoti transporto rūšies pasirinkimo būdai. Vienas plačiausiai paplitusių yra vadinamoji Kotlero matrica. Joje pasirinkti 6 pagrindiniai vertinimo veiksniai:

1. Greitis – krovinio pristatymo nuo durų iki durų trukmė;

2. Krovinio išsiuntimo dažnumas – paros grafikas;

3. Krovinio vežimo patikimumas – tiekimo grafiko laikymasis;

4. Krovinio pervežimo gebėjimas – galimybė pervežti įvairius krovinius;

5. Krovinio pristatymo gebėjimas – galimybė nuvežti krovinį į bet kurį geografinį tašką;

6. Pervežimo kaina už vieną krovinio vienetą vieno kilometro atstumu.

Nurodyti parametrai reitinguojami nuo 1 iki 5, skiriant transporto rūšiai, tenkinančiai geriausias sąlygas, vieneto koeficientą, o tenkinančiai blogiausias sąlygas – penkių vienetų koeficientą.

Transporto rūšies Kotlero matrica – formalizuotas transporto rūšies parinkimo būdas, leidžiantis įvertinti ir pasirinkti kroviniui vežti tinkamiausią transporto rūšį, atsižvelgiant į pagrindinius transporto naudojimo veiksnius (1 lentelė).

1 lentelė

Transporto rūšies pasirinkimo Kotlero matrica

Transporto rūšis

Greitis Krovinio išsiuntimo dažnumas Krovinio gabenimo patikimumas Krovinio pervežimo gebėjimas Krovinio pristatymo gebėjimas Kaina už pervežimą

Geležinkelis 3 4 3 2 2 3

Vandens 4 5 4 1 4 1

Automobilių 2 2 2 3 1 4

Oro 1 3 5 4 3 5

Vamzdynų 5 1 1 5 5 2

1 pav. Transporto komplekso sudėtis

Krovinius pervežant sustambintomis važtomis (konteineriais, padėklais, priekabomis, lichteriais) ir rinkininiais kroviniais, vis dažniau pasitelkiamos transporto grandinės, keičiant vieną transporto rūšį į kitą. Toks transporto rūšių kombinavimas leidžia sumažinti transportavimo išlaidas.

Įvairios transporto rūšys ne konkuruoja, o papildo viena kitą, padeda spręsti bendrą uždavinį – kuo geriau tenkinti ūkio ir gyventojų transporto poreikius. Kiekviena krovinį gabenanti transporto rūšis turi savų techninių ekonominių ypatybių.

Jūrų transporto paslaugos pasižymi žemais transporto tarifais, nes vienu laivu gabenama didelė krovinio masė ir krovinio vienetui tenka sąlygiškai maži transportavimo kaštai.

Jūrų transportui būdingas ir aukštas darbo našumas, nes krovos darbai yra mechanizuoti. Per trumpą laiką į laivą perkeliama ir iškeliama daug ir sunkių prekių. Vienas darbuotojas per laiko vienetą perkrauna dideles krovinio mases. Krovos darbai atliekami nepertraukiamai, keičiantis darbuotojų pamainoms ir vyksta tol, kol visas laivas pripildomas krovinio. Darbai mažai priklauso nuo gamtinių sąlygų, išskyrus smarkių audrų laikotarpius, kai uosto įrengimai nebeapsaugo laivo nuo didelio bangavimo uosto akvatorijoje arba uraganinio vėjo.

Jūrų transportas pasižymi mobilumu, nes jo neriboja susisiekimo kelių kryptys, o jūrų kelių pralaidumą tik kai kuriose pasaulio vietose šiek tiek riboja pralaidumas sąsiauriuose. Laivu krovinį galima nugabenti į bet kuriame pasaulio taške esantį uostą.

Jūrų transporto neigiami bruožai:

1) sąlygiškai mažas judėjimo greitis;

2) palyginti nedidelis reisų dažnis;

3) krovinys turi būti patikimai įpakuotas, nes krovinį jūroje intensyviai veikia gamtos jėgos;

4) krovinys laivu negali būti pristatytas “nuo durų iki durų”, t. y. nuo gamintojo tiesiogiai vartotojui. Laivas visada dalyvauja transporto grandinėje, kur krovinio pristatymo gabenti laikas ir gabenimo trukmė privalo būti suderintos;

Jūrų transporto pranašumas prieš kitas transporto rūšis ypač išryškėja gabenant didelius
krovinių kiekius tolimais atstumais.

Geležinkelių transportas yra sausumos arba antžeminio transporto tipo rūšis. Jis pasižymi tuo, kad greitai pristato krovinius dideliais atstumais. Geležinkeliui mažą įtaką turi gamtinės sąlygos ir gamtos jėgų poveikis. Kadangi geležinkelio traukos mašinos turi didelio galingumo variklius, tai vienu metu traukinio sąstate gali būti keliasdešimt vagonų, kuriuose telpa apie 3-4 tūkst. tonų krovinio.

Vagonuose galima vežti įvairaus tipo krovinius, nuo smulkių biriųjų medžiagų (smėlis, skalda, akmens anglis, grūdai), skysčių – iki įvairiausių didelių gabaritų prekių. Vienu metu gabenant didelius prekių kiekius, susidaro palyginti mažos transportavimo išlaidos prekės vienetui.

Nutiesus nuo pagrindinės magistralės šalutines bėgių atšakas iki prekių siuntėjo ir prekių gavėjo sandėlių, galima krovinį pristatyti “nuo durų iki durų” ir išvengti papildomo krovinio perkrovimo iš vienos transporto rūšies į kitą. Visa tai yra geležinkelio pranašumai, palyginti su kitomis transporto rūšimis.

Greta to, geležinkelių transportas turi ir trūkumų. Pagrindiniai yra šie:

1) gabenant geležinkeliu, prekės, pagamintos iš trapių medžiagų, turi būti papildomai įpakuotos, o tai didina prekių gabenimo išlaidas;

2) kadangi geležinkelio magistralinės linijos išdėstytos spindulio tinklo forma, tai mazginėse stotyse tenka performuoti traukinių sąstatus, nukreipiant atskirus vagonus į formuojamą konkrečios linijos sąstatą. Stotyse stumdomi vagonai tarpusavyje daužosi, ir prekės gali būti pažeidžiamos. Yra net nustatytos prekių sugadinimo gabenant geležinkeliu normos, kurios vadinamos natūraliais gabenimo nuostoliais;

3) ne visose teritorijose yra vienodo tankumo geležinkelių tinklas, ir ten, kur jo apskritai nėra, tenka naudoti kitas transporto rūšis, kurios gali brangiau kainuoti.

4) kol geležinkelio stotyse suformuojami ar performuojami traukinių sąstatai ir surenkami vagonai konkrečios krypties sąstatui, sugaištama laiko. Prekės judėjimas sustoja. Didėja gabenimo trukmė ir kaštai. Be to, atsiranda galimybė vogti prekes iš vagonų. Vagonai saugomi. Susidaro papildomų saugojimo išlaidų;

Kita antžeminio krovinio gabenimo tipo rūšis yra automobilių transportas.

Tai labiausiai paplitęs transportas ir ekonomiškiausias gabenant krovinius artimais ir vidutiniais atstumais.

Pagrindinė teigiama automobilių transporto savybė – jo manevringumas, t.y. galimybė sutelkti reikalingą transporto priemonių skaičių ten, kur yra poreikis. Automobiliais prekės gabenamos palyginti dideliais greičiais.

Transporto grandinėje automobiliai visada yra pirmutinė ir paskutinė grandinės dalis. Kadangi automobilių kelių tinklas yra tankiausias ir praktiškai pasiekia kiekvieną tiekėją ir gavėją, tai trumpais ir vidutiniais gabenimo atstumais automobiliai yra pagrindinė transporto priemonė gabenti krovinius “nuo durų iki durų”, o tada nereikia papildomai prekių perkrauti.

Gabenant automobiliu, galima priderinti važiavimo greitį prie kelio sąlygų ir išvengti prekių sudaužimo, sulaužimo ar kitokio sugadinimo. Automobilyje prekės yra nuolat prižiūrimos vairuotojo ar ekspeditoriaus, todėl užtikrinamas jų gabenimo saugumas, išskyrus atviro plėšimo atvejus.

Automobilių transportas ypač naudingas, kai prekes reikia tiekti ritmingai, t.y. kai kroviniai turi būti pristatomi pagal grafiką.

Automobilių transporto trūkumai:

1) palyginti maža automobilių keliamoji galia. Vienu metu krovininiu automobiliu leidžiamo pervežti krovinio svoris reguliuojamas pagal automobilio konstrukciją, kelio konstrukciją ir kelio dangos pobūdį. Nevienodi svorio apribojimai yra vasaros ir žiemos sąlygomis. Tai reguliuoja kiekviena valstybė ir tarptautiniais susitarimai;

2) sąlygiškai dideli krovinio pervežimo tarifai, nes palyginti nedidelis vienos važtos krovinys reikalauja didelių transportavimo išlaidų krovinio vienetui.

Oro transportas pasižymi krovinio pristatymo greičiu. Lėktuvas – greičiausia transporto priemonė. Oro transportui nereikia specialiųjų dirbtinių susisiekimo kelių, išskyrus pakilimo ir nusileidimo takus aerouostuose.

Krovinys gabenamas trumpiausiu atstumu nuo vieno taško į kitą. Krovinio gabenimas saugus, jo nereikia papildomai įpakuoti. Patogu gabenti greit gendančias, trapias prekes.

Tačiau oro transportas turi ir ryškių trūkumų:

1) dideli transportavimo tarifai;

2) krovinio gabenimo reguliarumas labai priklauso nuo atmosferos sąlygų, ir nėra tvirtos garantijos, kad krovinys bus pristatytas laiku;

3) maža lėktuvo talpa riboja gabenamo krovinio gabaritus, o palyginti nedidelė keliamoji jėga – krovinio svorį;

4) retas aerouostų tinklas, todėl patiriama papildomų transportavimokaštų atgabenti krovinį iš siuntėjo ir pristatyti gavėjui;

5) būtina transporto grandinė, nes oro transportas neteikia gabenimo paslaugos “nuo durų iki durų”

Oro transportu efektyvu gabenti didelės vertės, mažo svorio, mažų gabaritų, mažus krovinio kiekius, kada būtina juos pristatyti per labai trumpą laiką.

Upių transportas efektyviausias pervežant masinius krovinius, kurių nereikia pristatyti per trumpą laiką. Upių transportas labai efektingas, suderinus jį su jūrų transportu. Upių baržomis atgabenti kroviniai iš žemyno
neperkrauti kartu su baržomis jūrų uostose statomi į jūrų laivus ir plukdomi į užsienio uostus.

Upių transportas turi ir esminių trūkumų:

• vandens lygis upėse įvairiais metų sezonais būna nevienodas, todėl jį tenka reguliuoti – statyti hidrotehninius įrengimus (užtvankas, šliuzus ir pan.)

• krovinio gabenimo kryptį riboja upės tekėjimo kryptis, todėl krovinių gabenimo ir platinimo rajoną riboja atitinkamos upės baseinas. Ši problema sprendžiama statant dirbtinius vidaus vandenų transporto kelius – kanalus;

• vidutinio ir šalto klimato zonose žiemos sezono metu upės ir kanalai užšąla, ir krovinių pristatymas nutrūksta.

1.3. Tarptautinio transporto vaidmuo krovinių ekspedicijos sistemoje

Transportas, kaip sudedamoji ir svarbiausioji ekspedicijos sistemos dalis, jungia gamybą ir vartojimą. Skiriamos dvi atotrūkio tarp g-bos ir vartojimo rūšys:

1) laiko atotrūkis;

2) geografinis atotrūkis.

Transporto paskirtis – panaikinti šį atotrūkį tarp gamintojo ir vartotojo, kad prekes būtų galima pristatyti ir mainyti tose vietose, kur yra jų paklausa, kur bus abipusė nauda tiek gamintojui, tiek vartotojui.

Krovinių judėjimas nuo gamintojo iki vartotojo tarptautinės prekybos apyvartoje yra daugiapakopis procesas. Jame dalyvauja įvairios transporto priemonių rūšys, be to būtina laikytis ypatingų tarptautinių taisyklių, sąlygų ir reikalavimų tiksliai vykdant transporto kontraktus, muitinių taisykles ir valstybių įstatymus. ( Urbonas J.A. “ Tarptautinė logistika “ 2004 m.)

Pervežant krovinius iš vienos šalies į kitą, būtina atkreipti dėmesį į :

• tarptautinę transporto rinkų būklę;

• atskirų valstybių ir tarptautinių sąjungų transporto politiką;

• šalių įstatymus ir papročius tarptautiniame transporte, krovinių pervežimo tarptautines sutartis ir konvencijas;

• įvairių transporto rūšių technines eksploatacines charakteristikas;

• transporto operacijų organizaciją ir techniką, krovinių pakavimo, saugojimo ir sandėliavimo vežimo maršrutuose ypatumus;

• tarptautinės prekybos papročius ir kt. ypatumus.

1.4. Krovinių transportavimui tarptautiniais maršutais reikalingi dokumentai

Licencija – tai leidimas fiziniams ir juridiniams asmenims (vežėjams) vežti krovinius arba keleivius (šiuo atveju krovinius) už atlygį arba savo lėšomis. Kad galėtume vykdyti sudarytą transportavimo procesą – reikalinga licenzija vežti krovinius tarptautiniais maršrutais. (7 licenzija)

Vežėjo turinčio licenziją transporto priemonė, kuri naudojama kroviniams vežti ir yra įregistruota LR išduodama atitinkanti licenzija – licenzijos kortelė.

Licencijos kortelė – vežėjo, turinčio licenciją, transporto priemonei išduodamas leidimas, suteikiantis teisę šia transporto priemone vežti keleivius ar krovinius. (šiuo atveju krovinius)

CMR konvencija. CMR konvencijos tikslas – nustatyti vežėjo atsakomybę ir dokumentus, kurie būtini gabenant krovinius tarp atskirų šalių iš kurių bent viena yra pasirašiusi konvenciją. Ši konvencija taikoma nepriklausomai nuo pervežimo sutartį pasirašančių šalių gyvenamosios vietos ar tautybės. CMR konvencija taip pat nustato siuntėjo ir gavėjo atsakomybę. Vežėjai vežantys krovinius kelių transportu tarptautiniais maršrutais už atlygį, privalo laikytis tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties – konvencijos reikalavimų. CMR konvencijos taikymo sritys: CMR konvencija automatiškai taikoma visiems tarptautiniams pervežimams tarp šalių už atlygį, jei bent viena iš šalių yra pasirašiusi konvenciją. Ši konvencija taip pat taikoma ir tais atvejais, kai transporto priemonė su kroviniu dalį kelio gabenama jūros, geležinkelio, vidaus vandenų ar oro transportu.

CMR konvencijai taikyti turi būti aiškus įrodymas, kad krovinys vežamas už atlygį. CMR konvencija netaikoma:

• vežimams, kurie vykdomi pagal tarptautines pašto konvencijas

• palaikų parvežimams

• būsto apstatymo vežimo persikraustant

• kabotažiniams pervežimams

CMR važtaraštyje nurodomi vardai ir adresai visų trijų krovinių vežimo proceso dalyvių (krovinio siuntėjo, transporto įmonės ir krovinio gavėjo), taip pat atitinkamai duomenys apie antrą arba trečią transporto įmonę, jeigu jos dalyvauja vežimo procese. Pateikiamas krovinio aprašymas, gabaritai, vietų skaičius ir markiravimas bei sąrašas visų pridedamų dokumentų, taip pat nurodymai krovinio siuntėjui, muitinės tarnybai ir kiti formalumai.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 2587 žodžiai iš 8459 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.