Tarptautinis konfliktas klasikinis ir modernus požiūriai
5 (100%) 1 vote

Tarptautinis konfliktas klasikinis ir modernus požiūriai

Turinys

Įvadas…………………………………………………………………………………………………………………3

1.Tarptautiniai konfliktai: prigimtis ir priežastys…………………………………………………4

1.1 Konflikto prigimtis ir priežastys………………………………………………………………………..5

2.Didžiųjų valstybių politika: „Rytai“ ir „Vakarai“……………………………………………..7

2.1 Didžiųjų valstybių interesų susidūrimai kitose valstybėse…………………………………….8

3.Konfliktų sureguliavimas…………………………………………………………………………………10

Išvados……………………………………………………………………………………………………………….12

Šaltiniai ir literatūra…………………………………………………………………………………………..13

Įvadas

Kiekviena valstybė ir jos vykdoma politka yra siejama su viešpatavimu, valdžia, siekiu valdyti bei naudoti valdžią. Valstybės yra pagrindinės tarptautinių santykių veikėjos.

Taigi užsienio politika kiekviena valstybė bando įgyvendinti savo nacionalinius interesus su kitomis valstybėmis. Kova dėl gėrybių, valdžios, statuso suprantama kaip konfliktas. Konfliktas glūdi Vakarų civilizacijos esmėje – kas geriausias yra šiandien. Pats konfliktas tampa stimulu tolimesniam vystymuisi. Valstybės koordinuoja ir vertina savo politiką su bendru sistemos efektyvumu. Siekiama, kad santykiai tarp valstybių, siekiant stabilumo, būtų skaidrūs ir nuspėjami. Stabilumo išlaikymas yra visų trokštamas tikslas, o pats konfliktas – sąveikos tarp valstybių patikrinimas.

Pasibaigus šaltajam karui Jungtinės Tautos, NATO, Jungtinės Amerikos Valstijos, o pastaruoju metu ir Europos Sąjunga – visos dalyvauja misijose, kai pokonfliktinėje aplinkoje, padedant ginkluotosioms pajėgoms, būtų diegiama demokratizacija. Taikos įtvirtinimo arba stabilizacijos operacijos tapo vyraujančia ginkluotųjų pajėgų panaudojimo pasaulyje po šaltojo karo priežastimi. Ginkluota jėga tapo vieninteliu, galinčiu dažniausiai garantuoti sėkmę įrankiu, kuriuo, iškilus konfliktui, peraugančiam į karo grėsmę, gali naudotis tarptautinė bendruomenė.

Šiandien pasaulis vertinamas per savų politinių ir ekonominių interesų prizmę, ir šiandien dėl šių interesų vyksta ne tik politinė konkurencija, bet ir karai, ir šiandien pasaulis – nors ir neformaliai – skirstomas įtakos zonomis. Diktatoriški režimai ir teroristinės organizacijos vadinamojo III-ojo pasaulio šalyse dažnai panaudojami didžiųjų valstybių kaip pretekstas įvesti tose šalyse savo tvarką. Didžiųjų valstybių manipuliacija taipogi išlieka svarbiu veiksniu Artimųjų ir Vidurio Rytų islamo šalių tarpusavio santykiuose. Kova dėl interesų, demokratinių laisvių primetimas prievarta, užsienio šalių karinė intervencija tose šalyse sukelia naujus vietinius konfliktus, vidinę anarchiją.

Šiame darbe pamėginsiu plačiau išdėstyti: konfliktų prigimtį; dėl ko konfliktuojama; kaip konfliktai panaudojami savo tikslų siekimui; geopolitinius valstybių žaidimus; bus paliesti aspektai tokie kaip – šiandieninė situacija pasaulyje, o būtent Artimųjų ir Vidurio Rytų valstybės.

1.Tarptautiniai konfliktai: prigimtis ir priežastys

Pirmiausia reikėtų paaiškinti, kas yra tarptautinis konfliktas. Tai „prieštaravimų tarp kelių ar keletos valstybių vystymosi fazė. Tarptautinis konfliktas skiriasi nuo prieštaravimų kylančių tarptautinėje arenoje. Prieštaravimai gali tapti konflikto objektyvia priežastimi. Prieštaravimai ir konfliktai yra skirtingo lygio fenomenai. Skirtingi dalykai yra ir tarptautiniai konfliktai bei tarptautinės krizės, kurios yra besivystančio konflikto fazė. Krizė yra kritinė konflikto išsivystymo riba. Šioje vietoje konfliktas gali peraugti į ginkluotą susirėmimą.“ Konfliktai valstybių arba buvusių sudėtinių valstybių viduje, kylantys dėl etninių, religinių skirtumų gali peraugti į tarptautinius regioninius konfliktus ir plėstis.

Šaltojo karo laikotarpiu tarptautinis konfliktas buvo Rytų ir Vakarų įtampa, o dabar pagrindinis konfliktas yra Šiaurės ir Pietų įtampa. Trečiojo pasaulio šalyse yra dažnesni vidaus konfliktai, kurie skatina tarpvalstybinius konfliktus. „ Tarpvalstybiniam elgesiui yra būdingi visi konflikto tipai, pradedant jėgos politika bei grasinimais panaudoti jėgą ir baigiant tikru karu, kuris mūsų šimtmetyje tapo neįsivaizduojamai destruktyvus. Kova, kai konfliktas toks aštrus, jog susitarimas nėra įmanomas, tad vienintelis siekiamas tikslas yra varžovo pašalinimas. Naujos institucijos ir metodai ne tik išreiškė nuostatą, jog kova iki pergalės, sunaikinant priešininką, yra nepageidaujama, bet ir įtvirtino ją tarptautinėje teisėje.“

Dabar terorizmas yra laikomas šiuolaikinių konfliktų priežastimi ir tam tikra prasme yra jų išraiška, nes net ir maži teroro aktai turi didelį poveikį tarptautiniams santykiams. Terorizmas aiškiai parodė, kad jis gali žvėriškai smogti bet kurioje pasaulio vietoje. Dabartinis tarptautinis konfliktas, kilęs po teroro aktų Niujorke ir Vašingtone, vadinamas
„religijų susidūrimu”, bet ar tai neiškraipo religijos esmės. Rugsėjo 11-osios įvykiai paskatino pažvelgti į smurto ir terorizmo priežastis ir pripažinti, kad skurdas ir didžiulis turtingų ir skurstančių šalių atotrūkis didina smurto galimybę. Tai prieštaravimas tarp išsivysčiusių valstybių ir Trečiojo pasaulio šalių, kurį skatina didelis tų šalių ekonominis atsilikimas ir socialinės raidos skirtumai.

Šiuo metu didžiulę grėsmę kelia nelegali prekyba masinio naikinimo cheminiais, bakteriologiniais bei branduoliniais ginklais, ypač tuomet, kai tai glaudžiai siejasi su terorizmu.

„Tarptautinis konfliktas yra ypatingas politinis santykis tarp valstybių, kai daugybė konkrečių prieštaravimų išsprendžiama konflikto forma, kurio padariniai sunkiai prognozuojami. Taip atsitinka todėl, kad, būdamas poitiniu santykiu, konfliktas išryškina ne tik objektyvius prieštaravimus, bet ir antrinius, tretinius subjektyvius prieštaravimus, kurie savo ruožtu stimuliuoja ir plečia konfliktą, pakreipia jį į vieną ar kitą pusę. Tokioje situacijoje tarptautinis konfliktas dėl tam tikro savarankiškumo, savo vystymosi logikos įgyja ir grįžtamojo ryšio savybių, t.y. gali ir pats daryti įtaką kitiems santykiams ir netgi prieštaravimams, dėl kurių išsivystė ir pats konfliktas, taip pat paveikti jo sprendimo būdus.“

Aiškinantis bet kokio pobūdžio konfliktą, reikia išsiaiškinti jo prigimtį.

1.2 Konflikto prigimtis ir priežastys

„Atskirų valstybių egzistavimas nuo seno yra mįslė tarptautinių santykių sistemos analitikams: remdamiesi labai skirtingais argumentais jie paprastai pabrėžia šios sistemos pirmenybę atskirų valstybių atžvilgiu. Ginčai, kylantis išsivysčiusiame pasaulyje dėl tokių dalykų, kaip socialinė rūpyba, švietimas ar liudija esamą ateityje išliksiančią valstybės galią. Šiuolaikinės valstybių sistemos klostymasis daugeliu požiūriu priklausė nuo transnacionalinių ekonominių procesų bei nuo transnacionalinių kultūrinių, religinių bei politinių bendruomenių egzistavimo. Tarptautiniai santykiai – tai pirmiausia santykiai tarp valstybių.“ Visa politika sukasi apie galios siekimą ir jos demonstravimą. „Tarptautinę politiką lemia ne tik įvairių valstybių turima galia, bet ir jų pripažįstamos vertybės; „valstybės interesų“ sąvoka, sąlygojanti valstybės elgesį, grindžiama ne vien elgesio motyvais“. Santykiuose tarp išsivysčiusių šalių karinė galia visada buvo ir išlieka labai reikšminga.

Žvelgiant į priešistorę, europiečių vykdoma kolonijinė politika, jų įsitikinimas išskirtine savo misija “šviesti” pasaulį pajungiant jį savo valiai, yra didžiavalstybiškumo pasekmė, ar priežastis. Tokios nuostatos padeda valstybėms tapti “didžiosiomis”. Vakarų Europos valstybės plėtėsi užjūrio kolonijų dėka, tuo tarpu Rusija visas kolonijas turėjo tiesiogiai geografiškai susietas su metropolija. XX a. I-oje pusėje ir ypač viduryje prasidėjus pasauliniam dekolonizacijos procesui, Rusija – skirtingai nuo V.Europos šalių – didžiumą kolonijų išlaikė. Vokietija, pavėluotai tapusi vieninga nacionaline valstybe, taipogi vykdė kolonijinę politiką. Tai sukėlė I ir II pasaulinius karus. Po II-ojo pasaulinio karo JAV atėjo į Vidurio Rytų regioną kaip supervalstybė, siekianti išlaikyti pusiausvyrą su TSRS. Lojalios šalys vienai ar kitai pusei– net ir su tironiškiausiais režimais – liko toleruojamos, nelojalios – susilaukdavo griežtų sankcijų. „JAV ir Sovietų Sąjunga turėjo savo įtakos sferas įvairiuose pasulio regionuose, ir jų konfliktas pasirekšdavo regionine forma neįgaudamas totalinių padarinių (Korėjos, Vietnamo krai, Angola)“ Tarp kitų valstybių taip pat kildavo konfliktai. Pagrindinis buvo ir dabar lieka pats svarbiausias Viduriniuose Rytuose – tai arabų šalių ir Izraelio konfliktas, dėl kurio buvo kilę keturi dideli karai. O į dabar vykstantį konfliktą šiame regione įsitraukė ir kitos šalys. Kas išprovokavo teroristų išpuolius JAV ir Vakarų Europoje.

„Tarptautinis konfliktas gimsta šiuolaikinių tarptautinių santykių sūkuryje kaip viena iš tarptautinio politinio proceso prieštaravimų vystymosi fazių. Tai ypatinga dviejų ar kelių šalių politinių santykių tiesioginė ar netiesioginė forma, koncentruotai išreiškianti tų šalių interesų, tikslų ar praktinių veiksmų susidūrimą“ . „Tarptautinių konfliktų priežastys: kada elitas bando įtvirtinti savo valdžią valstybės viduje tarptautinio konflikto pagalba; kada vyskta politinio ir karinio elito kova dėl įtakos sferų; ekonominio elito kova dėl įtakos tarptautinei politikai; agresyvi valdančiojo sluoksnio ideologija; psichologiniai vadovų motyvai, regauojant į ekstremalias situacijas ir pan. „

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 1324 žodžiai iš 4129 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.