Tarptautinių aplinkosaugos problemų ištakos
5 (100%) 1 vote

Tarptautinių aplinkosaugos problemų ištakos

Turinys

I. Aplinkos ir aplinkosaugos sąvoka ………………………………. 3 psl.

II.Aplinkosaugos problemų atsiradimo priežastys 1. Aplinkos apsaugos problemų iškilimas tarptautinėj darbotvarkėj 4 psl.

2. Liberalų ir neoliberalų požiūris į jų sprendimą…………..…………5 psl. 3. Aplinkosaugos problemų sprendimas……………………………… 6 psl. 4. Projektai ir programos sukurtos spręsti šioms problemoms…….. 7 psl.

III. Išvados ………………………………………………………… 9 psl.

IV. Naudotos literatūros sąrašas …………………………………..10 psl.



Įvadas

Ką mums reiškia aplinkosaugos problemos? Kaip dabartinis pasaulis bando jas išspręsti? Kodėl jos iškilo ir kodėl tik pastaruoju laikotarpiu jas pradėta spręsti? Šie klausimai aktualūs šiuolaikiniai visuomenei, todėl aš ir pasirinkau tokią temą, kuri padėtų atsakyti į šiuos klausimus. Toks ir yra mano darbo tikslas–išsiaiškinti aplinkosaugos sąvoką, aplinkosaugos problemų ištakas bei būdus, kaip jas išspręsti, pateikti savo požiūrį kodėl šios problemos iškilo ir kodėl žmonės nesugeba jų išspręsti. Kadangi aplinkosauga yra viena svarbiausių sričių, kurioje turėtų pasireikšti žmonių ir net valstybių bendradarbiavimas, ji labai tampriai siejasi su globalizacijos procesu. Globalizacija naujas žmonijos raidos posūkis istorijoje, prasidėjęs XX a. antroje pusėje turi ypač didelę reikšmę sprendžiant aplinkosaugos problemas visame pasaulyje. Tačiau čia tik pradžia to didelio darbo, kurį žmonija turės atlikti, kad išspręstų visas aplinkosaugos problemas.

Savo darbo dėstymą aš suskirsčiau į kelias dalis. Pirmoje dalyje apžvelgsiu aplinkos ir aplinkosaugos sąvokas, antroje–šių problemų atsiradimo priežastis ir būdus kaip tas problemas spręsti. Norėdamas išsiaiškinti šiuos klausimus informacijos ieškojau internete, taip pat susipažinau su aplinkosauga ne tik tarptautiniu mastu siejant šias problemas su tarptautine aplinka, bet ir siejant jas su ekologų požiūriu, kuris dažnai nesutampa su tarptautinių santykių veikėjų mintimis.

Todėl savo darbe aš apžvelgsiu ir ekologų, ir politinių veikėjų (pvz.:liberalų ir neoliberalų) požiūrius, kad galėčiau geriau išsiaiškinti ir suprasti, kodėl šios aplinkosaugos problemos iš valstybių aplinkos iškyla į pasaulinę erdvę ir tampa globaliom problemom ir norint jas išspręsti jau reikia įdėti žymiai daugiau pastangų ir laiko.



Pastaruosius tris dešimtmečius aplinkosaugos klausimas iškyla vis dažniau ir dažniau tarptautinėje darbotvarkėje. Vis didėjantis žmonių skaičius, bent jau Vakarų šalyse, veda prie to, kad žmogaus socialinės ir ekonominės veiklos grėsmė gali pakenkti aplinkai . Per paskutinius penkis šimtmečius gimė daugiau žmonių nei per ankstesnį tūkstantmetį. Smarkiai didėjanti žmonių populiacija siekdama aukštesnio pragyvenimo lygio yra potenciali grėsmė aplinkai.

Maisto gamyba yra vienas iš pavyzdžių: pasaulinis maisto suvartojimas per paskutinius 40 metų išaugo greičiau nei pasaulinė populiacija. Bet suvartojimas yra sutrikdytas: išsivysčiusiose Vakarų šalyse yra didžiulis maisto perteklius, o trūkumas yra neturtingose šalyse. Kur yra maisto trūkumas, žmonės stengiasi išgauti iš žemės viską ką gali ir tai gali privesti prie visiško miškų iškirtimo ir dykviečių didėjimo. Tačiau net ir ten kur maisto yra gausu, gali taip pat iškilti aplinkos problemų susijusių su pesticidų naudojimu.

Industrinė masinė gamyba yra grėsmė, kad gali būti išeikvoti ir taip nepakankami energijos ir žemės šaltiniai, kadangi vietinės aplinkos degredavimo problemos vis labiau yra įtraukiamos į tarptautinį akiratį. Pvz. oro tarša nesustoja tarp sienų; rūgštūs lietūs ( pvz .: iš Prancūzijos ) kenkia žmonėms, požeminiam vandeniui, žuvims vandenyje, miškams ne tik Prancūzijoje bet ir kaimyninėms Europos šalims, t.y. visai mus supančiai aplinkai.

Taigi kas yra aplinka. Ją galima apibrėžti dviem reikšmėm. Siaurąją prasme aplinką galima suprasti kaip erdvę, kurioje nuolat gyvena, dirba ir ilsisi žmonės, plačiąja-kaip žmogaus egzistavimo sferą, susidedančią iš gamtos, antropogeninų, (žmogaus sukurtų) objektų ir visuomenės. Šią aplinkos sampratą dažniausiai vartoja socialogai, filosofai ir politikos mokslų veikėjai .

Pagal UNESCO priimtą apibrėžimą aplinka-tai pasaulio dalis, kurią žmogus naudoja, veikia ir prie kurios prisitaiko. Ją sudaro įvairūs sąveikaujantys gyvosios ir negyvosios gamtos elementai, jų įvairovė. Taigi nustatėme kas yra aplinka dabar apžvelgsime aplinkosaugos prasmę.

Aplinkosauga dažnai siejama su gamtosauga, bet šios reikšmės skiriasi. Gamtos apsauga palaiko sąveiką tarp žmogaus veiklos ir gamtinės aplinkos. Ji
padeda racionaliai naudoti ir atkurti gamtinius išteklius, saugoti gamtą ir žmonių sveikatą nuo kenksmingų tiesioginių ir netiesioginių ūkinės veiklos poveikio padarinių. Aplinkosaugos prasmė yra platesnė. Aplinkosaugos tikslas–ne tik tausoti gamtą, racionaliai naudoti jos išteklius, bet ir sudaryti prielaidas tolygiam visuomenės gerovės kilimui bei dvasinės kultūros plėtotei (pasauliniu, teritoriniu ir vietiniu mastu).

Nors aplinkosaugos kokybė priklauso nuo atskirų valstybių (teritorijų) ekonominės raidos, bet pagal tai jos apsaugą diferencijuoti galima tik iš dalies, nes biosfera yra nedaloma. Pvz.: sumažėjus atogrąžų miško plotams, deguonies reprodukcija įgavo globalinę reikšmę: į atmosferą patekusios pramonės gigantų išmestos dulkės, dūmai, aerozoliai nusėda ne vien arti sklaidos židinio, bet ir pasklinda po gana didelę teritoriją, pasiekia net Antarktiką, veikia viso pasaulio klimatą. Taigi aplinkosauga visur vienodai svarbi, skiriasi tik sprendžiamų problemų pobūdis ir priemonės.

Didžiulė mokslo ir technikos pažanga, vis spartėjanti urbanizacija, didelis industrinės gamybos tempas pertvarko planetos veidą. Tačiau ši pažanga teikdama materialines gėrybes bei komfortą kelia ir naujas problemas: didėja aplinkos užterštumas, skursta ir nyksta įvairios ekosistemos, stokojama gamtos išteklių, kyla pavojus ilgame evoliucijos kelyje nusistovėjusiai gamtinei pusiausvyrai.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 934 žodžiai iš 3024 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.