Tarptautinių logistinių sistemų efektyvumas ir rizikos ekonominėse operacijose
5 (100%) 1 vote

Tarptautinių logistinių sistemų efektyvumas ir rizikos ekonominėse operacijose

Praktinė verslo įmonių patirtis parodė, kad įmonės vis dažniau vertina logistiką kaip konkurencijos įrankį, nes logistika padeda pasiekti gerų daugialypės įmonių veiklos rezultatų. Įmonės medžiagų ir gaminių vidinių ir išorinių srautų organizavimas ir jų tobulinimas sąnaudų aprūpinimo paslaugų požiūriu vyksta įmonės struktūrose. Todėl iškyla būtinybė integruoti logistiką į strateginį įmonės planavimą. Strateginė įmonės koncepcija apima ir pagrindinę logistinę poziciją. Todėl labai dažnai logistiniai projektai įmonės ekonominėje politikoje būna dominuojantys.

Tarptautinė logistika sprendžia tas pačias problemas, kaip ir verslo logistika, tačiau svarbiausias skirtumas yra tas, kad medžiagų, gatavos produkcijos bei paslaugų judėjimas vyksta globaliai. Tarptautinė logistika – tai stabilių makro logistinių sistemų, siejančių įvairių pasaulio šalių verslo struktūras, kūrimo strategija ir taktika, kuri paremta darbo pasidalijimo, partnerystės, susitarimų ir bendrų planų, palaikomų tarpvalstybiniu lygiu, pagrindu. Tarptautinė logistika atspindi savyje vystymosi tendenciją pasaulinėje ekonomikoje, kuri apibūdinama verslo veiklos judėjimu nuo jos specializacijos atskirose šalyse ir regionuose prie multiorganizuoto pasaulinio rinkos ūkio.

Pagreitintas ekonomikos augimas šiandien būdingas ne tik išsivysčiusioms šalims. Jis pastebimas ir daugelyje vadinamojo trečio pasaulio šalių. Aktyvūs mainai naujais technologiniais pasiekimais (know-how) , efektyvių mokslinių tyrimų rezultatais, išradimais lemia įvairių valstybių ekonominio lygio supanašėjimą, jų socialines ir ūkines integracijas. Daugumai yra žinomi sėkmingo makrologistinių regioninių struktūrų ir sistemų sudarymo pavyzdžiai Beneliukso, Europos Sąjungos (ES), Pietryčių Azijos, Šiaurės Amerikos šalyse. Jų patirtis akivaizdžiai parodo natūralų šalių regioninės integracijos siekimą. Tam turi įtakos gyventojų pragyvenimo lygio, politinių sistemų, tradicijų, papročių panašumas, naudojimosi bendrais energijos šaltiniais ir žaliavų ištekliais praktika, prekybinių ir muitinių barjerų (kliūčių) nebuvimas. Tačiau naujų augimo rezervų paieška ir konkurencijos paaštrėjimas daugeliui kompanijų ir firmų sukelia naujų realizavimo rinkų, pigių žaliavų šaltinių ir darbo išteklių paiešką už savo valstybių sienų ribų.

Tarptautinis darbo pasidalijimas ir kooperacija nulėmė didelio skaičiaus transnacionalinių kompanijų atsiradimą, kurios savo versle naudoja globalias logistines grandis ir kanalus. Jų plėtros perspektyvos susijusios visų pirma su galimu įdėto kapitalo padidėjimu, daug žemesnių logistinių tarpininkų tarifais kitose šalyse, geresnėmis finansavimo sąlygomis. Logistinių kanalų kūrimui turi įtakos stambios tarptautinės transportinės – ekspedicinės firmos, draudimo kompanijos, kurios naudoja globalinius telekomunikacinius tinklus.

Esminę reikšmę tarptautinei logistikai realizuoti turi dereguliavimo procedūros, kurias vykdo daugelis šalių būtent tam, kad būtų pašalintos prekybos, muitų, transporto ir finansinės kliūtys kelyje. Šios procedūros palengvina kapitalo, prekių ir informacijos judėjimą per nacionalines sienas.

Ekonomikos plėtra Lietuvoje pereinamuoju laikotarpiu reikalauja naujų ekonominių reformų pagreitinimo kelių paieškos. Vienas iš būdų yra logistinių sistemų formavimas tiek vidaus, tiek ir makroekonomikos srityje. Kaip žinoma, logistinės sistemos leidžia pasiekti efektyvių sprendimų, pavyzdžiui, sumažinti gamybos ir produkcijos apyvartos sąnaudas, kai nustatytas vartotojų aptarnavimo kokybės lygis. Tarptautinės logistinės sistemos – tai svarbi didelė deficitinių nacionalinių išteklių, t.y. materialinių, energetinių, finansinių, žaliavų bei darbo, ekonomijos priemonė. Būtent tarptautinės logistinės sistemos šiuolaikinėmis sąlygomis leidžia rasti produktyvesnių organizacinių prekių rinkų variantų ir formų.

Didelę įtaką tarptautinių logistinių sistemų plėtrai Lietuvoje turi tokie veiksniai, kaip restruktūrizacija ir specializacijos įdiegimas ekonomikoje. Subalansuota struktūrinė politika, aktyvus dalyvavimas tarptautiniame darbo pasidalijime, racionali muitinės, tarifų, mokesčių politika, veikla pagal licencijas ir sertifikatus reikalauja naujų sprendimų, kurie daugiausia yra susiję su tarptautinių logistinių sistemų formavimu.

Užsienio patirtis rodo, jog kartu su plačia logistikos integralinės koncepcijos ekspansija esant korporaciniam lygiui intensyviai formuojamos įvairios globalinės logistinės sistemos ( miesto, regioninės, tarpregioninės) prekyboje, komunaliniame ūkyje, transporte ir pan. Lietuvos ekonomikos plėtrai svarbi tarptautinių prekybinių, transportinių ir telekomunikacinių logistinių sistemų kūrimo patirtis, kuri įdiegiama ES šalyse pagal įvairias programas ir projektus, pavyzdžiui, “Collomodul”, “Hermes”, “Docimel”, “TEDIM”. Daugelio šių projektų galutinis tikslas yra efektyvumo ir aptarnavimo kokybės kėlimas, ekologinių sąlygų gerinimas, logistinių sąnaudų mažinimas remiantis šiais veiksniais: muitinės, tarifų, mokesčių ir kitų barjerų pašalinimas, krovininių srautų racionalizacija , logistikos pasiskirstymo centrų tinklo kūrimas, prekybos, transporto ir telekomunikacijų
infrastruktūros formavimas.

Lietuvai tarptautinių prekybinių, transportinių ir informacinių logistinių sistemų formavimas ir plėtra yra ypač svarbi, nes leis pagreitinti mūsų šalies integraciją į pasaulinę ekonominę ir informacinę erdvę. Iš organizacinio – ekonominio pobūdžio prielaidų, lemiančių tarptautinių logistinių sistemų formavimą Lietuvoje, būtina išskirti privatizaciją; sustiprėjimą, iš vienos pusės – konkurencijos, iš kitos – integracinių procesų verslo organizacinių struktūrų; kiekio padidėjimas ir santykių pasikeitimas tarp produkcijos (paslaugos) gamintojų ir tarpininkų versle.

Po privatizacijos Lietuvoje atsirado daug privačių ir mišrių nuosavybės formų, vidutinio ir smulkaus verslo organizacijų, individualių įmonių, ir didesnė jų dalis funkcionuoja apyvartos sferoje. Dėl to sustiprėjo konkurencija prekyboje, transporte, bankų bei transporto ekspedicinėje veikloje, apskritai – paslaugų sferoje. Nuolat keičiasi konkurencijos pobūdis – nuo konkurencijos tarp pavienių firmų iki sąjungų, tarpininkų grupių distribucijoje ir tarpšakinės konkurencijos. Tarptautinių logistinių sistemų įdiegimas leis optimizuoti verslo partnerių pelną ir tarpšakinį efektą. Didelio skaičiaus komercinių-prekybinių , transporto, ekspedicinių, sandėliavimo, informacinių ir kitų firmų-tarpininkių atsiradimas sukėlė rinkos tarpusavio santykių sudėtingumą ir tarp jų, ir tarp gamintojų, tarp tarpininkų bei prekių ir paslaugų vartotojų. Tai, savo ruožtu, reikalauja naujų vadybos, marketingo, verslo partnerių santykių koordinacijos ir integracijos formų paieškos, tai sėkmingai gali būti realizuota skirtingo lygio tarptautinėse logistinėse sistemose. Dėl to aktualus yra racionalių ryšių tarp tarpininkų nustatymas, šių ryšių efektyvumo nustatymo metodų tyrimas, transakcinių operacijų ir jų logistinių sąnaudų mažinimas.

Kitas svarbus aspektas yra

Apibendrinant galima pasakyti, kad šiuolaikinių tarptautinių logistinių sistemų įdiegimas yra vienas iš strateginių Lietuvos verslo organizacijų konkurencijos kėlimo būdų.

Įvadas

Ūkinė veikla rinkos sąlygomis (prekinė verslininkystė) neatsiejama nuo rizikos. Verslininkas organizuoja gamybinę komercinę veiklą savo sąskaita ir savo rizika. Didesnė ar mažesnė ekonominė rizika visad lydi verslininką bei verslą. Kodėl? Todėl, kad prekinėje verslininkystėje praktiškai negalima visko iš anksto detaliai numatyti. Efektyviai ūkinei veiklai gali pakenkti tiek verslo rizikos baimė, tiek ir visiškas nesiskaitymas su šia rizika. Kad išvengtume tokios verslo fobijos bei verslinio avantiūrizmo, turime suformuoti blaivų požiūrį į verslo riziką. Todėl aktuali teorinė bei praktinė problema – prekinės verslininkystės rizikos analizė.

Rizikuoti – reiškia daryti sprendimą tiksliai nežinant jo rezultatų bei pasekmių. Tai gi riziką lydi tiek teigiami, tiek neigiami rezultatai. O tai koks rezultatas bus gautas priklauso nuo verslo objekto pasirinkimo. Tinkamai pasirinkus verslo objektą galima gauti pelną, ir atvirkščiai, pasirinkus netinkamą verslo objektą gausime nuostolius. Todėl rizika priklauso nuo pasirinkimo rinkoje, alternatyvių galimybių įvertinimo sėkmingumo.

Atskiri žmonės skirtingai reaguoja į verslo riziką. Vieniems ji kelia baimę ir gali užkirsti žmogui kelią į prekinę verslininkystę. Kiti gana abejingi verslo rizikai, neteikia jai daug dėmesio. Pagaliau yra ir tokių, kuriuos prekinė verslininkystė patraukia tuo, kad ji yra rizikinga priemonė, jos rezultatai nenuspėjami iš anksto, kad joje yra atsitiktinumų, azarto elementai. Kad suformuotume blaivų požiūrį į verslo riziką, turime ją nagrinėti, analizuoti įvairias su ja susijusias situacijas.

Rizika yra neišvengiama ūkininkavimo sąlyga, neatskiriamas bet kurios žmogaus ūkinės veiklos elementas. Kadangi jos išvengti neįmanoma, būtina mokėti ją įvertinti ir minimizuoti. Ji veikia visas ūkio šakas ir visus ūkio subjektus, nepriklausomai nuo to, kokioje sferoje ir kokias veiklos rūšis jie vykdo. Taigi rizika neaplenkia ir krovinių vežimų.

Vežant krovinius būtina įvertinti rizikos faktorius, kad vežėjas galėtų atlikti jam pavestą darbą nerizikuodamas nei savo, nei įmonės pinigais nei prestižu ar bent jau kiek galima labiau minimizuodamas jam kylančią riziką, kadangi visiškai panaikinti rizikos neįmanoma. Žinoma, tam reikia išnagrinėti ir įvertinti rizikos faktorius, nes tik turint informaciją ir ja naudojantis galima minimizuoti rizikos sukeltas pasekmes. Todėl šio darbo tikslas – išnagrinėti rizikos faktorius ir apžvelgti galimus jų įvertinimo metodus, bei jų poveikį rizikos mažinimui, aptarti rizikos mažinimo būdus, ir jų panaudojimo galimybę.

Pirmoje dalyje aprašysiu, kas tai yra verslo rizika, kokie jos veiksniai ir formos. Taip pat krovinių rūšies priklausomybę nuo pasirinktos transporto rūšies bei transporto operacijų.

Antroje dalyje įvertinsiu krovinių vežimų riziką, apžvelgdama ir išnagrinėdama verslo rizikos nustatymo bei įvertinimo metodus bei galimus rizikos valdymo sprendimus.

Paskutinėje dalyje aptarsiu rizikos matavimo patikimumą, pasitelkusi įmonės finansinius duomenis atliksiu įmonės rizikos įvertinimą keliais būdais bei palyginamąja analizę su kitomis tos šakos įmonėmis.

Rizika
nuo vadovavimo įmonei būdo, metodų ir nuo vadovaujančio personalo patirties bei kvalifikacijos. Be to rizikos laipsnis priklauso nuo įmonės vykdomos marketingo, finansinės ūkinės veiklos. Vienas iš apskaitinės informacijos panaudojimo galimybių yra finansinės – ūkinės veiklos įvertinimo sistema. Taikant šią sistemą, yra padaroma visapusiška įmonės analizė, kurios metu yra nustatomas esamas rizikos poveikis. Remiantis šiais duomenimis įmonės vadovybė gali priimti tolimesnius vadybinius sprendimus susijusius su įmonės veikla.

Kompleksiškas įmonės rizikos įvertinimo modulis padeda įmonės vadovybei suvokti įmonės esamą padėtį, bei pagrįsti tolimesnius savo valdymo sprendimus.

Kaip rodo tyrimai šiuo metu Lietuvoje įmonės prognozavimo metodų praktiškai nenaudoja. Dažniausiai apsiribojama tik esamos padėties analize ir jos metu išryškėjusių neigiamų veiksnių šalinimu. Tačiau prieš aptinkant šiuos neigiamus veiksnius, jie jau būna padarę tam tikrų nuostolių. Pradėjus naudoti prognozavimo metodus, atsiranda galimybė iš anksto numatyti, o po to neutralizuoti galimą rizikos veiksnių poveikį.

Kadangi šiuo metu Lietuvos įmonių finansinė būklė yra gana sunki (Statistikos departamento duomenimis įsiskolinimai tarp įmonių kasmet didėja), tai prognozavimo metodų taikymas jų veikloje yra būtinas, nes patirti nuostoliai (rizika) gali jų prastą finansinę būklę dar pabloginti.

Svarbu ne tik teisingai nustatyti riziką, bet ir mokėti ją valdyti, priimti reikiamus ir tikslius rizikos mažinimo sprendimus.

Rizikos vertinimo metodus pritaikyti yra sudėtinga dėl nesusiformavusios informacijos bazės Lietuvoje (pvz. finansinių ataskaitų kopijas galima gauti tik tų įmonių, kurios savo vertybinius popierius pardavinėja Vertybinių popierių biržoje, o tokių įmonių Lietuvoje mažai). Taigi kiekvienas rizikos valdymo vadybininkas turi ieškoti konkrečiai įmonei priimtinų rizikos vertinimo metodų, atsižvelgdamas į savo galimybes.

Efektyviai valdydama riziką, įmonė ne tik sumažina žalą, įvykus krizei, bet taip pat aktyviai išnaudoja visas galimybes savo strateginiams tikslams pasiekti. Tokiu būdu rizika nebėra vien tik įsipareigojimai, kurių reikėtų išvengti – tinkamai valdoma, rizika tampa konkurencinį pranašumą suteikiančiu turtu.

Šiuolaikinės firmos valdymas, didėjant rizikos rūšių įvairovei, verčia vis labiau valdyti ir riziką. Rizikos valdymas – specifinė mikroekonomikos sritis, reikalaujanti firmos teorijos, draudimo, ūkinės veiklos analizės žinių, matematinių metodų taikymo ekonominiuose sprendimuose.

ĮVADAS

Pastaraisiais metais daugelio pasaulio šalių prekių apyvartos sferoje įvyko esminiai pasikeitimai. Ūkinėje praktikoje naudojami nauji prekių pristatymo metodai ir technologijos, kurių pagrindas yra logistikos koncepcija.

Susidomėjimas logistikos vystymosi problemomis išsivysčiusiose šalyse yra susijęs su ekonominiais klausimais. Sąlygose, kai gamybos apimčių augimas bei tarptautinių ir mikroūkinių ryšių išplėtimas nulėmė apyvartos sferos sąnaudų padidėjimą, verslininkų dėmesys susikoncentravo ieškant naujų rinkos veiklos optimizavimo ir sąnaudų mažinimo formų.

Atsirado būtinybė sukurti naują valdymo sistemą. Tai liečia visus ekonomikos lygius – nuo transporto šakos iki atskiros transporto įmonės. Yra būtinas perėjimas prie valdymo principų, labiausiai atitinkančių šiuolaikines vystymo sąlygas, t.y. prie logistikos principų.

Didelę reikšmę logistikos koncepcija turi transporto paslaugų poreikių patenkinimo srityje. Logistinis požiūris į transporto įmonių valdymą reikalauja naujų metodų bei modelių valdymo sprendimų kūrimui bei priėmimui.

Lietuvoje logistika, kaip mokslas pradėjo vystytis palyginus neseniai, bet jau dabar galima kalbėti apie jos reikšmę įmonei. Sukurti logistikos skyriai apjungia jau turimas analitines, statistines tarnybas, muitinių padalinius ir pan. Bet nauda, atnešama įmonei tokiu skyriumi yra daug didesnė, negu atskiras darbas visų išvardintų skyrių. Nors logistikos galimybės daug platesnės, negu planavimas, analizė ir pan. iš esmės, logistikos skyrius turi būti ryšiančia grandimi visų įmonės tarnybų veikloje, kitaip sakant firmos koordinavimo centru.

Šios magistro tezės skirtos išnagrinėti pirkimų logistikos tikslus, uždavinius bei funkcionavimo mechanizmą.

Darbo tikslas – pasiūlyti transporto įmonių pirkimų logistikos formavimo metodiką.

Darbo aktualumas – tinkamai parinkta pirkimų logistikos strategija garantuoja sėkmę transporto paslaugų rinkoje.

Darbo tikslui pasiekti keliamas uždavinys yra apžvelgti kuo daugiau pirkimų logistikos formavimo konceptualių modelių ir remiantis moksline metodine literatūros apžvalga pasiūlyti išvestinę pirkimų logistikos formavimo metodiką.

Pirkimų logistika yra pirmoji logistikos posistemė. Tai yra medžiagų, žaliavų, komplektuojamųjų ir atsarginių dalių judėjimo procesas iš pirkimų rinkos iki įmonės sandėlių.

Tam, kad pirkimų logistika funkcionuotų efektyviai, yra būtina žinoti, kokių būtent medžiagų reikia produkto gamybai, sudaryti pirkimų planą, užtikrinantį visų skyrių ir atsakingų įmonės asmenų suderintą darbą, sprendžiant toliau nurodytus aprūpinimo uždavinius:

– poreikio analizė ir nustatymas, užsakomų medžiagų kiekio
apskaičiavimas;

– pirkimų metodo nustatymas;

– kainos suderinimas ir sutarties sudarymas;

– stebėjimo mechanizmo nustatymas kiekiui, kokybei ir pristatymų laikui;

– prekių išdėstymo sandėlyje organizavimas.

Aprūpinimo logistikos kokybiškas planavimas ir aprūpinimas informacija taip pat išsprendžia ir nenutrūkstančio gamybos aprūpinimo bei atsargų sandėliuose mažinimo problemą.

Dabartiniam laikmečiui būdinga aukšta konkurencija, todėl rinkoje norintys išsilaikyti vežėjai turi tobulėti daugelyje sričių, tokių kaip marketingas, klientų biznio supratimas, kainos, derybų organizavimas, maršrutų ir tvarkaraščių sudarymas, tarnautojų santykiai ir t.t. Logistika turi būti vertinama kaip nepakeičiama pagalba kompanijai siekiant pelno.

Šiuo metu Lietuvoje transporto įmonių poreikio planavimo, prognozavimo funkcijos, taip pat gamybinių atsargų nustatymas dažnai realizuojamas ne visiškai ir neatitinka rinkos ekonomikos reikalavimų.

Daugelyje transporto įmonių tradicinis pirkimų planavimas turi būti peržiūrėtas, atkreipiant dėmesį į tai, kaip skirtingi įmonių sprendimai paveiktų firmos marketingą.

Mokslinis logistikos problemų sprendimas pastaraisiais dešimtmečiais Vakarų Europos šalims padeda pasiekti gerų verslo rezultatų, o teisingas ir racionalus logistikos uždavinių sprendimas gerokai sumažina verslo rizikos faktorių. Šiandien, kai produktų vartojimo laikas mažėja, keičiasi technologija, logistikos valdymas tapo konkurencinės kovos elementu.

Lietuvoje logistika dar nėra paplitusi, lyginant su stipriai ekonomiškai išsivysčiusiomis šalimis, tačiau yra firmų, kurios suprasdamos logistikos reikšmę šiuolaikinėje komercinėje veikloje, stengiasi įsisavinti logistikos idėjas ir bando efektyviai pritaikyti jas savo veikloje.

Gerai organizuota pirkimų logistika yra konkurencijos įrankis, nes padeda pasiekti gerų įmonės veiklos rezultatų. Todėl tikslinga įmonėje sukurti kuo efektyviausią pirkimų veiklą, kuri padėtų pasiekti didesnį tiekimo tikslumą, patikimumą bei greitumą.

Šio darbo nurodymai galėtų būti sėkmingai taikomi praktikoje organizuojant transporto įmonių veiklą.

1. TYRIMO OBJEKTAS

Šio darbo tikslas – atlikti tarptautinės logistikos ypatumų tyrimą bei pateikti logistikos, kaip mokslo šakos, tobulinimo priemones.

Todėl šio darbo tikslas – išnagrinėti rizikos faktorius ir apžvelgti galimus jų įvertinimo metodus, bei jų poveikį rizikos mažinimui, aptarti rizikos mažinimo būdus, ir jų panaudojimo galimybę.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2553 žodžiai iš 8468 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.