Tarptautinių vyriausybinių ir tarptautinių nevyriausybinių organizacijų skirtumai ir panašumai
5 (100%) 1 vote

Tarptautinių vyriausybinių ir tarptautinių nevyriausybinių organizacijų skirtumai ir panašumai

11

Tarptautinių vyriausybinių ir tarptautinių nevyriausybinių organizacijų skirtumai ir panašumai

Tarptautinėje teisėje vis daugiau dėmesio yra skiriama tarptautinėms organizacijoms. 1950 m. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 11 straipsnis numato kiekvieno tiesę į taikių susirinkimų laisvę bei laisvę jungtis i asociacijas kartu su kitais, įskaitant tiesę steigti profesines sąjungas ir stoti į jas. Panašus principas yra įtvirtintas ir kituose teises aktuose. Jo pagrindu gali būti kuriamos tarptautinės organizacijos, kurios yra skirstomos į tarptautines vyriausybines (toliau – TVO), kuriose tiesiogiai dalyvauja vyriausybės, ir tarptautines nevyriausybines organizacijas (toliau – TNO), jungiančias necionalines visuomenines organizacijas arba kelių valstybių asmenis. Toliau bus aptartos šios organizacijos atskyrai ir bus išskirti jų pagrindiniai skirtumai bei panašumai.

Tarptautinės vyriausybinės organizacijos

Tarptautinės vyriausybinės organizacijos yra pagal tarptautinę teisę įsteigti valstybių susivienijimai, vykdantys tarptautine sutartimi nustatytus tikslus ir turintys jiems įgyvendinti reikalingas teises bei pareigas ir atitinkamą organų sistemą .

TVO išsivystė iš dvišalių valstybių sąjungų, iš pradžių daugausia karinio pobūdžio, prie kurių, plečiantis valstybių ryšiams, prisijungdavo ir daugiau valstybių. Iš pradžių šios sąjungos buvo trumpalaikės, vėliau tapo pastovesnės. Primosios nuolatinės TVO atsirado tik XIX a. viduryje ir jos buvo nepolitinio pobūdžio, veikė kaip administracinės sąjungos. 1919 m. įsteigiama universali politinė TVO – Tautų sąjunga, kurios uždavinys buvo palaikyti taiką ir saugumą. Šiandien egzistuoja labai daug TVO, kurios veiksmingai padeda palaikyti tarptautinę taiką ir saugumą, vystyti tarp tautų draugiškus santykius, įgyvendinti tarptautinį bendradarbiavimą sprendžiant socialinio, kultūrinio ir humanitarinio pobūdžio problemas. Yra daugybė regioninių, lokalinių TVO, kurios dalyvauja vystant įvairių valstybių bendradarbiavimą.

Galima išskirti tokius pagrindinius TVO požymius:

1. paprastai TVO kurėjais laikomos 3 ar daugiau valstybių, nes tai yra viena iš daugiašalio bendradarbiavimo formų. Maksimalus valstybių skaičius nėra nurodomas.

2. TVO yra kuriamos tarptautinės sutarties pagrindu, kurioje numatoma TVO struktūra, tikslai, kompetencija, sprendimų priėmimų procedūra. Svarbu pažynėti, kad organizacijos tikslai neprieštarautų pagrindiniams tarptautinės teisės principams.

3. TVO turi įgyvendinti savo tikslus. Jeigu TVO neįgyvendina savo tikslų, atsiranda problema dėl jos egzistavimo, nes paprastai TVO nustoja egzistuoja, kai neįgyvendina tikslų. (Pvz., Savitarpio pagalbos sutarties organizacijos, Tautų Lygos žlugimas.)

4. kiekviena TVO turi institucijų sistemą.

5. kiekvienoje TVO turi būti numatyta institucijų kompetencija, sprendimų priėmimo tvarka bei sprendimų juridinė reikšmė. TVO priimamos rezoliucijos, išskyrus vidaus reikalus, gali būti tik rekomendacinio pobūdžio .

Taigi TVO galima apibūdinti kaip trijų ar daugiau valstybių susivienijimą, įkurtą remiantis tarptautine sutartimi, turintį suderintus tikslus, veiklos principus, pastoviai veikiančias institucijas, nustatytą sprendimų priėmimo tvarką ir procedūrą.

Apibūdinant TVO prigimtį, išskirtini šie momentai:

1. TVO įkuria valstybės. Valstybės, įkurdamos TVO, apibrėžia jos veiklos ribas, t.y. organizacija įkuriama daugiašalės tarptautinės sutarties pagrindu, kurią pasirašo valstybės.

2. valstybės, tapdamos TVO narėmis, tiek organizacijos viduje, tiek už jos ribų nepraranda suvereniteto. Svarbu pažymėti, kad TVO veikloje laikomasi suverenios lygybės principo.

3. TVO niekada negali kištis į valstybių vidaus reikalus. Pvz., JTO įstatų 2 str. 7 p. pabrėžiama, kad įstatai nesuteikia teisės jokiai organizacijai kištis į reikalus, kurie iš esmės priklauso valstybių vidaus kompetencijai.

4. TVO sprendimus įgyvendina pačios valstybės .

Tarptautinės nevyriausybinės organizacijos

Nevyriausybinės organizacijos yra privačios organizacijos (asociacijos, federacijos, draugijos, institutai, grupės ir pan.), kurios nėra įkurtos vyriausybių ar tarpvyriausybinio susitarimo pagrindu, tačiau jos dėl savo veiklos efektyvumo vaidina gana svarbų vaidmenį tarptautiniuose santykiuose ir jų nariai turi savarankiškas (nepriklausomas) balsavimo teises .

Nevyriausybinių organizacijų terminas plačiausia prasme gali apimti netgi bažnytines (konfecines) organizacijas, profesines sąjungas, savišalpos kasas, kooperatyvus, nepriklausomas švietimo įstaigas, taip pat neformalius judėjimus .

TNO, pasak M. Salomono, yra:

1. institucionalizuotos;

2. privačios, t.y. institucine prasme atskirtos nuo vyriausybės (valdžios), net jei ir gauna jos paramą;

3. neskirstančios pelno, t.y. negali duoti nuosavybės grąžos;

4. savivaldžios, t.y. kontroliuojamos remiantis savo vidaus procedūromis, o ne valdomos iš išorės;

5. savanoriškos, t.y. neprivalomos .

Prof. Kūris išskiria tokius TNO požymius:

1. jos steigiamos nesiremiant tarptautiniu vyriausybiniu susitarimu;

2. savo veikla nesiekia pasipelnymo tikslų;

3. yra pripažintos nors vienos valstybės arba turi konsultacinį statusą TVO;

4. gauna piniginių lėšų daugiau kaip iš
vienos valstybės .

Veikia politinės, socialinės, profsąjungų, jaunimo, sporto ir kt. nevyriausybinės organizacijos. Jos skiriasi savo tiklslais ir sudėtimi, idėjine orientacija, veiklos formomis ir metodais. Tačiau yra pabrėžiama, kad jos būtinai turi atitikti šiuos 3 požymius:

Šiuo metu Jūs matote 52% šio straipsnio.
Matomi 771 žodžiai iš 1493 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.