Tarybinė psichologija
5 (100%) 1 vote

Tarybinė psichologija

Turinys

Įvadas 1.Trumpa tarybinės psichologijos apžvalga 2.Levas Vygotskis 2.1.L.Vygotskis apie mąstymo ir kalbos vystymasi 3.Aleksandras Lurija 3.1.Kalbos reikšmė psichinių procesų eigai 4.Borisas Ananjevas 4.1. B.Ananjevas apie žmogaus ontogenezę 5.Išvados

Įvadas

Nuo XX amžiaus pradžios psichologija, visiškai neseniai tapusi savarankišku mokslu, labai intensyviai plėtojosi visose šalyse, neišimtis ir Tarybų sąjunga. Psichologija plėtojosi įveikdama įvairiausias sudėtingas to amžiaus krizes ir keisdama žmonių mąstymo kryptis bei pagrindinius moralinius principus.

Didžiausią įtaką tarybinei psichologijai darė leninizmas – V. Lenino išplėtotas ir naujoms istorinėms sąlygoms pritaikytas marksizmas. Tarybų sąjungoje vis daugiau mokslininkų ėmė domėtis psichologija ir kūrė savo naujas vystymosi teorijas, kurios sudarė pagrindus tolesnei tarybinės psichologijos raidai.

Trumpa tarybinės psichologijos apžvalga

Pirmaisiais Tarybų valdžios metais vyravo gamtamokslinė psichologijos kryptis. Jos plėtojimuisi labai didelę įtaką darė I. Pavlovo teorijos. XX amžiaus pradžioje I. Pavlovas pradėjo tirti aukštąją nervinę veiklą. Jisai sukūrė sąlyginių refleksų teoriją, padėjusią tirtis psichinius procesus. I. Pavlovas atskleidė slopinimo reiškinį smegenų žievėje, tyrė slopinimo rūšis, jaudinimo ir slopinimo iradiaciją ir koncentraciją. Nagrinėjo miego atsiradimo mechanizmus ir nustatė miego fazes. Taip pat I. Pavlovas sukūrė nervų sistemos tipų teoriją, kurią pagrindė jaudinimo ir slopinimo procesų stiprumu, pusiausvyra ir paslakumu. Šie ir dar daugelis kitų I. Pavlovo mokslinių darbų buvo svarbūs ne tik fiziologijai, bet ir turėjo įtakos artimoms biologijos ir medicimos mokslo šakoms, pedagogikai bei psichologijai.

Šiuo laikotarpiu įsigalėjo refleksologija, reaktologija, taikomosios psichologijos šakos: psichotechnika, darbo, pedagoginė, teismo psichologija.

XX amžiaus trečiajame dešimtmetyje Tarybų sąjungoje pradėjo klostytis marksistinė-leninistinė psichologija. Tai buvo rusiška marksizmo transformacija. Marksizmu-leninizmu ypač domėjosi bei jo raidai turėjo įtakos N. Dobryninas, K. Kornilovas, A Lurija, B. Teplovas, L. Vygotskis ir daugelis kitų. Ypač leninizmo formavimuisi buvo reikšmingi tokie veikalai:

L. Vygotskio aukštųjų psichinių funkcijų kilmės, struktūros ir vystymosi teorija;

P. Blonskio genetinė atminties ir mąstymo vystymosi teorija;

S. Rubinšteino mąstymo teorija;

B. Teplovo gabumų koncepcija.

Vėliau, ketvirtajame dešimtmetyje, remiantis leninine atspindėjimo teorija, buvo pradėta tirti pažinimo procesų psichologinę struktūrą. Tam didelį dėmesį skyrė B. Ananjevas, N. Menčinskaja, P. Ševariovas. D. Uznadzė sukūrė nuostatos teoriją.

Dar vėlesniais dešimtmečiais E. Aleksandrianas, P. Galperinas, A. Zaporožecas ir kiti žymiai išplėtojo vystymosi ir pedagoginę psichologiją, diferencine psichologija ir psichofiziologija domėjosi K. Gurevičius, J. Klimovas, patopsichologija ir neuropsichologija – J. Chomskaja, L. Cvetkova, A. Lurija, darbo – V. Zinčenka, T. Kudriavcevas, B, Lomovas, socialine – I. Konas, A. Makarenka, A. Petrovkis, bendrąja psichologija bei psichologijos istorija – K. Abulchanova-Svalskaja, L. Ancyferova, A. Gučas, M. Jaroševskis ir kiti.

Trumpai atžvelgsime keletą žymiausių to metų psichologų.

LEVAS VYGOTSKIS

(1896 – 1934)

Rusų psichologas, aukštesniųjų psichinių funkcijų kultūrinės-istorinės raidos teorijos kūrėjas Levas Vygotskis gimė Oršoje, Baltarusijoje. 1913 – 1917 metais studijavo vienu metu teisę Maskvos ir istoriją bei filosofiją Šavenskio universitetuose. Nuo 1924 metų dirbo Maskvos eksperimentinės psichologijos institute, vėliau Defektologijos institute. Marksistinės metodologijos pagrindais sukūrė kultūrinę-istorinę psichikos vystymosi teoriją, akcentuojančią siocialinį ir istorinį psichokos sąlygotumą. Šios teorijos pagrindu susidarė tarybinės psichologijos mokykla. L. Vygotskis tyrė sąmonės struktūrą, laikė ją dinamiška prasmine objektinių, valios ir intelektinių procesų vienovės visuma.

L. Vygotskis nagrinėjo psichologijos teorijos, istorijos ir metodologijos problemas, aukštesniųjų, žmogui būdingų, psichinių funkcijų (valingo dėmesio, loginės atminties, mąstymo sąvokomis) kilmę ir raidą, šių funkcijų įsisamoninimo ir įvaldymo „įrankius“ – ženklus ir jų sistemas, mąstymo ir kalbos sąryšį, naujų kalbos formų ir žodžio reikšmės vystymasi, mąstymo raidos stadijas, psichikos raidos ir mokymo, aplenkiančio raidą mokymo ir „artimiausios raidos zonos“ sąryšį. Paskutiniaisiais savo gyvenimo metais L. Vygotskis domėjosi intelektinės ir emocinės raidos ryšiu.

Iš ilgo ir labai plataus, moksliniu požiūriu, šio psichologo veikalų (apie 190) sąrašo minėtini:

„Meno psichologija“ (1925 m.)

„Psichologinės krizės istorinė prasmė“ (1927 m.)

„Genetinės mąstymo ir kalbos šaknys“ (1929 m.)

„Aukštesniųjų psichinių funkcijų vystymosi istorija“ (parašyta 1930 – 1931 m.m., išleista 1960 m.)

„Įrankis ir ženklas“ (1930 m.)

„Mąstymas ir kalba“ (1934 m.) ir t.t.

L. Vygotskis apie mąstymo ir kalbos vystymasi

L. Vygotskis labai domėjosi kalbos ir mąstymo ryšiais. Daug dėmesio skyrė vaiko mąstymui, žodžio raidai.
Žodžio reikšmių vystymosi ir jų nepastovumo bei nekonstantiškumo, kintamumo atradimas buvo svarbiausias, pagrindinis atradimas, kuris įgalino mokslininką toliau plėtoti visą mąstymo ir kalbos teoriją. L. Vygotskis pabrėžė tai, jog žodžio reikšmė yra nepastovi – ji kinta vaikui vystantis. Taip pat žodžio reikšmė kinta ir keičiantis minties funkcionavimo būdams. Žodžio reikšmė yra daugiau dinamiškas negu statiškas darinys.

Tada, kai buvo teisingai suprasta pačio žodžio reikšmės prigimtis, pasidarė įmanoma nustatyti ir reiškinių kintamumą. Reikšmės prigimtį atlkleidžia apibendrinimas – pagrindinis ir centrinis bet kokio žodžio momentas, nes kiekvienas žodis pats savaime jau apibendrina. Tačiau L. Vygotskis pabrėžia ir tai, kad jei žodžio reikšmės vidinė prigimtis gali kisti, vadinasi kinta ir minties santykis su žodžiu. Norint suprasti šį kintamumą ir dinamiką būtina išsiaiškinti žodžio reikšmės mąstyme funkcinį vaidmenį.

Šiuo metu Jūs matote 33% šio straipsnio.
Matomi 920 žodžiai iš 2783 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.