Tautinės mažumos Lietuvoje
5 (100%) 1 vote

Tautinės mažumos Lietuvoje

TURINYS

Įvadas ……………………………………………………………………………………………… 3

Tautinės mažumos Lietuvoje ……………………………………………………………… 4

Išvados ……………………………………………………………………………………………. 9

Literatūra ………………………………………………………………………………………… 10

ĮVADAS

Lietuva, kaip ir kitos Europos šalys, yra daugiakultūrė valstybė. Joje nuo amžių gyvena įvairių tautybių, skirtingų kultūrų, religijų, papročių žmonės. Lietuvoje tautinėms bendruomenėms suteiktos plačios kalbos vartojimo, švietimo, kultūros teisės ir laisvės: teisė kurti ir išlaikyti savo organizacijas, teisė į kultūrinius ryšius su tėvynainiais ir paveldo puoselėjimą, teisė į švietimą ir informaciją gimtąja kalba. Lietuvos valstybė yra įsipareigojusi šias teises saugoti.

Nuo senų laikų Lietuvos teritorijoje gyvena įvairios tautos. Kaip ir kitose pasaulio šalyse etninė Lietuvos kompozicija pastoviai keičiasi. 1923 -iais metais Lietuvoje gyveno 26 tautybių atstovai. 1989 – ųjų metų gyventojų perrašymo duomenimis Lietuvoje jau gyveno daugiau nei 100 tautybių atstovai.

2001 – ųjų metų gyventojų perrašymo duomenimis Lietuvos teritorijoje gyvena daugiau nei 80% lietuvių, 8,7% rusų, 7% lenkų, 1,23 % baltarusų, 0,65 % ukrainiečių, 0,12 % žydų, 0,09 % vokiečių, 0,09 % totorių, 0,08 % latvių, 0,07 % čigonų, 0,04 % armėnų, 0,18 % kitų tautybių gyventojų.

Religinė Lietuvos gyventojų sudėtis: dauguma Lietuvos gyventojų – katalikai; kiti – stačiatikiai, evangelistai, liuteronai ir kt.

TAUTINĖS MAŽUMOS LIETUVOJE

2001 m. balandžio 6 d. Visuotinio gyventojų surašymo duomenimis Lietuvoje gyveno 3 483 972 gyventojų. Šalyje priskaičiuojama 115 skirtingų tautybių gyventojų. Jų skaičius yra labai nevienodas, svyruoja nuo kelių šimtų tūkstančių, pavyzdžiui rusų ir lenkų, iki kelių šimtų ar tik dešimčių, kaip graikų, bulgarų, vengrų ir kitų. Daugiausia nelietuvių tautybės žmonių gyvena Rytų ir Pietryčių Lietuvos rajonuose, Vilniuje, Klaipėdoje, Visagine ir kituose didžiuosiuose miestuose.

2001 m. surašymo duomenis palyginti su 1989 m. surašymo duomenimis, Lietuvoje sumažėjo visų tautybių gyventojų (lentelė). Paskutinio surašymo duomenimis, lenkai tapo gausiausia nacionaline mažuma. Rusų tautybės gyventojų skaičius sumažėjo 124,7 tūkstančio (36,2 %), ukrainiečių – 22,3 tūkstančio (49,8 %), baltarusių – 20,3 tūkstančio (32,1 %), žydų – 8,4 tūkstančio (67,7 %).

Gyventojų tautinė sudėtis, 1989-2001*Gyventojų skaičius, tūkstančiais 2001 m. palyginti su 1989 m. % Procentais, palyginus su visų gyventojų skaičiumi

1989 2001 1989 2001

Iš viso 3674,8 3700,8 94.8 100,0 100,0

Lietuviai 2924,3 2907,2 99,4 79,6 83,4

Lenkai 258,0 234,9 91,1 7,0 6,7

Rusai 344,5 219,7 63.8 9,4 6,3

Baltarusiai 63,2 42,8 67,9 1,7 1,2

Ukrainiečiai 44,8 22,4 50,2 1,2 0,65

Žydai 12,4 4,9 32,3 0,4 0,12

Vokiečiai 2,0 3,2 157,6 0,1 0,09

Totoriai 5,2 3,2 62,4 0,2 0,09

Latviai 4,2 2,9 69,9 0,1 0,08

Čigonai 2,7 2,5 94,6 0,1 0,07

Armenai 1,6 1,4 89.2 0,09 0,04

Kitų tautybių 15,5 6,1 46,3 0,4 0,18

Nenurodė – 32,9 – – 0,94

*pagal Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenis

2001 m. surašymas užfiksavo aukščiausią lietuvių lyginamąjį svorį dabartinėjė Lietuvos valstybės teritorijoje. Grupės specialistų 1969 m. atliktais skaičiavimais, 1923 m. Lietuvoje, 1925 m. Klaipėdos krašte ir 1931 m. Vilniaus krašte lietuviai sudarė 67,9 % tų teritorijoje gyventojų.

2001 m. surašymo duomenimis, Lietuvos sostinėje Vilniuje lietuviai sudarė 57,8 % gyventojų, lenkai – 18,7 %, rusai – 14,0 %, baltarusiai – 4,0 %, kitų tautybių gyventojai – 2,7 %, tautybės nenurodė 2,8 %. Palyginti su 1989 m. surašymo duomenimis, Vilniuje beveik 22 tūkstančiais (7,5 %) padaugėjo lietuvių. Kitų tautybių gyventojų Vilniuje sumažėjo: lenkų – 6,2 %, baltarusių – 29,1 %, rusų – 35,0 %, ukrainiečių – 47,3 %, žydų – 69,7 %. (Žiūrėti į grafiką).



Viename iš pranešimų buvo pateikti tokie duomenys: “Žvelgiant į šiuos demografinius pokyčius galima paminėti ir teigiamą dalyką – nepriklausomybės metais gerokai pasikeitė Lietuvos gyventojų tautinė sudėtis. Šiuo metu Lietuvoje lietuviai sudaro 83,5 procento gyventojų. Tai šitoje erdvėje, kur dabar yra mūsų respublika, tokio procento lietuvių niekuomet nebuvo. Nuo paskutinio sovietinių metų gyventojų surašymo (1989 m.) iki dabar gyventojų skaičius Lietuvoje iš viso sumažėjo 5 procentais. O atskirų tautybių šitaip: lietuvių sumažėjo labai nežymiai (17 tūkst. arba 0,6 proc.), rusų – 36 proc. (125 tūkst.), lenkų sumažėjo nedaug (23 tūkst. arba maždaug 9 proc.). Dabar lenkai Lietuvoje yra pirmoji pagal gausumą tautinė mažuma. Jų skaičiaus pakitimas teritoriniu atžvilgiu vyksta labai skirtingai. Šalčininkų rajone, galima sakyti, nepasikeitė; šiek tiek pasikeitė Vilniaus rajone. Labiausiai lenkų sumažėjo tuose rajonuose, kurie yra toliau Lietuvoje: Jonavos rajone, Kėdainių, kur dar buvo vyresnio amžiaus
gyventojų, ten, galima sakyti, jų beveik ir nebeliko. O ten, kur lenkai gyvena kompaktiškai, aplink Vilnių ir pietryčių Lietuvoje, jų skaičiaus pokyčiai yra labai nedideli.“

Yra nuomenė, kad Lietuvoje, praėjus nemažai metų po Nepriklausomos valstybės atstatymo ir toliau dominuoja XX a. pradžioje susiformavusi nacionalistinė (monoetninė) pasaulėžiūra, pagal kurią visi Lietuvos piliečiai yra skirstomi į savus (lietuvius) ir svetimus (lenkus, žydus, rusus, čigonus etc.). Tokio požiūrio išraiškų yra visose Lietuvos gyvenimo sferose: ekonomimame gyvenime, kultūroje, monoetninė terminologija dominuoja ir nemažos Lietuvos politikų frazeologijoje bei priimant svarbius Lietuvos gyvenimui politinius sprendimus. Nors formaliai buvo deklaruojami svarbiausi Lietuvos užsienio politikos tikslai: stojimas į ES ir NATO, kurie šiuo metu yra pasiekti, šios institucijos suvokiamos siaura technokratine prasme, visiškai eliminuojant demokratinės ir atviros visuomenės plėtros momentąbei tą faktą, kad minėtos organizacijos, į kurias jau įstoti Lietuva yra ne tik ekonominės, gynybinės struktūros, tačiau ir institucijos, turinčios savų moralinių vertybių kodeksą.

Šiuo metu Jūs matote 34% šio straipsnio.
Matomi 762 žodžiai iš 2224 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.