Tautinės muzikos gimimas
Apžvelgę Lietuvos XVI-XIX a. muzikinio gyvenimo panoramą, matome, kad jis, ypač Vilniuje, buvo labai įdomus, intensyvus, įvairiapusis, nė kiek nenusileido kitų Europos šalių muzikinei kultūrai. Bet jį vertinant svarbu atkreipti dėmesį į tai,kad per visą tą laiką dominavo ne lietuvių muzika, iš pačių muzikos kūrėjų ir atlikėjų tik kai kurie buvo lietuviai. Lietuvos valstybinis ir kultūrinis savarankiškumas jau nuo pat krikščionybės įvedimo, ypač po 1569 m. unijos su Lenkija, palengva menko. Per visą tą laiką buvo slopinama lietuvių kalba, niekinama ir vadinama pagoniška lietuvių liaudies muzika, apskritai visa etninė kultūra. Mūsų šalį užplūdo daugybė ateivių iš kitų šalių, ypač lenkų, o vėliau ir rusų, kurie čia ėmė propaguoti tik savą kultūrą. Nuo užsienio kultūros mados stengėsi neatsilikti ir Lietuvos didikai bei dvarininkai. Dauguma jų sulenkėjo. Tokios jau buvo aplinkybės, kad daug net lietuvių kilmės poetų, rašytojų, mokslininkų savo darbus rašydavo nelietuviškai, gal vengdami, gal dėl didžiulės nutautinimo politikos negalėdami vadintis lietuviais ir rašyti lietuviškai arba tiesiog nekreipdami į tai dėmesio. Panašiai elgėsi ir daugelis lietuvių kilmės dailininkų, kompozitorių, muzikos atlikėjų.